BIČIULIS

Loreta DIRBANAUSKAITĖ

                      Redakciją pasiekė žinia, kad praėjusių metų pabaigoje du Savivaldybės administracijos darbuotojai gavo papeikimus už netinkamai vykdytus viešuosius pirkimus. Vykdant viešuosius pirkimus yra naudojami biudžeto pinigai, t.y. mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigai. Todėl sausio 7 dieną buvo kreiptasi į Savivaldybės administracijos direktorių S. Jokubauską ir paprašyta pateikti informaciją kam, kada ir už ką nuobaudos buvo skirtos.

                      Sausio 13 dieną redakciją pasiekė Savivaldybės administracijos direktoriaus S. Jokubausko atsakymas: „Informuojame, kad 2020 m. dviem Kelmės rajono savivaldybės administracijos darbuotojams skirtos tarnybinės nuobaudos. Informacija apie paskirtas tarnybines nuobaudas paskelbta Kelmės rajono savivaldybės interneto svetainėje adresu http://kelme.lt/Siurkstus-tarnybiniai-nusizengimai-598866 Papildomai informuojame, kad nepaisant to, kad valstybės tarnautojo vardas ir pavardė yra vieši, informacija apie jam taikytas tarnybines nuobaudas laikytina asmens duomenimis. Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 10 punktas (skaidrumo principas) numato, kad Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma. Pagal šio straipsnio 12 punktą Savivaldybės gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą. Vis dėlto Konstitucinis teismas (2005 m. rugsėjo 19 d. byloje Nr. 19/04) yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą santykius, susijusius su informacijos ieškojimu, gavimu ir skleidimu, įstatymais reguliuoti taip, kad viena vertus, būtų užtikrinta viena iš prigimtinių žmogaus laisvių – informacijos laisvė ir kad, kita vertus, įgyvendinant informacijos laisvę nebūtų pažeidžiamos konstitucinės vertybės, kad jos būtų apsaugotos ir apginamos. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo įstatymais įtvirtinant informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas būtų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrą. Laisvė ieškoti, gauti ir skleisti informaciją nėra absoliuti. Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų interneto svetainėms aprašo 19.5 punktas numato …dalyje „Tarnybiniai nusižengimai“ turi būti skelbiama nuasmeninta informacija apie tais metais įstaigos valstybės tarnautojų padarytus tarnybinius nusižengimus, jų skaičių ir valstybės tarnautojams už juos skirtas galiojančias tarnybines nuobaudas. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių ir įstaigų įstatymo 5 str. 2 d. 4 punktas numato, kad interneto svetainėje, laikantis asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės paslapčių ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, turi būti skelbiama nuasmeninta informacija apie institucijoje nustatytus tarnybinius nusižengimus ir už juos paskirtas galiojančias tarnybines nuobaudas; jeigu sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, informacija apie jį skelbiama tik įsiteisėjus teismo ar kitos tarnybinį ginčą nagrinėjusios institucijos sprendimui. Aukščiau nurodyti teisės aktai draudžia skelbti, viešinti ar kitaip perduoti nenuasmenintą informaciją apie asmeniui paskirtas drausmines nuobaudas.“

                      Atsakyme cituojami reikalavimai valstybės ir savivaldybių institucijų interneto svetainėms. Tačiau paklausime nebuvo užduotas klausimas apie reikalavimus interneto svetainėms.

                      Toliau atsakyme cituojamas Konstitucinis teismas. Kaip rašoma atsakyme „Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo įstatymais įtvirtinant informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas būtų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrą. Laisvi ieškoti, gauti ir skleisti informaciją nėra absoliuti“. Čia rašoma, kad negalima pažeisti konstitucinių vertybių pusiausvyros. Apie kokią pusiausvyrą galima kalbėti, jei du savivaldybės administracijos darbuotojai, vykdydami viešuosius pirkimus, netinkamai naudojo biudžeto lėšas, o į biudžetą patenka keliasdešimties tūkstančių mokesčių mokėtojų pinigų. Kur pusiausvyra: du darbuotojai ar keliasdešimt tūkstančių gyventojų?

                      Būtų visai suprantama, jei žurnalistai prašytų informacijos apie Savivaldybės administracijos darbuotoją, kuris gavo nuobaudą, nes ne laiku atliko ar visai neatliko jam pavestų užduočių. Tokiu atveju tikrai nebūtų galima atskleisti asmens duomenų.

                      Su panašia situacija susidūrė ir redakcija. Laikraštyje po Kontrolės ir audito tarnybos atlikto audito buvo paviešinti laisvosios mokytojo asmens duomenys (vardas ir pavardė). Teko kelerius metus bylinėtis. Tuomet Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys (t.y. asmenys, kurių vardas ir pavardė gali būti skelbiami – aut. pastaba) yra asmenys, be kita ko, naudojantys viešuosius išteklius.

                      Pasirodo, mūsų savivaldybės administracijai negalioja Europoje priimti įstatymai ir nutarimai. Kyla klausimas: Lietuva ir joje esanti Kelmė priklauso Europos Sąjungai, ar ne? O gal grįžtame į gūdžius sovietmečio laikus, kuomet visa informacija buvo cenzūruojama.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

UAB ROSEBA