„Reikia tvirtos daugumos ir stiprios opozicijos“,– teigia meras I. Petkevičius

Liepos 29-ąją sukako 100 dienų, kai su nauja valdančiąja dauguma naują darbo kadenciją pradėjo mūsų rajono savivaldybės meras šešiasdešimt keturių Ildefonsas Petkevičius, prieš tai jai vadovavęs pusantrų metų. Ši kadencija išsiskiria tuo, kad nuo šio amžiaus pradžios visus savivaldos rinkimus laimėdavusi socialdemokratų partija kovo 2-ąją vykusiuose Savivaldybės tarybos rinkimuose liko antra, nusileidusi partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovams. Pastarosios politinės organizacijos sąrašas, iškovojęs dešimt mandatų, kartu su po dvi vietas laimėjusiomis Žaliųjų partija bei Liberalų sąjūdžiu ir vienu konservatoriumi krikščioniu demokratu sudarė valdančiąją koaliciją, o socialdemokratai, iškovoję šešis mandatus, pirmą kartą šiame amžiuje dirba opozicijoje.

Darbo šimtadienio proga mero I. Petkevičiaus paprašėme atsakyti į klausimus.

– Prieš rinkimus Jūs ir „Laisvės ir teisingumo“ sąrašo, kurio vedliu buvote, kandidatai per rinkimų kampaniją žadėjo, kad pirmiausia bus atsižvelgiama į rinkėjų valią. Tačiau jau inauguracinėje kalboje šį pažadą paneigėte, nes pasakėte, kad valdančioji dauguma suformuota, atsižvelgus į naujosios tarybos narių pageidavimus. Jei „Laisvės ir teisingumo“ politikai būtų paisę rinkėjų valios, tuomet į valdančiąją daugumą pirmiausia reikėjo kviestis socialdemokratus, iškovojusius šešis mandatus. Kodėl po rinkimų kardinaliai pasikeitė pozicija?

– Mes manome kitaip ir vertiname savivaldos rinkimus, kaip socialdemokratų pralaimėjimą, nes jų hegemonija rajone baigėsi. Jie turėjo patys tai suprasti ir po rinkimų paskelbti, kad traukiasi į opoziciją. Manau, pavyko mums suformuoti tvirtą valdančiąją daugumą. Susibūrė stipri opozicija. Pastaroji būtina, kad mes, prisiėmę atsakomybę už rajono viešąjį gyvenimą, neapaugtume politiniu riebalų sluoksniu ir neprarastume jautrumo. Matėme, kad 2019–2023 m. kadencijoje opozicija buvo silpna, o valdantieji nejautė sveiko politinio alsavimo į nugarą.

Džiaugiuosi, kad valdančioje daugumoje yra nemažai naujų žmonių, kurie neturi susiformavusių išankstinių nusistatymų, ir jų žvilgsnis – svarbus.

– Ar teisingas įspūdis, kad Jūsų artimiausiai aplinkai priklauso ne tik vicemeras Kęstutis Bilius, kuris yra politinio pasitikėjimo pareigūnas, bet ir bendražygiai – Savivaldybės tarybos nariai Albertas Brazas, Vytautas Barkauskas, Verslininkų asociacijos pirmininkas Alvydas Gerbenis, tytuvėniškis verslininkas Vygandas Každailis, Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupės (VVG) bei Kelmės miesto VVG aktyvistai? Susidaro įspūdis, kad ypač proteguojami Kelmės krašto partnerystės VVG veikėjai – jau minėtasis V. Každailis, Nelė Želvienė, Kristina Bertašienė, nes jie netgi neteisėtai išrinkti į Nevyriausybinių organizacijų (NVO) tarybą. Neteisėtai dėl to, kad senųjų NVO atstovų minėtoje taryboje įgaliojimai turėjo baigtis tik kitais metais.

– „Laisvės ir teisingumo“ kandidatų sąrašą formavome kaip jungtinį, t.y iš to paties pavadinimo partijos narių ar jai prijaučiančiųjų, iš praėjusiuose savivaldos rinkimuose dalyvavusio komiteto „Už vieningą Kelmę!“ bei dalies buvusių Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių rėmusių mane per neeilinius 2021 m. rudenį vykusius mero rinkimus. Šis mūsų susitelkimas ir garantavo pergalę. Jei būtume išsisklaidę į tris rinkimų sąrašus, tuomet būtume patyrę pralaimėjimą, o rinkimų pergalę vėl būtų šventę socialdemokratai. Todėl šių trijų „šakų“ lyderiai ir yra šalia manęs. Dėl verslininkų galiu pasakyti tik tiek, kad pats jų asociacijai vadovavau du dešimtmečius ir gerai pažįstu tuos žmonės bei jais pasitikiu. Natūralu, kad bet koks vadovas tariasi ir bendrauja su tais, kuriuos pažįsta iš ankstesnės veiklos. Dėl VVG atstovų nesutikčiau. Jokio jų protegavimo nėra. Priešingai, kai pats dar vadovavau Kelmės krašto partnerystės VVG, raginau, kad jos valdybos nariai savo įgaliojimų laikotarpiu neteiktų paraiškų finansavimui gauti. Pats tuomet vadovavau ŽŪB „Kerkasiai“, ir mes neteikėme jokio projekto. Tačiau yra kita bėda. Ar tai būtų VVG, ar NVO taryba, ar kitas koks nors vienai ar kitai veiklai suburtas darinys, dažnai turi tuos pačius lyderius. Tie žmonės viskuo domisi, visur dalyvauja, rašo projektus, o pasyvesnieji jais pasitiki ir į įvairiausias pareigybes deleguoja.

