Interpeliacija rūpi ir pozicijai, ir opozicijai
<Alvydas GEŠTAUTAS>
Taip sutapo, kad praėjusio trečiadienio vakarą savivaldybės pastate posėdžiavo rajono tarybos pozicija, kuriai priklauso socdemai, liberalcentristai, liberalsąjūdininkai bei paksistai ir opozicinė Konservatorių–krikdemų frakcija kartu su partijos skyriaus taryba. Tik valdantieji diskutavo mero kabinete, o opozicionieriai – savivaldybės salėje.
„Bičiulio“ atstovus į posėdį pakvietė konservatoriai–krikščionys demokratai. Beje, jie į tokius darbinius usibūrimus žiniasklaidos atstovus kviečia dažnai. Deja, valdantieji to nedaro ir kažkodėl viešumo vengia.
Opozicija – už vadovų atstatydinimą, pozicija gali nedalyvauti balsavime
Jau rašėme, kad konservatorių–krikdemų bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kitą trečiadienį rajono tarybos posėdyje pareikš interpeliaciją merui Kostui Arvasevičiui ir savivaldybės administracijos direktoriui Zenonui Mačerniui. Konservatorių–krikdemų rajono skyriaus pirmininkas ir frakcijos seniūnas Egidijus Ūksas priminė (apie tai jau rašėme), dėl ko savivaldybės vadovams reiškiama interpeliacija. Politikas atkreipė dėmesį, kad pažeidinėjami teisės aktai, menka rajono tarybos sprendimų vykdymo kontrolė. Z. Mačernius kai kada viršija savo įgaliojimus, neekonomiškai naudojamos rajono biudžeto, kitos lėšos ir t.t.
– Mane stebina administracijos reforma, kai vieni skyriaus vedėjai buvo paskirti į pareigas be konkurso, o kiti privalėjo įveikti jo barjerą,– sakė partijos tarybos narys Stasys Lekšas.
– Nori į šiltas vietas susodinti savus!– pasigirdo replika.
– Taip daro visos valdžios. Ir mes kartais taip darydavome, bet žiūrėjome, kad mūsų remiami kandidatai būtų kompetentingi,– sakė buvęs vicemeras, dabar rajono tarybos Etikos komisijos pirmininkas Antanas Levickas. Jam pritarė partijos tarybos narys Vladas Eitmantis ir kiti.
– Žmonės atvirai kalba, kad ten, kur sukasi dideli pinigai, sukasi ir Mačernius,– teigė pirmasis rajono konservatorių lyderis Ildefonsas Radavičius.
– Reforma buvo reikalinga, bet pirmaeilį dėmesį reikėjo skirti viešųjų pirkimų, projektų rengimo komandų stiprinimui,– pastebėjo E. Ūksas.
– Jei interpeliacija pavyks, ar aišku, kas sudarys daugumą, kas bus meras, direktorius?– klausė partijos rajono skyriaus pirmininko pavaduotojas Algimantas Armalis.
– Su kandidatais yra kalbėta, bet jie, kol neįvyko interpeliacija, nenori savęs viešinti,– sakė frakcijos narys Vytautas Šimkūnas. – O dėl naujos valdančiosios koalicijos galima kalbėtis su visų frakcijų atstovais. Turi būti plati koalicija, kuriai nerūpėtų tik siauri partiniai interesai.
Beje, rajono tarybos reglamente yra įdomus straipsnis, pagal kurį, atstatydinus merą, įgaliojimų netenka ir vicemeras.
– Tada vadovaus Biudžeto ir investicijų komiteto pirmininkas. Juo dabar yra Rimantas Motuzas. Taip yra parašyta reglamente,– pastebėjo A. Levickas.
Mūsų žiniomis, valdančioji dauguma numatė galimybę nedalyvauti slaptame balsavime. Tačiau su tuo ne visi valdantieji sutiko, nes teigė, kad tokiu elgesiu viešai parodys, jog vieni kitais nepasitiki.
– Tai jau slapto balsavimo pažeidimas, nes išėjimas iš salės įrodo, jog dalis politikų nepaiso slapto balsavimo procedūros ir išėjimu balsuoja viešai. Be to, taip pažeidžiama tarybos nario konstitucinė teisė balsuoti pagal savo sąžinę ir įsitikinimus,– sakė vienas Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys. – Tuomet mes kreipsimės į Vyriausybės atstovą dėl tarybos nario teisių pažeidimo ir prašysime jo, jog pareikalautų antro balsavimo. Tokiu atveju, kaip numato teisės aktai, nereikėtų laukti pusmečio, kad ši procedūra būtų vėl nagrinėjama.
