„Kelmas.lt“ įkūrėjas ir aktyvus Ukrainos rėmėjas – Aivaras Norbutas
Ko gero, nėra žmonių, kurie nieko nebūtų girdėję apie tautodailininką, medinių gaminių meistrą, aktyvų Ukrainos rėmėją kelmiškį Aivarą Norbutą. Su „Kelmas.lt“ jis keliauja po visos Lietuvos muges. Startuojant (jei vyksta) Sartų lenktynių metu arba atėjus Kaziukui ir taip visą įvairiausių švenčių sezoną, vežinas savo gaminiais, keliauja po skirtingus miestus. Didele dalimi gamybos, paramos rinkimo akimirkų A. Norbutas dalinasi ir savo socialiniuose tinkluose. Jo užsidegimas padėti Ukrainai nugalėti traukia kitus bendraminčius, žmoną ir jų keturkojus šeimos narius, iš kurių vienas, vardu Brendis, jau yra surinkęs įspūdingas pinigų sumas, kurių dėka gelbstimos Ukrainos karių gyvybės fronte.
Pasakodamas apie UAB Kelmas įkūrimo istoriją A. Norbutas prisiminimais nusikelia į vaikystę, kur jį nuolatos supo mediena ir įvairiausi įrankiai, reikalingi darbui su ja. Kadangi jo tėtis buvo darbų mokytojas, šis amatas jam buvo nesvetimas ir vis traukė ką nors išbandyti. „Viskas prasidėjo nuo atsuktuvo ir faneros gabalo… Kai aš, penkiametis pyplys, paėmiau tėčio atsuktuvą ir, pagalandęs jį, tiksliau, kažkiek patrynęs į galąstuvą, faneros lape bandžiau išdrožti bareljefą… Nors vaizduotėje aiškiai mačiau, kaip ir kas turi būti, deja, nei kaltas-atsuktuvas, nei faneros lapas manęs neklausė. Ir dar gavau bart už jų sugadinimą… Bet noras prakalbinti ir prisijaukinti medį liko“, – pasakoja A. Norbutas.
Vieną pirmųjų savo darbų Aivaras Norbutas gerai prisimena. Senais sovietiniais laikais dovanų gavęs kaltukus drožinėjimui ant storos faneros, nudažytos juodu tušu, išdrožinėjo sceną iš sovietinio filmo „Negaliu pasakyti sudie“. Aštuntoje klasėje pasidarė baldus savo kambariui, kuriuos turėjo iki mokyklos baigimo: lentyną, patalynės dėžę ir spintelę, kuriuos pasigamino mokyklos dirbtuvėse. „Gyventi iš savo rankų darbo pradėjau gal 1996 metais. Iki tol visada bandžiau įvairias veiklas ir nusprendžiau dirbti tai, kas man įdomu. Kai savo kurtą gaminį pasiūlai parduoti, žmonės domisi ir perka, o vėliau iš to pradedi pragyventi, tai yra be galo malonu. Tačiau tam reikalingas didelis įdirbis, tad po daugelio sunkaus darbo metų, dabar aš skinu to įdirbio vaisius. Šiuo metu jau nebe tas entuziazmas, polėkis, bet dabar turiu viską, apie ką galėjau svajoti ir net daugiau. Žinoma, visada rasčiau, kur investuoti pinigus į dirbtuves, bet šiuo metu neįsivaizduoju nieko tokio būtino be ko negalėčiau dirbti. Turiu labai geras, patogias ir pažangias dirbtuves“, – apie verslo pradžią ir sunkaus darbo vaisius pasakoja Aivaras.
A. Norbutas iki įsikuriant „Kelmas.lt“ įmonei užsiėmė laiptų gamyba ir konstravimu. Tačiau neslepia, kad tai buvo labai varginantis darbas, kuriame daugiausia jėgų atimdavo darbas su klientais – jų pritraukimas ir aiškinimas, kad prabangūs laiptai už ekonominių laiptų kainą nepasidaro: „Mane šis dalykas labai vargindavo. Iš dėkingos klientės kartą gavau brendžio butelį, kurį padėjau į seifą ir pasakiau: „Kai sugebėsiu ištarti, kad atsiprašau, mes laiptų negaminame, jį atsidarysiu ir švęsiu“. Darbas su laiptais buvo garantuoti pinigai, šioje srityje pasiektas didžiulis įdirbis ir buvo sunku viso to atsisakyti. Bet atėjo diena, kai tą brendį išsitraukiau ir švenčiau“.
