Kai miškais atkeliauja ruduo…
<Ona JAUTAKIENĖ>
19405 hektarų miškų, išsidėsčiusių trijuose rajonuose: Kelmės, Raseinių, Radviliškio. Didžioji dalis (16400 ha) – mūsų rajone, kurio miškingumas – 31,1 proc. VĮ Tytuvėnų miškų urėdijos urėdas Svajūnas VAITEKŪNAS, einantis šias pareigas 23 metus, sako, kad urėdija iš viso savo įtakos zonoje valdo 41,8 proc. miškų. Kiti – privatūs. Giriomis rūpinasi 6 girininkijos, o iš viso urėdijoje dirba 77 žmonės. Apie urėdijos džiaugsmus ir rūpesčius ir kalbėjomės…
– Tai kas gi pasikeitė girių ir jomis besirūpinančių žmonių gyvenime?
– Ir miškas, ir dirbama žemė pradėjo įgauti kitą vertę. Tai nereiškia, kad, nieko nepaisydami, iš miško vien spaudžiame naudą. Lieka neliestos miško kertinės buveinės, rezervatai, sengirės, griovos ir t.t. Tačiau šakos, viršūnės, pakelių krūmokšniai, drebulės nebelieka pūti: iš jų pagaminama vis daugiau antrinės žaliavos – biokuro, kuris kūrenamas Kelmėje, Šiauliuose, neseniai tokia katilinė pastatyta Panevėžyje… O paskutiniame aukcione jau ir malkų kaina šoktelėjo net 25 procentais.
Pernai, pasinaudojant ES parama, mūsų rajone įveista daugiau kaip 300 ha privačių miškų. Mūsų urėdija pernai įveisė 80, šiemet – 75 ha miško, o juk ruduo dar nė neįpusėjo. Atkūrėme ir 172 ha miško iškirstuose plotuose.
Šiemet turėtume gauti 574 tūkst. Lt pelno. Jau aišku, kad sekasi gerai, planus įvykdysime, tačiau, kita vertus, niekur nėra ir tokių didelių mokesčių – nuo mūsų pajamų 15 proc. atskaitoma į biudžetą… Nuo kiekvieno lito, kurį sumoka kad ir leidimą pasigaminti malkų savo jėgomis gavęs žmogus! Per 8 šių metų mėnesius valstybei jau sumokėjome 3109,8tūkst. Lt mokesčių. O vidutinis mūsų darbuotojo atlyginimas – vos 2355 Lt…
– … o darbo diena- nenormuota, atsakomybė didelė… Nors miškuose, aišku, dirba ne tik miškininkai..
– Ypač pavasarį, vasarą, rudenį. Iš tiesų liūto dalį darbų dabar nuveikia konkursus laimėję rangovai: kerta, sodina, prižiūri sodmenis – sėja, ravi, pikiuoja, rūšiuoja ir t.t. Sezoninis žmonių užimtumas vis didėja, bet susiduriame ir su įdomia tendencija: bedarbis, atėjęs pas mus su Darbo biržos siuntimu, ne darbo ieško, o prašo parašyti, kad darbo pas mus… nėra. Ką gi, čia jau esamos ir buvusių valdžių socialinės politikos rezultatas…
Kita vertus, pastebime ir padidėjusį visuomenės sąmoningumą, meilę gamtai. Štai šiemet vasara buvo sausa, miškuose užderėjo daug uogų, o miško gaisrų nebuvo. Ir šiukšlių miškuose mažiau, ir tai natūralu, nes žmonės gavo konteinerius. Labai norėtųsi, kad valdžia nesugalvotų naujų eksperimentų: nereikėtų imti mokestį pagal šiukšlių kiekį, nes tada vėl atliekų atsikratys pakelėse ir pamiškėse.
Ilgus metus pratiname žmones prie pavėsinių, suolelių, tvarkingų laužaviečių miškuose. Nelengvai sekasi: kažkas griauna, degina, o mes vėl įrenginėjame… Smagu, kad vis dėlto ne visur nugalėjo barbarai. Štai Aukštmiškyje prie tvenkinio įrengta poilsiavietė visai neblogai tarnauja. Yra parengtas Gauštvinio ežero pakrantės tvarkymo planas,- dirbame išvien su Tytuvėnų regioniniu parku, gal pavyks gauti ir paramos…
Gal kam vis dar atrodo, kad Dievulis mišką augina, o mes tik jį kertame ir pinigus žarstome? Šį pavasarį jau pardavėme apie 1 mln. sodmenų,- su tiek beržo, eglės, pušies sodinukų galima užsodinti 300 ha žemės. Šį rudenį miškų veisėjams siūlysime ypač gausiai juodalksnio, reikalaujančio mažiau priežiūros, tinkančio šlapesnėms žemėms. Tad daug mūsų veiklos nukreipta į ateitį, į tai, kas bus svarbu ir mūsų vaikams, ir anūkams.
– Kalbamės Miškininkų dienos išvakarėse. Kaip švenčiate? Kokios mintys kyla?
– Žmogaus miške nepakeis joks mechanizmas, o darbas giriose niekad nebus lengvas… Gera, kad daug metų mūsų urėdijoje dirba darbštūs, pareigingi, išmintingi girininkai Egidijus Želvys, Artūras Jokubauskis, Zenonas Laurinavičius, Petras Sušinskas, Adolfas Kaubrė, kad 30 metų miško atkūrimu, veisimu, ugdymu rūpinasi mano dešinioji ranka – vyr. miškininkas Valdas Gasiūnas, kad miškininko tėvo pėdomis seka medelyno viršininkas Gintaras Burba… Iš jaunųjų negaliu nepaminėto Jono Klimo. Ir visada ramu, kai medvežę vairuoja Vitas Katavičius, medienvežį – Alvydas Zdanevičius…
Visų neišvardinsi. Darbas sunkus, atsakingas, todėl profesinės šventės proga stengiamės atsipalaiduoti, pakeliauti, sužinoti, kviečiame į tas keliones ir veteranus, išėjusius į užtarnautą poilsį. Keliavome po Latviją ir Estiją, Baltarusijoje lankėme LDK pilis ir Belovežo girią, šiemet Lenkijoje aplankėme Žalgirio mūšio vietą ir kitas istorines, kultūrines įžymybes.
O šiandien tiesiog noriu pasveikinti visus buvusius ir esamus urėdijos darbuotojus, kurie, mylėdami didžiausią gamtos dovaną – mišką, savo profesiją pavertė gyvenimo būdu, kurie paskyrė savo gyvenimą dainose apdainuotam medžiui, kad jis augtų, sveikumu lapotų, grynu oru pulsuotų, kad, ošdamas ne vienas, o išdidžia giria, žalią sakmę visiems dovanotų. Ačiū Jums! Sveikatos, ištvermės ir tikėjimo, kad mūsų darbas reikalingas ir svarbus!