Ar Z. Mačernius nesavivaliauja?
Tokį klausimą kėlė S. Lekšas, susipažinęs su Kontrolės ir audito tarnybos išvadomis apie Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimą.
– Tik rajono taryba gali skirti lėšas vienam ar kitam objektui,– teigė S. Lekšas. – O Mačernius tai padarė savo įsakymais.
– Bet sprendimu rajono taryba jam suteikė tokius įgaliojimus,– pastebėjo A. Levickas.
Tačiau S. Lekšas ir V. Šimkūnas su tuo nesutiko ir teigė, kad administracijos vadovas gali skirti papildomų lėšų rajono tarybos patvirtintiems objektams. Pernai Z. Mačernius savo įsakymais „palaimino“ septynis naujus objektus. O šį sąrašą gali papildyti tik rajono taryba.
Beje, tą pačią dieną trys Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai – Janina Skeberdienė, Gipoldas Karklelis ir Albertas Brazas – pateikė raštišką paklausimą, ar administracijos direktorius neviršijo įgaliojimų.
Pasiruošę ginti direktorę
Kitą trečiadienį rajono taryba spręs, ar Pakražančio vidurinės mokyklos direktorei Nijolei Čepauskienei dėl bylinėjimosi su mokytoja Palmira Ivanauskiene už mokyklai padarytą žalą teks sumokėti 12056 litus. Iš viso dėl bylinėjimosi mokyklai buvo padaryta žala už 29539 litus. Tie pinigai buvo sumokėti iš mokinio krepšelio. Bet Valstybės kontrolė nustatė, kad dalį nuostolių turi padengti mokyklos direktorė.
O istorija buvo tokia. P. Ivanauskienė dirbo Pakražančio vidurinės mokyklos Stulgių pradinio ugdymo skyriuje. Kai jį uždarė, Pakražančio vidurinės mokyklos direktorė turėjo pasirūpinti P. Ivanauskienės įdarbinimu. Ji yra pradinio ugdymo specialistė. Bet Pakražantyje pradinių klasių mokytojai darbo vietos nebuvo. N. Čepauskienė pasiūlė P. Ivanauskienei dirbti mokytojos padėjėja. Palmira nesutiko. Direktorė atleido P. Ivanauskienę iš darbo. Ši kreipėsi į teismą. Prasidėjo teismų maratonas, kainavęs minėtus 29539 litus. P. Ivanauskienė buvo grąžinta į darbą. Tada direktorė pasiūlė sumažinti kitoms pradinių klasių mokytojoms krūvį, o P. Ivanauskienei pasiūlė pradinukams dėstyti kūno kultūrą. Bet ši, nurodžiusi priežastis, atsisakė dėstyti kūno kultūrą. Tuomet N. Čepauskienė pasiūlė vietoj kūno kultūros technologijų pamokas.
P. Ivanauskienė ateidavo į mokyklą, bet pamokų nevedė. Iš karto jai N. Čepauskienė parašė papeikimą, o vėliau vėl P. Ivanauskienę atleido iš darbo. Ši vėl kreipėsi į teismą. Bet teismas atmetė ieškinį. Dabar dar tęsiasi apskundimo laikotarpis.
– Jei politikai balsuos už tai, kad Čepauskienė turi sumokėti 12 tūkstančių litų, tuomet ir mano, ir kitose mokyklose gali kilti tokių konfliktų,– sakė A. Armalis.
Konservatorių–krikdemų frakcijos nariai nutarė balsuoti prieš tai, kad N. Čepauskienė mokėtų 12 tūkst. litų.
Kreipsis į Valstybės kontrolę ar teisėsaugą
E. Ūksas pateikė informaciją, kad pernai rajono taryba Tytuvėnų bendruomenei skyrė 50 tūkst. Lt rengti šarvojimo patalpas, o gal padaryti ir kitus darbus. Buvo iškelta sąlyga, kad tokią pat sumą duos ir bendruomenė. Ji surinko tik 28 tūkst. litų. Tačiau, kai „Agrotech“ firma atliko darbus, paaiškėjo, kad jų suma sudaro 266 tūkst. litų. Opozicionieriai nežino, iš kur atsirado tokia suma. Konservatorių–krikdemų taryba įpareigojo savo politikus kreiptis į Valstybės kontrolę, prokuratūrą, STT ar kitą įstaigą, galinčią ištirti šią istoriją.