Nuo to laiko prie laiptų gamybos jam dar teko sugrįžti karantino laikotarpiu, tačiau jis pajuto, kad šis darbas nebe jam. Didesnį malonumą Aivarui teikia dalyvavimas su savo gaminta produkcija įvairiose mugėse. Jis teigia, kad jo parduodamų gaminių kainos yra tinkamai pamatuotos ir į derybas jis nesileidžia: „Jeigu žmogui patinka gaminys, jis jį perka, jei ne – ieško toliau. Nemėgstu derėtis, būna ateina, sako, ten matėme šaukšteliai už eurą, tai sakau eikite ir pirkite. Aš neužsilaužiu kainų dvigubai, kad paskui derantis galėčiau nuleisti iki kažkiek. Ne, jeigu nustačiau tokią kainą, tai aš ją turiu gauti“. UAB Kelmas produkciją galima užsisakyti ir jų internetiniame puslapyje.
A. Norbuto dirbtuvėse nuo ryto ūžia įvairios staklės, gaminius prekybai ruošia žmona. Nors dalis medžio gaminių jau yra užsitikrinę savo vietą rinkoje, tačiau savininkas nenustoja ieškoti naujų idėjų ir kurti. Jis stengiasi nekartoti kitų meistrų darbų, tačiau semiasi iš jų įkvėpimo. Taip nutiko ir su inkrustuotomis pjaustymo lentomis bei padėkliukais. „Pirmuosius dirbinius su inkrustacijomis pastebėjau pas kolegas iš Trakų, kurių darbai buvo su augalų inkrustacijomis. Mane sužavėjo ir galvojau, ką tokio galėčiau sukurti aš. Pirminė mintis su grūdų inkrustavimu nepasiteisino, bet atradau kitą būdą, kaip technologijas su derva ir inkrustacijomis pritaikyti. Dabar lentelės puošia gintarai, grūdų varpos, kulkos iš Ukrainos. Buvo metas, kai dėl mūsų lentelių susikivirčydavo moterys mugėse. Inkrustuotomis lentelėmis ir padėkliukais užvertėme visą Lietuvą ir dalį Europos. Taip jau būna, kad naujienų banga pakyla, po to ji atslūgsta, dėl to nuolat turi sugalvoti ką nors naujo. Ilgą laiką pirmavome savo srityje, įsigydavome naujų staklių, kitų priemonių. Daug dabar naudojame išmanios technikos, kuri palengvina darbus. Aš visada negailėdavau pinigų kokybiškiems įrankiams ir priemonėms. Šiuo metu pas mus populiariausios – termiškai apdoroto medžio lentos. Iš tų, kurie prekiauja savo darbais mugėse, mes pirmieji Lietuvoje pradėjome termiškai apdoroti medį. 2013 m. su tuo susipažinau Estijoje, 2015 m. pradėjau į šią technologiją gilintis ir ėmiau termiškai apdoroti medį. Penkerius metus mugėse mes buvome monopolistai. Dabar iš meistrų mugėse yra gal trys žmonės, kurie dirba su termo medžiu. Kalbant apie kitus darbus, neypatingai mėgstu individualius užsakymus, nes tu įsipareigoji laike, formoje ir kitais aspektais. Jei užsakymas atitinka, tai ką mes darome, tai per daug nesipriešinu, bet jeigu paprašytų padaryti lovą, tokiais atvejais stengiuosi užlaužti kainą tokią, kad užsakovas atsisakytų ir pats bjauriausias dalykas, kai pasakai trigubą kainą ir sako: „Gerai, darom“, – pasakoja A. Norbutas.