Dėl NVO tarybos – atskira kalba. Man, kaip merui, po rinkimų į šią tarybą reikėjo deleguoti tris politikus. Tą turėjo padaryti ir naujoji savivaldybės administracijos direktorė Danutė Laivienė. Dar senos sudėties NVO taryba pradėjo skirstyti nevyriausybinėms organizacijoms rajono biudžeto lėšas. Tačiau kilo nepasitenkinimas dėl veiklos skaidrumo, kurį pirmoji pareiškė pirmą kartą į Savivaldybės tarybą išrinkta Lina Milašauskienė. Kodėl nevyriausybininkai nutarė anksčiau laiko išrinkti naujus savo atstovus į NVO tarybą, nežinau, nes NVO yra savarankiškos ir pačios sprendžia savo reikalus. Galiausiai pati NVO taryba ir savo pirmininke išsirinko K. Bertašienę. Sutinku, jei kur nors atsiranda netvarka, yra negerai, jos neturi būti. Bet naujos sudėties NVO tarybą be platesnių diskusijų patvirtino savivaldybės politikai.

– Per pirmuosius mėnesius po rinkimų susidarė vaizdas, kad nauja valdančiųjų dauguma vykdo desocialdemokratizaciją, t.y. iš įvairių komisijų, tarybų šluoja šios partijos narius. Ryškiausias tokio proceso pavyzdys socialdemokratas, Kelmės mažojo teatro vadovas Algimantas Armonas, su kuriuo nežadate pratęsti sutarties dar vienai kadencijai ir nusprendėte skelbti konkursą į šio profesionalaus kolektyvo vadovo postą. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad yra kairiųjų, kuriuos pamaloninote. Pavyzdžiui, Kelmės miesto seniūnas Romas Atkočaitis, kurio įgaliojimai pratęsti dar metams. Gal tai susiję su tuo, kad Kelmės miesto seniūnijoje dirba Jūsų žmona Irina?

– Mūsų komanda yra už rotaciją prieš amžinų vadovų buvimą. Manau, kad kai kuriems socialdemokratams nieko blogo nebus, jei jie vieną kadenciją atvės ir pabus kokios nors komisijos ar tarybos nariu, o ne vadovu. Formuodami įvairias komisijas ir tarybas, paisėme politikų pageidavimų. Jie nusprendė dirbti ten, kur mano, jog save geriausiai realizuos. Taip, kai kurių komisijų ar tarybų sudėtyse nebuvo opozicijos atstovų. Bet jie pasiūlė savo žmones, ir šie buvo įtraukti į vieną ar kitą komisiją ar tarybą.

Dėl A. Armono – tai ne vien mano sprendimas. Tokią nuomonę išsakė ir kai kurie Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistai. Dabartiniam teatro vadovui, kurį kaip menininką vertinu, spalio mėnesį sukaks 66-eri. Jei būtų pratęsta kadencija, jis ją baigtų 71-erių. Patikėkite, kai esi tokio amžiaus, esamą lygį išlaikyti gal ir gali, bet realizuoti naujoves jau sudėtinga. Tą ir pats galiu paliudyti, remdamasis savo patirtimi. Neturėjau jokio noro kandidatuoti į merus. Bet nutiko taip, jog 2019–2023 m. kadencijoje buvau išrinktas į Savivaldybės tarybą, dirbau vienoje komandoje ir kolegos nusprendė, kad dėl rajono vadovo posto turėčiau varžytis aš. Bet tai mano paskutinė kadencija, nes kritiškai vertinu savo galimybes. Žmona Irina absoliučiai nesusijusi su kadencijos pratęsimu R. Atkočaičiui. Pirmiausia buvęs administracijos direktorius Stasys Jokubauskas, man nežinant, pratęsė jau pensijos sulaukusiam Tytuvėnų miesto seniūnui Romui Čerkauskui kadenciją. Tiek R. Atkočaitis, tiek Pakražančio seniūnijos seniūnas Alfonsas Sakalauskas, nors taip pat jau pensininkai, bet daugiau kaip metais jaunesni už R. Čerkauską. Tad būtų nesąžininga jiems nepratęsti kadencijos. Todėl administracijos direktorė taip ir pasielgė. Tačiau jau nuo kitų metų su seniūnais, sulaukusiais pensinio amžiaus, darbo sutarčių administracijos direktorė nebepratęs ir bus skelbiami konkursai. Priminsiu, kad seniūnams kadencijos panaikintos, o jiems, sulaukus pensijos, galima sutartis partęsti metams.

