Ar gyvybinga regioninė politika?
Alvydas GEŠTAUTAS
Per pastaruosius dvylika metų, kai Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) narė, Vilnius šviesmečiais atitolo nuo likusios Lietuvos. Tam įtakos ir turėjo tai, kad didžioji struktūrinių lėšų dalis nusėdo sostinėje. Nieko nuostabaus: kur skirstomi pinigai, ten daugiau jų ir lieka. Tas pats yra ir su Regioninės plėtros programa, kai pinigai skirstomi apskričių centruose. Dažnai juose lėšų daugiau ir įsisavinama. Tą patį galima pasakyti ir apie Šiaulių apskritį, kuriai priklauso Kelmės rajonas. Pavyzdžiui, ES lėšų mūsų rajono vienam gyventojui 2007-2013 m. finansiniu laikotarpiu teko 665, o Šiaulių rajone – 1205 eurai. Mūsų kaimynai pagal šį rodiklį – penkti Lietuvoje, o mes – trisdešimt antri. Dar vienas faktas. Prieš keletą metų Akmenės rajonas buvo Lietuvos užkampio simbolis. Dabar, kai jai vadovauja meras Vitalijus Mitrofanovas, pelnęs ir šių metų geriausio Lietuvos savivaldybės vadovo nominaciją, pagal minėtą rodiklį šis rajonas – dešimtas Lietuvoje. Beje, V. Mitrofanovas vadovauja ir Šiaulių regiono plėtros tarybai. Kai kurie mūsų rajono politikai sako, girdi, Akmenės rajono meras mėgsta reklamuotis, siekia kuo geresnio įvaizdžio. Tai ne puikybės, o asmeninės, kartu ir rajono pažangos ženklas. Meras yra savivaldybės vizitinė kortelė. Nuo jo susikurto įvaizdžio, žinomumo nemaža dalimi priklauso ir tos vietovės sėkmė, jos klestėjimas. Deja, ne visi merai tai nori suprasti. Kažin, kaip į tokį įvaizdžio formavimą žiūri mūsų rajono vadovas Vaclovas Andrulis?
Bet turime ir kuo pasidžiaugti. Per 2007-2013 metus Kelmės rajone gyvenimo kokybės indeksas pagerėjo 15,4 proc. Tą akivaizdžiai pastebime. Esame lyderių būryje pagal daugiabučių namų atnaujinimą, daug atnaujinta visuomeninės paskirties objektų. Statomas daugiafunkcis sporto centras. Gerėja medicinos paslaugos, tvarkoma infrastruktūra, ypač didelis dėmesys skiriamas vandentvarkos projektams. Tačiau, nepaisant gyvenimo kokybės gerėjimo, mūsų savivaldybė dažnai vadiname depresine. Kaip ir Šiaulių apskritis, Šiaurės Lietuva.
Vienoje diskusijoje mūsų kraštietis, kurį laiką Kelmę atstovavęs Seime, o ir dabar joje turintis savo padėjėją, parlamentaras prof. Kęstutis Masiulis kalbėjo apie tai, kad viešąjį sektorių, t. y. ministerijas, valstybės įmones ar jų padalinius reikia „išbarstyti“ po visą Lietuvą. Jo nuomone, nebūtinai „Lietuvos geležinkelių“ būstinė turi būti Vilniuje, ji gali būti ir Šiauliuose ar Radviliškyje.
– Nors regionams iki šiol teko apie 50 proc. ES lėšų, tačiau to nepakanka, kad žmonės neemigruotų. Pasirodo, Kelmėje neužtenka renovuoti namus, visuomeninius pastatus, išasfaltuoti gatves. Emigracija nuo to mano gimtinėje nesumažėjo. Reikia naujų darbo vietų, gerų atlyginimų. Pavyzdžiui, Kelmėje galėtų būti „Lietuvos pašto“ informacinis centras, kuriame atsirastų, tarkim, dvidešimt darbo vietų. Nedaug, bet jau šis tas,– „Bičiuliui“ sakė K. Masiulis. – Manau, kad kelmiškiams reikia laukti Šiaulių atgimimo. Atstumas nuo Kelmės, Tytuvėnų, Užvenčio ar Šaukėnų iki apskrities centro yra nedidelis. Todėl šių vietovių gyventojai galėtų dirbti Šiauliuose. Pati Kelmė, kiti miestai taptų Šiaulių miegamaisiais rajonais, kuriuose reikėtų darželių, mokyklų, medicinos, buitinių ir kitų paslaugų, parduotuvių, viešojo maitinimo įmonių, autoservisų ir t. t.