Paklaustas, kaip gimė įmonės pavadinimas – Kelmas, Aivaras nusijuokia, kad laukė šio klausimo. Jis pasakoja, kad pirmasis idėją apie Kelmės vardo susiejimą su kelmu buvo iškėlęs Valdas Rutkūnas, po to šią mintį vystė Andrius Seselskas, tačiau ginčai šia tema neatslūgsta nuo seno. „Man labai patiko V. Rutkūno idėja apie kelmų parką, tai būtų unikalus dalykas visame pasaulyje. Bet aš, panašu, nesugebėsiu jos įgyvendinti, nors turiu nusipirkęs tam žemės. Bet Kelmę atsieti nuo kelmo yra neprotinga. Ilgą laiką medžiojau „kelmo“ domeną internetinei svetainei, jis buvo užimtas, po to atlaisvėjo, tad iš karto jį nusipirkau. Tada iš „Laiptas.lt“ įmonė tapo „Kelmas.lt“. Viskas su tuo ir susiję. Būna mugėse klausia, kodėl „Kelmas“. Yra trys priežastys: pirmoji – viskas, kas padaryta iš medžio prasideda nuo kelmo, antroji – mes esame iš Kelmės, trečioji – visi vyrai kelmai. Trečioji priežastis dažnai sulaukia palaikančių arba prieštaraujančių reakcijų. Šis prekės ženklas ir pavadinimas yra patentuoti. Buvo atsiradęs vienas meistriukas, kuris pasivadino kelmu. Jis gamino medines pinigines ir mus mugėse pradėjo painioti. Aš jam parašiau laišką ir paaiškinau, kad jis negali šiuo pavadinimu naudotis. Jis arogantiškai atsakė, kad pavadinimo nekeis, tada atsakiau, kad jei einame į konfliktą, man užversti rinką medinėmis piniginėmis tikrai nesudėtinga. Tada jis viską apgalvojo ir pakeitė pavadinimą. Taip buvo paprasčiau, nei eiti teisminiu keliu“, – pasakoja „Kelmas.lt“ įkūrėjas.
Nors Aivaras Norbutas yra ir sertifikuotas tautodailininkas, skulptūrų nebedaro jau nuo 2002 metų. Kaip pats pasakoja, tam nebeturi noro ir jėgų: „Svarbu žinoti medžio dirbimo principus, pagrindus, nepriklausomai, ar tu darai sertifikuotus gaminius, ar kuri kažką naujo. Ir dabar padaryčiau skulptūrą, bet yra meistrų, kurie tai daro daug geriau. O aš mėgstu būti vienu geriausių arba geriausias“.
Pasidomėjus, ką reikia daryti, kad mediniai gaminiai tarnautų ilgiau, A. Norbutas atsako, kad medinė lenta bet kokiu atveju susipjaustys, nes pasaulyje neauga toks medis, kuris nesipjaustytų. Tačiau jis pastebi dažnai pasikartojančias klaidas: plovimas indaplovėje, palikimas mirkti vandenyje. Išplovus pjaustymo lentas medžio dirbinių autorius pataria jas nusausinti ir kartas nuo karto patepti aliejumi.
Aivaro Norbuto žmona Sigita yra įkūrusi šunų veislyną, todėl pas juos namuose gyvena trijų skirtingų veislių šunys: auksaspalviai retriveriai, lygiaplaukiai retriveriai ir kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai. Šių keturkojų jie augina net vienuolika. 2002 m. Sigita Norbutienė pirmoji į Lietuvą atsivežė lygiaplaukių retriverių veislės šunį. Iki tol laikė auksaspalvius. Pirmoji lygiaplaukių retriverių veislės augintinė Fibi buvo kinologų draugijos knygoje užregistruota 0001 numeriu. „Su meile žiūriu į Fibi paliktą randelį ant mano rankos, kai ji iš džiaugsmo netyčia nagu perbrėžė man ranką“, – prisimena A. Norbutas. Populiariausias, jau daugeliui pažįstamas šuo Brendis yra iš „karo“ vados, kaip pasakoja jų šeimininkas: „Tai 2022 metais gimusi vada, jų visų vardai buvo susiję su ginklais, dėl prasidėjusio karo Ukrainoje, tad Brendžio vardas dokumentuose yra „Black Hawk“.
Aivaras Norbutas yra aktyvus Ukrainos rėmėjas, prie paramos prisideda ir jo keturkojai šeimos nariai. Paramos rinkimo pradininkas buvo šuo Kaukas, apie kurį šeimininkams vis dar sunku kalbėti, nors jo nebėra jau dvejus su puse metų. Kartu su šeimininku jį siejo ypatingai glaudus ryšys ir jis širdyje palikęs gilų įspaudą. Po mirties jis yra kremuotas ir turi savo vietą namuose, greta savo pirmosios „žmonos“ Jutos. Po šeimininko mirties jų pelenai kartu bus išbarstyti pavėjui.
