Ar neteks tikslinti rengiamų planų?
<Alvydas GEŠTAUTAS>
Praėjusį pirmadienį Ūkio ministerijoje įvyko premjero Andriaus Kubiliaus sudarytos darbo grupės, kurios tikslas – koordinuoti Tytuvėnų bažnyčioje ir vienuolyno ansamblyje kilusio gaisro padarinių šalinimo veiksmus, posėdis. Šiai darbo grupei vadovauja Ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis. Joje taip pat yra kultūros viceministras Gediminas Rutkauskas, Asta Armonaitė – Ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos Koordinavimo departamento direktorė, Julius Ratkus iš Ministro Pirmininko tarnybos, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, mūsų rajono meras Kostas Arvasevičius, Tytuvėnų parapijos klebonas Rimantas Žaromskis, laikinai einantis „Tytuvėnų piligrimų centro“ direktoriaus pareigas Pranas Jurkaitis ir kiti.
– Pirmajame posėdyje nutarėme paruošti darbų finansinio poreikio planus,– „Bičiuliui“ sakė K. Arvasevičius. –Vienuolyne gaisro padarinius tikimės likviduoti už draudimo ir valstybės lėšas. Tytuvėnų architektūros ansamblio rekonstrukcijos projekte buvo numatytos lėšos ir bažnyčios vidaus remontui. Bet projekte neplanuoti jokie bažnyčios stogo tvarkymo darbai. Bet jis per gaisrą nukentėjo. Jo remontui teks 441 tūkst. litų draudimo pinigų. Tačiau šios sumos neužteks. Iš kur rasti likusią dalį, ir turime spręsti šioje darbo grupėje. Be to, į sostinę reikės nuvežti visas po gaisro Ekspozicijos salėje likusias liekanas. Jas tyrinės archeologai, šiems talkins darbininkai. Bet vėl iškyla problema – kas mokės už šiuos darbus. Varnaitė pasakė, kad Kultūros paveldo departamentas tam lėšų neturi.
Kitas šios darbo grupės posėdis įvyks kovo 8–ąją.
Be to, Kultūros paveldo departamentui rekomendavus, sudaryta ir specialistų grupė, vadovaujama Tytuvėnų architektūros ansamblio atstatymo ir pritaikymo turizmo reikmėms projekto vadovės Reginos Trumpienės. Šios grupės tikslas – įvertinti šio ansamblio būklę bei neatidėliotinų darbų priežiūrai vykdyti. Techninė priežiūra patikėta „Lietuvos paminklams“. Savivaldybėje irgi yra sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja administracijos direktorius Zenonas Mačernius. Jis be kitų darbų rūpinsis ir savivaldybės indėliu į gaisro padarinių likvidavimą.
Tačiau ar neprireiks dar daugiau lėšų? Praėjusį pirmadienį vėjas dar labiau nuniokojo bažnyčios stogą.
– Kai vėjas pakilo, atplyšo bažnyčios stogo skarda ir vienoje vietoje, kur buvo apdegusios medinės konstrukcijos, įdubo bažnyčios stogas. Žinoma, to buvo galima išvengti, jei po gaisro būtų buvę padaryti dar kai kurie darbai, geriau apsaugantys nuo ugnies nukentėjusį stogą,– sakė tą pačią dieną vėjo padarinius apžiūrėjęs Kraštotvarkos, paveldosaugos ir statybos skyriaus vedėjas Algirdas Kazlauskas. – Su statybininkais nusprendėme skyles uždengti plėvele, skarda, kad vanduo ar sniegas nepatektų ant bažnyčios lubų.
Pasak šiuos darbus atliekančios „Agrotech“ įmonės savininko, rajono tarybos nario Petro Račkausko, būklė dėl plyšių skardoje ir apdegusių medinių konstrukcijų gerokai pablogėjo.
– Neįmanoma sveiku protu suvokti, kad nuo gaisro prabėgo mėnuo, o bažnyčios stogo tvarkymas nepajudėjo. Juk savivaldybė galėjo peržiūrėti savo įnašo panaudojimą ir lėšų skirti bažnyčios stogui tvarkyti. Dabar viskas apsiribojama tik kalbomis,– sakė tytuvėniškė žurnalistė Nijolė Petrošiūtė. – Pati buvau posėdyje, kuriame Dianos Varnaitės pavaduotojas Algimantas Degutis teigė, jog bažnyčios stogas yra avarinės būklės ir bet kada gali įgriūti. Dar įdomiau, kodėl taip ilgai rašomos Piligrimų centro audito išvados. Net žinau, kad leidžiama pasitaisyti. Ar nebus taip, kad sužinosim tik tai, ko neįmanoma pataisyti?
Beje, D. Varnaitė, kiti paveldosaugos specialistai viešai sakė, kad ragins savivaldybę kuriam laikui atsisakyti investicijų į tvoros tvarkymą, kitus darbus, o pirmenybę skirti bažnyčios stogo tvarkymui.
– Bažnyčios stogas avarinės būklės, bet nematau tokios grėsmės, kad negalėčiau aukoti Mišių,– sakė klebonas R. Žaromskis.