– Vyksta karštos diskusijos dėl investicijų. Kai kurie mūsų skaitytojai kelia klausimų, ar nukreipdami investicijas, dabartiniai rajono valdantieji neatidavinėja skolų už gautus balsus. Kai kam kelia nuostabą, kad Pagojo kaime buvusioje „Kelmės statybos“ teritorijoje, kur veikia keliolika įmonių, planuojama iš Šiaulių regiono plėtros tarybos prašyti dviejų milijonų eurų. O opozicijos atstovai mano, kad ši suma galėtų būti apie 700 tūkst. eurų mažesnė. Sunerimę ir Kražių M. K. Sarbievijaus gatvės gyventojai, nes čia planuotų nuotekų tinklų tiesimas sustabdytas pernai dėl detaliųjų archiologinių tyrimų ir nejuda iš vietos.

– Be Kražių yra kitų gyvenviečių, kur pirmiau reikėtų tokius darbus daryti. Tai Verpena, Naudvaris, Kakoniškė. Pagojo kaime jokių skolų atidavinėjimo už gautus balsus nėra. Ten veikia šešiolika įmonių, sukurta apie 300 darbo vietų ir yra galimybė kitoje kelio pusėje verslo įmonių plėtrai. Mums pajamas į biudžetą, o tuo pačiu ir pridėtinę vertę kurs investicijos į verslo sąlygų gerinimą, o ne į socialinę sferą.

– Kaip vertinate Seimo priimtas teisės aktų pataisas, kuriose numatytas savivaldos politikams atlygis, kuris dabar sudaro 20 proc. mero algos? Be to, komitetų, komisijų pirmininkai bei jų pavaduotojai gaus dar didesnius atlygius. Ar tokia lygiava neturės įtakos jau šios kadencijos tarybos narių darbui, nes jie gaus atlygį už pareigas, o ne už darbą? Ar kituose rinkimuose į Savivaldybės tarybą neatsiras atsitiktinių žmonių, norinčių varžytis dėl mandatų vien dėl solidoko priedo prie algos ar pensijos?

– Visuomet reikia pasverti visas puses. Sutinku, kad gali būti politikų, kurie vengs dalyvauti įvairių komisijų, tarybų darbe, ruošti klausimus, dalyvauti susitikimuose su žmonėmis. Tačiau, jei politikai bus pasyvūs, nedalyvaus susitikimuose, bendruomenių šventėse, žmonės apie juos nebegirdės ir kituose rinkimuose nebebalsuos.

Manau, kad ateityje norinčių patekti į rajono atstovaujamąją valdžią padaugės. Ir ypač paaštrės konkurencija partijų viduje dėl kuo aukštesnės vietos rinkimų sąraše. Tačiau viskas priklausys nuo pačių rinkėjų, nes nuo jų sprendimo priklausys, kam bus patikėta atstovauti rajono bendruomenės interesui.

– Nuo šios kadencijos pradžios meras yra nebe atstovaujamosios, o vykdomosios valdžios vadovas. Nuo savivaldybės vadovo pozicijos priklauso ir savivaldybės administracijos struktūra, specialistų skaičius ir t.t. Ar galvojate apie permainas vykdomojoje valdžioje?

– Kadangi dirbame pagal naują Vietos savivaldos įstatymą, tai prabėgę trys mėnesiai ir buvo skirti situacijos analizei, įvairiems skaičiavimams. Dabar atostogų metas ir, jei reikės, permainos bus rudenį. Pamatėme, kad administracijos teisininkai turi labai didelį darbo krūvį, net nespėja įsigilinti į teisinius niuansus. Todėl pirmiausia į savo politinio pasitikėjimo komandą pakviečiau Rūtą Kareivienę, patarėją teisės klausimais. Nors ji dirba tik nuo liepos 24 d., tačiau užduočių jau turi. Pats neseniai sužinojau, kad labai operatyviai, per kelias dienas, staiga stebuklingai iš Registrų centro dingo „Kelmės melioracija“, taip ir likusi skolinga savivaldybei solidžią nesumokėto Žemės mokesčio sumą. Jau anksčiau dirbantys teisininkai man aiškino, kad padaryti nieko nebegalima. Patarėjos nuomonė – optimistinė.

Mąstome ir apie seniūnijų jungimą.