Paramos rinkimas Ukrainai, padedant A. Norbuto augintiniams, prasidėjo būtent nuo Kauko: „Jis visada kartu vykdavo į Kauno rudeninę mugę. Kaip tik su savo trečiąja „žmona“ buvo susilaukęs 11 vaikų, įdomia proporcija – 10 mergaičių ir vienas berniukas. Nuvažiavome į Kauną. Galvoju, ko tu, daugiavaikis tėveli, guli po stalu? Paėmiau kartono lapą ir užrašiau: „Esu daugiavaikis tėvas, susilaukiau 11 vaikų. Gal galite paaukoti pinigų mano vaikų maisteliui“ ir šį skelbimą išnešiau Laisvės alėjoje į priekį ir pastačiau. Maniau, gal sumes 20–30 eurų, o surinkome 378 eurus per tris dienas. Tada už 111 eurų nupirkome vaikams maistelio, o likusius pinigus atidavėme prieglaudai „Linksmosios pėdutės“. Tai buvo 2020 metų rugsėjo 15 diena. Nuo to laiko Kaukas rinko pinigus šiai prieglaudai. Per metus surinko 3,5 tūkstančio eurų. Tada prasidėjo karas, persiorientavome į paramą Ukrainai. Kaukas iki savo mirties, per dvejus metus surinko Ukrainai 14 855,27 eurus. Kai šią veiklą perėmė Brendis per 2,5 metų jis surinko virš 26 tūkstančių eurų (šiandien, t.y. lapkričio 17d. tiksli suma yra 26190,95 Eur.). Paramos lentelėje jo draugų parama išskirta mėlyna spalva, tad galiu apskaičiuoti tikslią sumą. Brendis turi savo gerbėjų ratą, žmonės ateina į muges specialiai jo aplankyti. Manau, kad jis galėtų gauti Gineso rekordą už daugiausia gautų paglostukų nuo svetimų žmonių. Brendis šiemet surinko rekordinę paramos sumą per Kauno pavasarinę mugę. Vos per tris dienas jis surinko 1780 eurų – tai yra tikrai didelė parama. Dabar į Ukrainą nuvarėme vieną sunkvežimį, tai jis praktiškai yra nupirktas už Brendžio pinigus“, – pasakoja A. Norbutas.
Teikti paramą Ukrainai Aivaras Norbutas pradėjo vos prasidėjus karui. Pas juos tuo metu gyveno ukrainietė Lidija ir kaip tik tą naktį, kai viskas prasidėjo, Aivaras paryčiais prabudęs ją sutiko kalbančią telefonu ir suprato, kad prasidėjo karas. „Man buvo protu nesuvokiama, kad XXI a. galima užpulti svetimą valstybę“, – prisimena A. Norbutas. Kadangi tuo metu jau buvo ruoštasi Kaziuko mugei, Aivaras iš karto surengė pirmąją paramos akciją: „Nepamenu ar antrąją, ar trečiąją karo dieną aš padariau lentelę su Gyvačių sala, kur ukrainiečių pasienietis rusų karinį laivą pasiuntė tam tikra kryptimi. Aš padariau tos lentelės maketą ir pasakiau, kad Kaziuke jau turėsiu šių lentelių ir pinigus už jas skirsiu paramai Ukrainai. Tada lentelės buvo atiduotos į aukcioną ir su Kauku surinkome virš dviejų tūkstančių eurų“.
Nors iš pradžių A. Norbutas pinigus aukojo įvairioms Ukrainą remiančioms organizacijoms, tačiau netrukus ėmėsi paramą rinkti pats: „Atsirado kontaktai ir pradėjome rinkti paramą patys. Aš buvau įkūręs meistrus vienijančią organizaciją, skirtą atlaikyti perpardavinėtojų ir kiniškų prekių antplūdį ir pardavinėjimą mugėse, o ji turėjo paramos gavėjo statusą. Supratau, kad oficialiai, legaliai galiu rinkti paramą ir ją perduoti. Nuo 2023 m. tą ir pradėjau daryti. Pirmas projektas buvo generatoriai Ukrainos ir Dnipro universitetinei ligoninei. Mes per dvi savaites surinkome virš 15 tūkstančių eurų ir nupirkome du didžiulis generatorius, kitos paramos, juos nuvežėme ir perdavėme. Paskui atsirado prašymas iš 93 brigados, jiems reikėjo pikapo. Surinkome pinigus, nupirkome pikapą, jį nuvežėme, perdavėme. Su įvairiais niuansais, nes perdavėme ne tiesiogiai kariams, o savivaldybei. Pagal Ukrainos įstatymą paramą galima perduoti arba kariniam daliniui, arba fondui, arba savivaldybei, tada jie