Prasidėjo jubiliejiniai vasaros kursai
<Loreta DIRBANAUSKAITĖ>
Pirmadienį daudytės garsai paskelbė jubiliejinių žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursų pradžią.
Pasak Kelmės kultūros centro direktoriaus Arno Arlausko, kažkada buvę kankliavimo kursai, Romuvos stovykla, šiemet žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursai skaičiuoja 25–erius metus.
Jubiliejiniai kursai prasidėjo netradiciškai – nuo apdovanojimų. Kelmės rajono meras V. Andrulis, pasveikinęs jubiliejinių kursų dalyvius, mokytojus, rajono savivaldybės garbės ženklu „Už nuopelnus Kelmės rajonui“ apdovanojo Vytauto Didžiojo universiteto profesorių, habilituotą mokslų daktarą Romualdą Apanavičių – už rūpestį Kelmėje organizuojant etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursus ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorių, habilituotą mokslų daktarą Alfonsą Motuzą – už reikšmingą mokslinę tiriamąją ir praktinę veiklą, saugant ir populiarinant Kelmės krašto katalikišką etninę kultūrą.
Profesorius R. Apanavičius prisiminė, kad jiems kartu su etninės kultūros puoselėtoju Kelmės rajone Valdu Rutkūnu prieš 25–erius metus kilo idėja pakartoti Skandinavų patirtį Kelmėje. Tuo metu Skandinavijos šalyse buvo itin populiarūs etninės kultūros kursai.
– Tautos istorijoje 25–eri metai – tik akimirka, o žmogaus gyvenime jau nemažas laiko tarpas. Organizuodamas šiuos kursus, jaučiau dirbęs tą darbą, kurį turi dirbti kiekvienas mokslininkas. Jau ne šimtais, o tūkstančiais skaičiuojami kursų dalyviai,– kalbėjo profesorius R. Apanavičius. –Kelmėje vykstantys kursai – ketvirčio šimtmečio langas į tautos kultūros paveldą.
Kursų atidarymo šventėje apie tautinio paveldo puoselėjimo perspektyvas kalbėjo Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė. Tradicinių amatų reikšmę tautinei tapatybei atskleidė Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos prezidentas, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto Baltų proistorės katedros profesorius, daktaras Libertas Klimka. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, habilituotas daktaras Alfonas Motuzas apžvelgė Kelmės krašto katalikišką etninę kultūrą.
Į šiemetinę atidarymo šventę pakviesti ir atminimo dovanėlėmis (kalendoriu, kompaktine plokštele „Kelmės krašto liaudies muzikantai“ bei knyga „Kelmės rajono kultūrinis paveldas“) apdovanoti 1988–2011 m. kursuose paskaitas skaitę lektoriai, užsiėmimams vadovavę dėstytojai ir mokytojai.
Šiemet etnomuzikavimo sekcijose bus mokama žemaitiško dainavimo, apeiginio giedojimo, ritualinio religinio folkloro ir grojimo daudytėmis, ragais, mediniais trimitais, katilais, būgnais, signalinėmis lentomis, šokių, ratelių, žaidimų, kankliavimo, smuikavimo, piemenų instrumentinės muzikos, grojimo bandonija, armonika. Tradicinių amatų sekcijose bus mokoma kanklių gamybos, pynimo iš vytelių, šiaudelių, siuvinėjimo, riešinių mezgimo, karpinių, keramikos, tradicinės juvelyrikos, akmens tašymo, lazdų, kaukių drožybos, audimo staklėmis, juostų audimo, folklorinio kostiumo detalių gamybos.
Užvenčio dvaro vandens malūne (Mildos ir Alvydo Knyzelių sodyboje) vyks vizualinės antropologijos filmų vakaras. Filmus pristatys autorė Rita Ščiglinskienė.
Jau tapo tradicija per kursus pristatyti naujausius leidinius, kompaktines plokšteles. Šiemet etnomuzikologas Arvydas Kirda pristatys albumą „Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui atminti“, profesorius A. Motuzas – leidinį „Šermeniniai Žemaičių Kalvarijos kalnai. Maldynas ir giesmynas“. Bus pristatyta kompaktinė plokštelė „Kelmės krašto liaudies muzikantai“. Jos pristatymą lydės kapelų pasirodymas.
Kursų dalyviams bus organizuota ekskursija į Užventį, kurios metu profesorius A. Motuzas supažindins su mediniu–sakraliniu paveldu.
Kelmės kultūros centro vyriausioji specialistė etnokultūrai Nomeda Jokubauskienė sakė, jog šiemet kursuose dalyvauja apie 150 dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų. Taip pat kursuose dalyvauja 10 švedų, 7 dalyviai yra iš Kaliningrado (Rusija). Užsieniečius labiausiai domina keramikos ir tekstilės užsiėmimai.