Svajonių darbas

<Loreta DIRBANAUSKAITĖ>

Kažkada vienas pažįstamas juokavo: „Kaip norėčiau žiemą dirbti agronomu, o vasarą – mokytoju“. Sakysite, tokių darbų, kai gauni algą ir nieko nedirbi, nėra. Yra. Ir net Kelmėje. Bet ne visiems laimė nusišypso gauti tokį darbą.

KJC – kas tai?

KJC – tai Kelmės jaunimo centras, kuris atidarytas 2009 metų lapkričio 28 dieną įgyvendinant ES projektą „Bendradarbiavimo tarp valstybinio ir nevyriausybinio sektorių stiprinimas įgyvendinant integruotą jaunimo politiką“.

Greitai Jaunimo centras sulauks savo ketvirtojo gimtadienio. Tačiau jis lyg yra ir jo lyg nėra. Pasirodo Centras tarsi ir vykdo veiklą, ten renkasi jaunimas. Tačiau šis centras neįregistruotas Juridinių asmenų registre. Vadinasi, jo nėra, arba čia vykdoma nelegali veikla. Centras neturi patvirtintų nei įstatų, nei nuostatų. Net Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ministerijos puslapyje pateiktame savivaldybėse atvirąjį darbą su jaunimu vykdančių įstaigų, organizacijų ir jų padalinių sąraše Kelmės rajono savivaldybėje įvardintas vienas atviras jaunimo centras – tai Jaunimo užimtumo centras „Parama“, kurio teisinis statusas – BĮ Kelmės rajono socialinių paslaugų tarnyba.

Taigi, kas yra Kelmės rajono jaunimo centras? Aišku, kad ne biudžetinė įstaiga, ne viešoji įstaiga, ne asociacija?.. Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo tinklapyje rašo „Centras – tai įstaiga ar jos padalinys, vykdantis atvirąjį darbą su jaunimu, teikiantis socialines, pedagogines ir psichologines paslaugas, kurio savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, vietos ar religinės bendruomenės“.

Per ketverius Centro egzistavimo metus, manau, buvo laiko apsispręsti, kaip jį įregistruoti (biudžetinė įstaiga, viešoji įstaiga, asociacija). Ar per sunkus buvo darbas paruošti įstatus? O gal labai brangiai kainuoja registracija? Tačiau, pasidomėjus internete, paaiškėjo, kad kažkodėl kitos savivaldybės sugebėjo įteisinti tokių centrų veiklą. O mūsų Jaunimo centras taip ir tęsia lyg ir nelegalią veiklą.

Svajonių darbas

Šiemet gegužės 31 dieną baigtas įgyvendinti projektas. Tačiau sutartyje tarp Kelmės rajono savivaldybės ir Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pasirašytoje 2011 metų lapkričio 11 dieną, buvo numatyta tęsti aptartos projekto veiklos įgyvendinimą. Todėl terminuotam penkerių metų laikotarpiui nuo birželio 1 dienos iki 2018 metų gegužės 31 d. Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje įsteigti 2 specialistų etatai. Jais įdarbinti Robertas Barčiauskas ir Ineta Kislauskienė.

Jie Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistai. Tačiau jų darbo vieta – Kelmės jaunimo centras, kuris, kaip prieš tai jau minėjau, nėra teisiškai įteisintas.

Prabėgo beveik keturi šių specialistų darbo mėnesiai. Kaip jiems sekasi?

Pirmiausia nustebino tai, kad žmogui, dirbusiam tris mėnesius, buvo suteiktos savaitės laikotarpio atostogos. Argi ne svajonių darbas? Pasirodo, kad galima pavargti ir nuo trijų darbo mėnesių. Dėl šeimyninių aplinkybių Robertas Barčiauskas buvo išleistas savaitei atostogų. Kuri įmonė ar įstaiga savo darbuotoją taip myli. Net Darbo kodeksas skelbia: „Už pirmuosius metus teisė į kasmetines atostogas atsiranda po šešių mėnesių nepertraukiamo darbo toje darbovietėje. Nesuėjus šiam terminui, darbuotojų prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų, taip pat kitais kolektyvinėje sutartyje (kiek man žinoma, tokios sutarties nėra – aut. pastaba) numatytais atvejais“. Taigi, apie šeimynines aplinkybes DK nekalbama. Pasirodo, savivaldybė vadovaujasi kitu atostogų skaičiavimo principu: kiekvieną mėnesį užsidirbi beveik po 2,5 atostogų dienų. Tuo principu vadovaujantis R. Barčiauskas ir buvo išleistas savaitei atostogų.