turi teisę daiktus perduoti kariams. Man dėl nuvežtos paramos dar keletą dienų teko pakovoti, kad visa tai, ką mes nuvežėme, atitektų kariams ir galiausiai atiteko. Kadangi susidūrėme su nesąžiningais valdininkais, daugiau su jais nebedirbome ir pradėjome paramą teikti tiesiogiai, iš rankų į rankas. Buvo momentas, kai sakiau, kad viskas, šitą paramą nuvežu ir darau pauzę. Bet iš šių mano pasakymų juokdavosi ir darbuotojai, ir žmona, tai dabar taip nebesakau. Dabar tik baigiam vieną akciją ir iš karto pradedame kitą. Jau vykdome 29-ąją paramos akciją, kol kas labai sėkmingai. Visas akcijas smulkiai aprašau, o informacija, kur naudojami pinigai, yra visiems prieinama. Viskas nuolat atnaujinama Facebook grupėje „Kartu iki pergalės“. Dar nė karto nebuvo taip, kad nesurinktume reikiamos paramos sumos. Ką tik iš UAB „Stebulė“ gavome Opel Combo automobilį, ši įmonė jau mums perduoda septintą automobilį. Ignas Vaičiulis parvarys VW Transporter, skirtą specialiųjų operacijų pajėgų medikams. Pirmą kartą darysime taip, kad tris ar keturis automobilius nuvešime į Lvivą ir krausime ant geležinkelio platformos, kad jie geležinkeliu pasiektų Dniprą. Seniau važiuodavome patys, savo eiga, bet dabar, jeigu 8 automobiliai vežami perdavimui ir dar vienas reikalingas grįžimui, viską tampa sudėtingiau suderinti“.
Aivaras Norbutas palaiko ryšius su ukrainiečių kariais, nuolat su jais kontaktuoja, dalijasi vaizdo įrašais, balso žinutėmis. Tad tiksliai iš jų sužino, ko reikia. Niekada neveža daiktų savo nuožiūra, to ko neprašo kariai. Nuo pirmos paramos Ukrainai jie viską fiksuoja nuotraukomis, dokumentuoja ir dalijasi viešai.
Paklaustas apie emocijas išvykus į Ukrainą, Aivaras atsako, kad panikos ir baimės nejaučia: „Pirmosios išvykos metu, toli iki fronto nevažiavome, tik iki Lvivo, tada pirmą kartą girdėjome sprogimą. Aš turiu tokią laimę, kad sprogimai vyksta arba iki mūsų atvažiavimo, arba mums išvykus. Pamenu, kartą kaip tik buvau ryte kavinėje Lvive ir bumbtelėjo, dingo šviesa, išėjęs dar mačiau raketos pėdsaką. Prisimenant visas išvykas, arčiausiai mūsų sproginėjo raketos gal už kilometro. 2025 m. sausį mes miegojome Poltavoje, penktą ryto mus pažadino sprogimas, sudrebėjo visas namas. Aš prabudau, nuėjau pasidaryti kavos ir man prieš akis toks apokaliptinis vaizdelis: darausi kavą, lauke sprogimai, norėjau tai nufilmuoti, bet nepaspaudžiau įrašyti. Patys ukrainiečiai priprato prie karo, visi pavargo. Dirbdamas visada klausausi Ukrainos radijo ir vakar išgirdau tokį pokštą: „Ką reiškia gyventi Kijeve? Reiškia, už buto nuomą mokėti 500 eurų ir miegoti metro ant grindų“. Patys kariai juokauja, kad fronte dabar yra saugiau negu Kijeve“.
Daug skirtingų veiklų derinantis A. Norbutas pripažįsta, kad sudėtinga suderinti darbą ir paramos rinkimą Ukrainai. Nors tai vargina ir atima daug laiko, jis nepasiduoda ir toliau lydi.


Vėlinių išvakarėse – dainų ir susikaupimo vakaras Šaukėnuose
Judlės Marija: išsaugota atmintis ir Kristaus amžiaus sulaukęs simbolis
Kelias laisvųjų imtynių medalių link: trenerio indėlis ir vaikų pasiryžimas
„Jaunimas ir tradicija: patirtys, metodai, galimybės“
ES parama augalininkystės ūkiams: iki 80 tūkst. eurų vienam projektui supaprastinta tvarka
Prezidento Valdo Adamkaus nuoširdi tarnystė Lietuvai
„Kelmas.lt“ įkūrėjas ir aktyvus Ukrainos rėmėjas – Aivaras Norbutas
Kam išties galima panaudoti vartojimo paskolą?
Naujasis Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas – Egidijus Grakauskas