BIČIULIS

Rita ŠČIGLINSKIENĖ

                      Dailės festivalis „Šiaulių Monmartro respublika’20“ Kelmės kultūros centro Juozo Liaudanskio galerijoje pristatė Miriam Meras (Paryžius) litografijų parodą, kurią papuošė M. K. Čiurlionio kvarteto koncertas.

                      Parodos atidaryme patį pirmąjį žodį tarė visus festivalio renginius palydintis „Šiaulių Monmartro“ veidas, Šiaulių dramos teatro aktorių Monikos Šaltytės ir Juozo Bindoko duetas. Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ direktorė, tarptautinio projekto „Šiaulių Monmartro respublika“ vadovė Janina Ališauskienė pristatė plenero idėją, kurio šaukinys šiemet – „Geltona ir…“, ir kuriame kuria dailininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos bei Olandijos. Tradiciškai į „Šiaulių Monmartro respublikos“ festivalio programą greta plenero įtraukiamos parodos, kuriose kaskart pristatoma vieno ar kito iškilaus lietuvių menininko kūryba. Janina Ališauskienė pasidžiaugė, jog dailės festivalis atkeliavo į Kelmę su Miriam Meras litografijų paroda, nes dailininkės tėvas, šviesios atminties prozininkas, scenaristas, Žemaitės literatūrinės premijos laureatas Icchokas Meras yra gimęs ir augęs Kelmėje. Rašytojas Icchokas Meras 1941 m. neteko savo tėvų – Jehuda ir Miriam Merai buvo sušaudyti. Icchokas, per stebuklą likęs gyvas, buvo priglobtas ir užaugintas lietuvių valstiečių šeimoje. Savo atsiminimuose rašytojas Icchokas Meras rašė: „…1941 m. liepos 28-tą mus atvarė iš stovyklų į didžiulę Kelmės dvaro daržinę, iš kurios kitą dieną grupėmis po keliasdešimt žmonių varė į žvyrduobę, esančią maždaug už pusės kilometro, ir ten šaudė. Tą dieną sušaudė motiną, o sesuo Janina ir aš su keliolika kitų mažamečių vaikų, kažkodėl sugrąžintų į daržinę, likome gyvi ir vėliau buvome uždaryti vienoj dvaro rūmų kamaroj. Ant rytojaus, kai ginkluotas baltaraištis-sargybinis trumpam pasitraukė nuo durų, moterys pagriebė dalį vaikų ir nusivedė namo. Mane su seserim nusivedė Michalina. Likusius kelis vaikus, kurių niekas nepaėmė, baltaraiščiai sušaudė per antrąsias Kelmės žydų masines žudynes 1941 metų rugpjūčio 22 dieną…” 1958 metais rašytojas baigė Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, vėliau dirbo inžinieriumi. 1960 metais jis debiutavo autobiografinių apsakymų rinkiniu „Geltonas lopas“. 1963 metais pasirodęs romanas „Lygiosios trunka akimirką“ – vienas žymiausių I. Mero kūrinių. Vėliau rašytojas išleido dar kelis apsakymų rinkinius ir romanus, parašė kino scenarijų, pagal tris iš jų Lietuvoje pastatyti filmai. 1973 ir 1998 metais rašytojui paskirtos Izraelio prezidento literatūrinės premijos. 1995 metais I. Meras pagerbtas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3 laipsnio ordinu, o 2010 metais jam paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Žydų kilmės rašytojas Icchokas Meras rašė išskirtinai tik lietuvių kalba. Jo knygos yra plačiai žinomos Lietuvoje ir pasaulyje, išverstos į daugelį užsienio kalbų. Menotyrininkė, humanitarinių mokslų dr. Danutė Zovienė kalbėjo apie dailininkės, I. Mero dukters Miriam Meras gyvenimą ir kūrybą, eksponuojamas litografijas. Miriam Meras gimė Vilniuje. 1972 m. kartu su tėvais išvažiavo į Izraelį. Ten baigė vidurinę meno mokyklą ir 1978 m. įstojo į Izraelio meno akademiją. 1982 m., gavusi diplomą, išvyko gyventi į Paryžių. Ištekėjo už žymaus  lietuvių išeivijos grafiko, kūrusio linoraižinius, ofortus ir litografijas Žibunto Mikšio. Litografija – tai plokščiaspaudės grafikos technika, kuomet naudojamas litografinis akmuo (klintis), kada grafikos kūrinys piešiamas ant tam tikro akmens ir po to spausdinamas ant popieriaus. Menininkės Miriam Meras tikslas – litografijoje parodyti baltą popieriaus paviršių ir spalvas. Dailininkė sako, jog litografijose ieškojo kelio kalbėti tiesiogiai – dirbti kreida arba pieštuku, litografiniu tušu ir, be to, žaisti spalvomis, linijomis, plotais. Litografija nėra paprastas menas: kiekvienai spalvai išgauti reikia naujo akmens, galutinį vaizdą būtina iš anksto numatyti, mintyse sukomponuoti.

                      Bendravimas su menu ir per meną yra pagrindinis „Šiaulių Monmartro respublikos“ festivalio sumanytojos – „Laiptų galerijos“ vadovės Janinos Ališauskienės ir jos bendraminčių siekis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Prieš tai buvęs įrašas
«
Sekantis įrašas
»
UAB ROSEBA