V. Kalvaičiui įteikta Vyriausybės premija
Alvydas GEŠTAUTAS
Kovo 10 d. Vyriausybės rūmuose buvo įteiktos jos Kultūros ir meno premijos, teikiamos nuo 1997 m. Tad šiemet šie apdovanojimai įteikti jubiliejinį 20-ąjį kartą. Joms buvo pristatyta 150 kandidatų, o premijų, kurių vienos suma sudaro 12,9 tūkst. eurų, buvo dvylika. Tiesa, laureatais vertinimo komisija, kuriai vadovauja Vytautas Martinkus paskelbė trylika kūrėjų. Mat vieną premiją pasidalino du menininkai. Džiugu, kad laureatų būryje buvo ir tytuvėniškis, rašytojas, buvęs politinis kalinys bei mūsų laikraščio darbuotojas Vladas Kalvaitis. Jam Vyriausybės kultūros ir meno premija skirta už romane „Sustiprinto režimo barakas“ talentingai atskleistus žmonių likimus istorinių kataklizmų kontekste.
Premijas pelnė ir Maironio muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, neseniai išleidusi knygą apie mūsų rajone gyvenusią literatūros klasikę Žemaitę, jos vardu pavadintos literatūrinės premijos laureatė Birutė Jonuškaitė, ne kartą mūsų rajone koncertavusi dainininkė Nijolė Tallat-Kelpšaitė, dirigentas Lionginas Abarius, kuriam diriguojant ne vienas mūsų krašto meno mėgėjas dainavo Pasaulio lietuvių dainų šventėse, bei kitiems.
Prieš įteikdamas premijas Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sakė, kad nuo senų laikų žmonės turėjo ryšį su kultūra. Pasak premjero, jis nemažėja ir šiandien. Gal keičiasi tik jos technologijų santykis. Pavyzdžiui, literatūra, piešiniai pateikiami ne tik popieriuje.
– Dėmesį kultūrai parodė ir neseniai pasibaigusi Knygų mugė. Mes norime, kad elitinė kultūra būtų prieinama ne tik sostinės, Kauno, Klaipėdos, kitų didžiųjų miestų gyventojams, bet ir miestelių bei kaimų bendruomenėms. Su jų atstovais turėjome ir tam skirtą susitikimą. Nauju postūmiu kultūrai, menui turi tapti ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis,– teigė A. Butkevičius. – Kartu mes pasiruošę spręsti ir kultūros darbuotojų problemas. Viena jų – geresnis skatinimas. Tačiau mokytojų atlyginimų sistemos tvarkymas parodė, kad tokios problemos vienu mostu neišsprendžiamos.
Vertinimo komisijos pirmininkas V. Martinkus teigė, kad premijų skyrimą lėmė meno kokybė, o ne konjuktūriniai dalykai. Pasak jo, nė vienas kūrėjas nekūrė poemų, kantatų valdžios žmonėms, netapė jų portretų ir nestatė šalies lyderius liaupsinančių spektaklių. Priešingai, dažnai viešoje erdvėje kritiškai vertino valstybės veikėjų poelgius.
– Kultūra yra valstybės gyvavimo dalis, nes jos gyvenimą galima pavaizduoti ir meno kūriniuose,– baigdamas sakė V. Martinkus.
Kalvaičio pagerbimas buvo originaliausias. Pirmiausia aktorius Aleksas Kazanavičius skaitė meninį epizodą „Odė duonai“ iš romano „Sustiprinto režimo barakas“. Po to iškilmių vedėjas, beje, „Kelmės žentas“, Juozas Šalkauskas V. Kalvaičio romaną pristatė tokiais teiginiais:
– Vlado Kalvaičio knyga „Sustiprinto režimo barakas“ pelnė Žemaitės ir Liudo Dovydėno literatūrines premijas, buvo išrinkta į skaitomiausių prozos knygų metų penketuką. Šią knygą autorius rašė 20 metų, sugebėdamas į situacijas, žmones pažvelgti iš šalies, per laiko atstumą. Humanitarinių mokslų daktarės Brigitos Speičytės nuomone: „Vlado Kalvaičio romane pasakojimas kuriamas taip, kad į nežmoniškas sąlygas patekę žmonės, vienodai pasmerkti alkiui, pažeminimui, prievartai, atsiskleidžia visu savo žmogišku unikalumu… Lagerio tikrovė parodoma kaip išvirkščias, apverstų hierarchijų pasaulis, dominuojamas kūniškų „apačių“ realybės, kurioje autoriaus žvilgsnis seka apsinuoginantį gyvenimo geismą. Kaip tikras istorijų pasakotojas, Vladas Kalvaitis savo romanu ne tik geba paliudyti, bet užkrečia pasakojimo energija ir gyvybingumu“.
– Gal tas lageris ir neblogas dalykas. Kai jame atsidūriau, svėriau 38, o kai grįžau iš jo – jau 58 kilogramus. Lageryje dešimčia centimetrų ir ūgtelėjau,– kalbėjo V. Kalvaitis, sukėlęs pagyvėjimą salėje. – Be lagerio nebūtų ir šio romano. Nebūtų ir šios premijos. Dabar ji keliaus į Tytuvėnus, kuriuose gyvena vos pustrečio tūkstančio gyventojų. Todėl ne tik jie, bet ir kiekvienoje miestelio baloje varlės dėkos premjerams, visiems, visiems, pastebėjusiems ir atokaus Lietuvos kampelio žmogelį.
Kalvaitį sveikino dukra Vida, sesuo Nijolė, kiti artimieji, Seimo narė Alma Monkauskaitė, mūsų rajono meras Vaclovas Andrulis, rašytojas Vytautas Bubnys ir daugelis kitų. Tokiu sveikintojų būriu, turbūt, nė vienas kitas laureatas pasidžiaugti negalėjo. O premjeras A. Butkevičius, įteikęs apdovanojimą, pasakė:
– Paaiškėjo, kad esame kraštiečiai.
Priminsime, kad ir Vyriausybės vadovas, ir V. Kalvaitis yra kilę iš Radviliškio krašto.
1990 m. atkurtos Lietuvos laikais V. Kalvaitis – pirmasis mūsų rajono gyventojas, gavęs tokį solidų valstybinį kultūros apdovanojimą.
Lilijos Valatkienės nuotrauka