„Mes – ne renginių organizatoriai“

Ką dirba šie du Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistai? Šis klausimas kilo apsilankius Jaunimo centro svetainėje. Galerijoje – nuotraukos metų senumo, skyrelyje „Kviečiame“ – kvietimas į renginį, vykusį gegužės 23 d. Per tris mėnesius aprašytos trys veiklos. Negi per mėnesį įgyvendinta tik viena veikla. Jei taip, tai ar ne svajonių darbas! Suorganizuoji per mėnesį vieną veiklą, ar dalyvauji partnerių suorganizuotoje veikloje, o už tai gauni algą.

Ineta Kislauskienė, paklausta, kodėl nieko neorganizavo jaunimui mokslo metų pradžios proga, atšovė:

– Mes – ne renginių organizatoriai.

Paklausta, ką jie tada veikia, specialistė kompiuterio ekrane parodė sakinį „Specialisto pareigybė reikalinga organizuoti atvirą darbą su 14-29 metų jaunimu, siekiant jaunuolių asmeninio ir socialinio tobulėjimo, ypač daug dėmesio skiriant mažiau galimybių turinčiam, mažiau motyvuotam jaunimui, kuris dėl įvairių priežasčių neturi galimybių ar nenori įsitraukti į jaunimo veiklos pasiūlymus“. Sunku savo pareigybės paskirtį buvo išmokti per tris mėnesius, bet reikėtų prisiminti, kad dar turi atlikti ir tam tikras funkcijas, viena jų – organizuoti įvairias veiklas (manau, į šią sąvoką įeina ir renginių organizavimas), kita – administruoti Kelmės jaunimo centro interneto puslapį ir socialinį tinklą „Facebook“. Kaip jau anksčiau minėjau, svetainė neaišku kada buvo administruota. O jei jos nereikia, gal ją visai panaikinti.

Teko pasidomėti, kaip dirba kitų miestų, rajonų Jaunimo centrai. Mūsų Centras prieš kitų centrų darbą nublanksta, nors, vykdydami projektą, jie dalinosi patirtimi, kaip reikia dirbti su jaunimu. Teoriją pasirodo lengva skleisti. O kaip praktinis darbas? Pasidomėjau viena veikla – filmų naktimi. Visų pirma, užkliuvo, kad taip ir neaišku, kokius filmus žiūrėjo, kokia jų tematika? Antra, kokia nauda iš žiūrėjimo, koks filmų peržiūros tikslas? Trečia, į filmų naktį susirinko skirtingo amžiaus jaunimas. Kas įdomu 14 metų jaunuoliui, tikrai neįdomu 18 metų ar vyresniam. Kitų savivaldybių centrai, organizuodami šią veiklą, nurodė jaunuolių amžių, buvo pateiktos filmų anotacijos ir iš šių filmų buvo atrinkti daugiausia balsų surinkę filmai, vėliau vyko diskusija. Nemanau, kad betikslis filmų žiūrėjimas, kuo nors naudingas jaunimui.

Dar daugiau klausimų dėl šių specialistų darbo kyla, kai šie dirba, vadovaudamiesi mėnesiniu veiklos planu. O kur veiklos programa, kur tikslai, uždaviniai? Kokius tikslus ir uždavinius įgyvendina, vykdydami vieną ar kitą veiklą? Iš kur žino, ko nori Centro lankytojai? Kur jų apklausa? Ar nebuvo nueita lengviausiu keliu, kuomet centras tapo lyg specifinė pailgintos dienos grupė, į kurią laiko praleisti renkasi aplinkinio mikrorajono vaikai. Kodėl Centre nėra vyresnio amžiaus jaunuolių? Kur jie? Ar specialistai bent statistinius duomenis susirinko? Ir dar daug klausimų kyla. Į daugumą jų sulaukiau atsakymų: „Dar neseniai dirbame“. „Buvo vasaros atostogos. Jaunimas atostogavo“ ir t.t.

