BIČIULIS

Ona PETRAVIČIENĖ

Lietuva šiemet mini katalikiškos organizacijos „Caritas“ įkūrimo dvidešimt penktąsias metines. Spalio šeštąją, pirmadienį, šią sukaktį paminėjo ir Kelmės „Caritas“ savanorės.

Šventė prasidėjo vidurdienį Kelmės Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, kur klebonas dekanas Arūnas Urbelis, padedant Šiaulių vyskupijos „Caritas“ direktoriui, kunigui Tomui Janavičiui, Baisogalos Švenčiausiosios Trejybės parapijos klebonui, aukojo šv. Mišias už mirusias ir gyvas Kelmės „Caritas“ moteris. Po pamaldų visi rinkosi į Kelmės parapijos namus, kur buvo dalijamasi prisiminimais apie šios organizacijos nueitą kelią…

Kelmės „Caritas“ vadovai nuolat keitėsi, o ilgiausiai šį darbą dirbo Aldona Turskienė, tai ne tik ji, bet ir kitos šios organizacijos atstovės turėjo ką papasakoti. Savanorės pirmiausia prisiminė Anapilin iškeliavusį signatarą Antaną Račą, kurio dėka vos įsikūręs Kelmės „Caritas“ iš Vokietijos gaudavo nemažai labdaros. Savanorėms lengviausia būdavo paskirstyti maistą neturtingiems miesto ir aplinkinių kaimų gyventojams, o iš atvežtų medžiagos ritinių moterys pačios siūdavo patalynę.

– Sudėtingas buvo ir pats labdaros skirstymas, nes vienam žmogui galėdavome duoti tik nustatytą kiekį avalynės ar dėvėtų drabužių. Ankštose patalpose viena moteris padėdavo atvykėliui išsirinkti tai, ko jam labiausiai trūko, o kita stovėdavo prie durų ir stebėdavo, kad, gink Dieve, žmogelis neišsineštų daugiau. Buvo norima, kad gauta labdara pasinaudotų kuo didesnis gyventojų skaičius. Kadangi atvežtų daiktų ne visiems pakakdavo, tai ir apkalbų bei nepelnytų priekaištų nemažai sulaukdavome,– prisiminė A. Turskienė.

Tačiau tiek Aldona, tiek kitos „Caritas“ moterys pripažino, kad jų veikla ir prieš ketvirtį amžiaus buvo ir dabar yra reikalinga. Aukodamos brangų savo laiką ir dalį asmeninio gyvenimo, savanorės lanko vienišus, artimųjų pamirštus žmones, slaugo ligonius, rūpinasi buvusiais vaikų namų auklėtiniais. Dabar „Caritas“ nebesulaukia didesnių rėmėjų paramos, tačiau pagal išgales Kelmės savanorės ir toliau padeda miesto ir aplinkinių kaimų žmonėms įveikti jų gyvenimo kelyje atsiradusius sunkumus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

UAB ROSEBA