Be Jo žinios … …
<Viktoras Gulbinas>
Be Jo žinios… …
I. Tur(t)ėjimo nuodėmė
Turi, nes
mokeisi,
dirbai,
klydai,
kartojai,
per galvą verteisi,
stengeisi,
kūrei –
o ir Dievulis padėjo –
tai kodėl
turi teisintis
ir jaustis kaltas
prieš nieko neturintį?
II. Nesamas
Esi – tačiau tarsi nebūtum,
tik, patekęs į nesamą laiką
be jokių tapatybės ženklų,
lukšteni egzistencinę neviltį.
Ir nuslysta punktyrais paviršiumi
susapnuoti lėkšti monologai,
kuriuos šitaip viltingai norėjai
pašnibždėti Dievui į ausį – – –
III. Irakas
… ar
yra kas
šioje ne mūsų
žemėje
be mūsų,
norintis keisti kitų
papročius
bei gyvenimo būdą
ir – ak! – kas dar
ginkluota taikos misija
taip atkakliai prusina tautą
ar tik ne todėl,
kad ši kitaip
suvokia mūsų Dievą?
IV. Dievo monologas
Jau pavargau
tiek,
kad noriu numirti,
o tada
reinkarnuosiuos
į vieną iš jūsų –
nebūtinai
į sielų ganytoją kunigą,
Popiežių ar Prezidentę –
užtektų net bomžo ar bankininko, –
kad galėčiau suprasti,
kodėl jums tampu
vis mažiau reikalingas.