„Specialistai turi pradėti dirbti“

Šiuos žodžius išgirdau iš Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo S. Michailovo. Iš pradžių tikinęs, kad specialistai per tris mėnesius dar nespėjo daug nuveikti, vis dėlto vėliau vedėjas sutiko, kad jie turėtų rimčiau imtis savo pareigų. Be to, pasak vedėjo, ir jaunimas turėtų būti aktyvesnis, organizuotesnis. Teko ir pačiam vedėjui (kur buvo specialistai, turintys dirbti su jaunimu – aut. pastaba) rugpjūčio mėnesį aktyviai įsijungti į šokių vakaro jaunimui organizavimą. Jaunuoliai šokius organizavo mėnesį. Tai salės nėra, tai – kas ves nėra, tai trūksta kolonėlių. Pasak vedėjo, jis ėmėsi iniciatyvos ir parodė, kad įmanoma suorganizuoti šokius, jei tik nori. Tokios iniciatyvos laukė ir iš savo specialistų. Bet kaip jau minėjau, mokslo metų pradžios šventės proga šokių šie specialistai taip ir nesugebėjo suorganizuoti.

Lyg ir yra Kelmėje jaunimo ir specialistų darbui su juo netrūksta, tačiau kas juos sugebės suburti?

Vedėjas sutiko ir su ta mintimi, kad Centras neturėtų būti lyg pailgintos dienos grupė, nes  tuomet tokius centrus su specialistais turėtų įsteigti Raseinių, Dvaro ir kituose mikrorajonuose.

Pokalbis su vedėju davė naudos. KJC tinklalapyje galerija pasipildė naujomis nuotraukomis, dingo rubrika „Kviečiame!“ (kam persistengti, jei galima panaikinti – aut. pastaba). O kiekvieną savo darbo akimirką nutarė įamžinti abu specialistai. Praėjusį penktadienį plakatą mieste kabino keturi jaunuoliai, o abu specialistai skubėjo įsiamžinti. Juk nuotrauka įrodys kaip jie dirba. Tačiau įdomu, kas tuo metu dirbo Jaunimo centre.

Darbo laikas

Centrams rekomenduojama nustatyti prie jaunimo poreikių pritaikytą darbo laiką bei organizuoti centro veiklą taip, kad centras dirbtų savaitgaliais, švenčių dienomis ir jaunų žmonių atostogų metu. Dauguma Lietuvos jaunimo centrų vadovaujasi šia rekomendacija. Tik ne mūsų Centras. Jaunuoliai į Centrą įleidžiami darbo dienomis nuo 14 iki 20 val. Kas moka skaičiuoti, tas suskaičiuos, kad realiai su jaunuoliais dirbama 6 valandas. Kitą laiką specialistai turbūt turėtų skirti pasiruošimui veiklai, planavimams, projektų rašymams, apklausų organizavimui ir t.t.

Naujas darbuotojas?

Lankantis Jaunimo centre nustebino tai, kad jame be minėtų dviejų specialistų dirbo ir trečias. „Nepažįstamas dėdė“, kuriam tikrai ne 29 metai, buvo šiltai įsitaisęs darbuotojų kabinete, stalas apkrautas tikrai ne Jaunimo centro dokumentais. Kaip pavyko vėliau išsiaiškinti, tai lyg ir įmonės, rengiančios socialinius būstus, darbų vykdytojas. Įdomu, kaip atsiskaitoma už darbo vietą. O gal tai trečiasis Centro darbuotojas.

Negali egzistuoti neaiškus darinys. Kol Jaunimo centras nebus įregistruotas, kol jame nebus įdarbinti specialistai, tol ir jame vyks neaišku kas bei girdėsime pasiaiškinimus „Mes ne Jaunimo centro darbuotojai, mes – Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistai“.

Pasirodo, Centras dirba sau, o specialistai – sau. Ar ne laikas būtų jiems susijungti bendrai veiklai?

Gera pradžia – dar ne pusė darbo

O kokia gera ir graži buvo pradžia. Pirmaisiais Centro gyvavimo metais tikrai buvo galima pasidžiaugti darbuotojų veikla. Jie tikrai pažinojo jaunimą, su juo dirbo, į savo veiklą aktyviai įtraukdavo partnerius. Tuomet tikrai buvo galima pasakyti, kad Kelmėje yra jaunimo ir jis aktyvus.