O Kontrolės komiteto posėdyje vicemeras Kęstutis Bilius buvo dar didesnis optimistas ir teigė, jog jo vertinimu (K. Bilius yra geografijos ir kūno kultūros mokytojas – A. G. pastaba) stogas dar ilgai laikys. Kažin, ar mero pavaduotojo tokia pat nuomonė liko ir po antradienio, kai nebe ugnis, o vėjas dar labiau nuniokojo stogą?
Iš patikimų šaltinių sužinojome, kad gaisro dieną, t.y. sausio 26–ąją, Tytuvėnuose lankėsi ir vienuolyno remonto darbų techninę priežiūrą vykdęs specialistas ir sakė, jog vienuolyno stogo tvarkymo darbai nepriduoti. Tačiau vėliau jo parašas atsirado po darbų pridavimo aktu, datuotu dar 2011–ųjų metų data.
Kitas parašas yra ne Jurkaičio, o kažkodėl Tytuvėnų klebono,– teigė vienas politikas, kurio pavardė redakcijai žinoma.
– Aš pernai lapkričio 30–ąją dieną pasirašiau po darbų užbaigimo aktu, bet jų nepriėmiau,– sakė klebonas R. Žaromskis. – Kas juos turi priimti, nežinau. Juk nesu tokių projektų specialistas. Tik nebuvo jokios solidžios komisijos, kuri vertino bažnyčios galerijų stogų remonto darbus. Tada kiekvienas specialistas pagal savo sritį viską atidžiai apžiūrėjo.
Trečiadienį Tytuvėnų bažnyčios stogo būklė dar pablogėjo. Savivaldybė ją įvertino ekstremalia. Apie tai plačiai nušvietė „Lietuvos ryto“ televizija, o jos reportažą atspindėjo tinklalapis Lrytas, BNS agentūra. Buvo cituojami savivaldybės administracijos direktoriaus Z. Mačerniaus žodžiai apie bažnyčios būklę.
– Vėjas pūtė kaip tik ta kryptimi, kur šiek tiek pažeista po gaisro, ir pradėjo plėšti skardą. Buvo operatyviai sušauktas ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Buvo susirinkę ir dalininkai, ir komisija, ir specialistai 23 val. nakties buvo sustabdytas tolimesnis dangos plėšimas, ir šiandien (trečiadienis – A. G. pastaba) toliau dar dirbama. Ta problemėlė bus sustabdyta. Skylę uždengsime, kad nelytų,– teigė administracijos direktorius Z. Mačernius.
– Vyksta ir gaisravietės tyrimai, ne taip greitai juda darbai, kaip norėtųsi,– tai nėra paprasto pastato sudegimas. (…) Mes tiktai už kokybišką, greičiau nei skubų sutvarkymą, nes turime reikalą su unikaliu paveldo objektu. Nesinori ekspertams pirštu nurodinėti, ką jie turi daryti – aš tikrai tikiu, kad specialistai mobilizavosi ir kartu su vietos bendruomene sprendžia. Bet jeigu draudimo kaštams ar gaisro priežasties išsiaiškinimui reikia ilgesnio laiko, mes tikrai negalime skubinti atlikti greičiau“,– žurnalistams trečiadienį sakė Kultūros ministras Arūnas Gelūnas.
Trečiadienio „Lietuvos ryto“ TV laidoje „Reporteris“ vienas žymiausių kultūros paveldą išmanančių architektų Jakovas Mendelevičius nuogąstavo, kad Tytuvėnų bažnyčios stogas bet kuriuo momentu galįs įgriūti, o kartu sugriauti ir bažnyčios skliautus. Architekto nuomone, Tytuvėnų bažnyčia unikali savo stogu, pasvirusiu 63 laipsnių kampu – toks tėra vienintelis Lietuvoje. Tad jei neliktų stogo, nebeturėtumėm ir Tytuvėnų bažnyčios.
J. Mendelevičius stebėjosi, kodėl po gaisro buvo ignoruojami ekspertų siūlymai gelbėti bažnyčią, o pulta gelbėti vienuolyną, kurio, deja, jau nebeliko.
O Lietuvos televizijos „Panoramos“ laidoje buvo pasakyta, kad meras neįleido į Piligrimų centro dalininkų susirinkimą žurnalistų, o po posėdžio su žiniasklaida nebendravo. Kalbėjo tik P. Jurkaitis ir Z. Mačernius. Pastarasis pasakė, kad šv. Mišias aukoti galima, o į antrą aukštą eiti neleidžiama.
– Aš buvau už viešą posėdį,– „Bičiuliui“ sakė K. Arvasevičius.– Tačiau likau mažumoje, nes kitų dalininkų – vyskupijos ir Tytuvėnų parapijos atstovai siūlė uždarai posėdžiauti. Be to vyskupas Eugenijus Bartulis yra pasiūlęs, kad aš žurnalistams informacijos neteikčiau. Tą pažadėjo daryti pats vyskupas ir Tytuvėnų klebonas Rimantas Žaromskis. Jei jie neteikia informacijos, aš jų priversti to daryti negaliu.