Tačiau ar atgims Šiauliai, kuriuose gyvenimo kokybė per praėjusį ES finansinį periodą beveik nepasikeitė? Šiame amžiuje Šiauliuose gyventojų skaičius sumažėjo trečdaliu. Tuo pačiu trečdaliu neišnaudojama ir sukurta infrastruktūra. Vadinasi, europinė parama panaudojama neefektyviai. Panašiai šios paramos efektyvumą galima apibūdinti ir kalbant apie mūsų rajoną.
Ekspertų teigimu, mažoms savivaldybėms sunku surasti savo tapatybę, unikalumą. Čia galima išskirti tik kurortus, kurių plėtrą diktuoja pats jų statusas. O rajonuose reikia ir kūrybiškos valdžios, ir tokios pat bendruomenės. Ar mūsų rajonas gali tuo pasigirti? Ko gero, ne. Ir mūsų rajono valdžiai, ir bendruomenei trūksta kūrybiškumo, šiuolaikinio požiūrio į unikalumą. Tai rajono „Achilo kulnas“.
Dabar Lietuvos valdžioje dominuojanti Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, prieš ateidama į valdžią, žadėjo mažinti skirtumus tarp didmiesčių ir rajonų. Pastaruosiuose buvo žadama išlaikyti visas mokyklas, sveikatos priežiūros įstaigas, plėsti vietinės valdžios teises. Žinoma, valdantieji vėl aiškins, kad neilgai sėdi valdžioje. Taip, neilgai. Tačiau jau spėjo sušnekti apie rajonams nenaudingus sprendimus. Valdantieji iš savivaldybių žada atimti vaikų teisių apsaugos funkcijas. Neseniai sušneko apie urėdijų naikinimą. Tai palies 3000 rajonuose gyvenančių žmonių, kurių dalis liks bedarbiai, nors iki šiol jie gaudavo dvigubai didesnes nei minimalias algas. Tai ypač aktualu mūsų rajonui, kurio miškus valdo trys – Tytuvėnų ir Šiaulių – miškų urėdijos.
Konkretumo apie regioninę politiką, kaip ir apie kitas gyvenimo sritis, nėra. Apžvalgininkas Rimvydas Valatka paskelbė, jog Vyriausybės programoje žodis „sieksime“ paminėtas 212, „skatinsime“ – 179, „užtikrinsime“ – 60, „stiprinsime“ – 52 kartus. Premjeras Saulius Skvernelis teigė –konkretumas atsiras Vyriausybės veiklos plane. Bet plano „veikti“ iki šiol nėra. Ir neaišku, kada bus. Jei bus, tai koks? Ankstesnių Vyriausybių patirtis liudija, kad ir veiklos planuose vyrauja ne konkretūs darbai, o bendros nieko nesakančios frazės.
Prieš rinkimus daug buvo kalbama apie žemėtvarkos klausimų sugrąžinimą savivaldybėms, kuravusioms šią sritį 1990-1995 m. Tačiau iki šiol nė vienas politikas apie Nacionalinės žemės tarnybos reorganizavimą netarstelėjo nė žodžio. Ši valstybė valstybėje pagarsėjo tik skandalais, joje užuovėją rado ne vienas veikėjas, nieko bendro iki tol neturėjęs su žemėtvarka.
Savivaldai jau seniai gerokai suvaržytos teisės ir švietimo, teisėtvarkos bei kitose srityse.
Laikas bėga, nepajusime, kai kalendoriuje atversime 2021-uosius, kai gerokai sumažės ES parama. Tada apie regionų atsigavimą galėsime tik pasvajoti. Kai Lietuva tapo ES narė, ji buvo paskelbta vienu regionu, kuriame ypač suklestėjo Vilnius, šiek tiek Klaipėda ir Kaunas. Likusi Lietuva toliau merdėjo. Pavyzdžiui, BVP vienam gyventojui, lyginant su ES vidurkiu, Vilniaus apskrityje pasiekė 110 proc. lygį, Klaipėdos – 82 proc., Kauno – 75,7 proc., o Šiaulių – 57,6 proc. Mūsų regioną aplenkė ir gerokai mažesnė Telšių apskritis, kurioje minėtas rodiklis sudaro 60,4 proc.
Buvusi Vyriausybė ES 2021-2027 m. finansiniam laikotarpiui Lietuvą suskirstė į du – Vilniaus ir likusios valstybės dalies – regionus. Taip pasielgė dėl to, kad gautų didesnę ES paramą, kuri skirstoma pagal regionus. Pasak ekspertų, reikėjo Lietuvą ne dabar, o prieš keliolika metų suskirstyti į tris – Vilniaus, Vidurio ir Šiaurės – regionus. Pagal suskirstymą į du regionus ekspertų teigimu Vilnių ir Klaipėdą sparčiai vysis tik Kaunas, o šiaurinė Lietuvos dalis, kuriai priklauso Šiaulių apskritis bei mūsų rajonas, dar labiau merdės, t. y. didės emigracija, nedarbas, merdės verslas.