Neskubu į savo politinio pasitikėjimo komandą kviesti naujų žmonių. Gyvenimas parodys, ar jie būtini. Svarbu, kad man taryba šiuos etatus patvirtino ir suteikė veikimo laisvę.

Jau aišku, kad bus permainų Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriuje, kadangi iš Nacionalinės žemės tarnybos perimsime savo žinion miestų ir miestelių žemę. Tačiau dar neaišku, kas mūsų rajone bus priskirta miesteliams. Juk ir Žalpiai, ir Karklėnai, ir Pašilė, apskritai, visi bažnytkaimiai miesteliais vadinami.

Tačiau ne viskas nuo mūsų priklauso, nes centrinė valdžia pati „nuleidžia iš viršaus“ kai kuriuos etatus, nors kai kurių būtinybė labai abejotina.

– Dabar Lietuvoje vyksta sveikatos apsaugos ir švietimo reformos. Kaip jas vertinate?

– Sveikatos apsaugos reformoje akcentuojama paslaugų kokybė, jų prieinamumas ir gydomų pacientų stacionare mažinimas. Pagal teisės aktus turime rajone steigti Sveikatos centrą, t.y. arba visas gydymo įstaigas sujungti į vieną juridinį vienetą, arba pasilikti prie dabartinio modelio, kai sveikatos priežiūros įstaigos bendradarbiauja sutartimis. Mes palikome iki šiol buvusį gydymo įstaigų tinklą. Jei kurtume struktūrinį Sveikatos centrą ir jungtume visas įstaigas, tuomet Kelmės ligoninėje liktų tik terapinės ir slaugos paslaugos. Neįsivaizduoju, kaip mes galime pagerinti paslaugų prieinamumą, jei gydytojų trūksta ir didmiesčiuose. Kas neišvyksta į kitas šalis, tam atrodo, kad tik Lietuvoje yra taip. Bet panaši padėtis yra ir Vakarų šalyse. Ten žmonės irgi laukia eilėse pas specialistus. Ir elgiasi taip, kaip elgiamės mes – greičiausiai pagalbą gauna tik per greitosios medicinos pagalbos tarnybas.

Mūsų rajonui šešių gimnazijų yra per daug. Manau, kad pirmiausia jų reikėtų atsisakyti Pakražantyje ir Kražiuose. Todėl planuojame daugiau pirkti autobusų, skirtų mokinių pavežėjimui. Suprantu, bus oponentų, priekaištaujančių, kad taip mažinamos darbo vietos. Tačiau savivaldybė, jos įstaigos negali tapti antrąja Užimtumo tarnyba ir rūpintis darbo vietų steigimu. Reikia tiek viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų, tiek juose darbuotojų, kad būtų suteikta kokybiška parama, paslauga, pagalba.

– Žmones pirmiausia domina artimiausi savivaldybės politikų, jos administracijos numatomi darbai ir pertvarkos. Ką galėtumėte išskirti?

– Pasikartosiu, pirmenybę turime teikti verslo sąlygų gerinimui, nes jis kuria pridėtinę vertę ir moka mokesčius. Išanalizavau šių metų pirmojo pusmečio rajono biudžeto plano vykdymą. Mokesčiai, kurie plaukia tiesiogiai į savivaldybės biudžetą, problemų nekelia. Gavome apie pusantro milijono eurų daugiau pajamų, nei planavome. Tačiau vėluoja valstybės dotacijos. Vadinasi, Lietuvos valdžia nesusitvarko su jos kontroliuojamais finansų srautais.

Turime dėmesį skirti ir keliams, nes nuo jų kokybės priklauso logistika, mokinių, visų gyventojų pavežėjimas. Juk ir naujos įmonės nori kurtis ten, kur yra geri keliai.

Džiugu, kad plečiasi vėjo jėgainių tinklas, nors dėl to yra ir nepatenkintų. Tačiau tai solidžios ir perspektyvios investicijos. Vėjo jėgainių aptarnavimui reikės dar geresnės infrastruktūros.

Didelių kaštų reikalauja socialinė sfera. Bet ji pridėtinės vertės nekuria. Jei steigiami su ja susiję etatai, tai to nevadinčiau darbo vietų kūrimu. Vieną ar kitą pareigybę užimantys socialinės sferos darbuotojas pirmiausia yra žmogaus pagalbininkas ir jis privalo su klientu elgtis taip, kad šiam nereikėtų kelis kartus iš atokios rajono vietovės važiuoti į Kelmę ar seniūniją vienu ir tuo pačiu klausimu.

Pradėjome dar didesnį dėmesį skirti savivaldybės įmonėms. Tam yra sudaryta mano vadovaujama grupė. Jos subūrimas pasiteisino, nes įmonių vadovai pajuto, kad jiems alsuojama į nugarą, kadangi parodome jiems darbo broką, neracionalų lėšų naudojimą.