Be Jo žinios … …

<Viktoras Gulbinas>

Be Jo žinios… …

I. Tur(t)ėjimo nuodėmė

Turi, nes
mokeisi,
dirbai,
klydai,
kartojai,
per galvą verteisi,
stengeisi,
kūrei –
o ir Dievulis padėjo –

tai kodėl
turi teisintis
ir jaustis kaltas
prieš nieko neturintį?

II. Nesamas

Esi – tačiau tarsi nebūtum,
tik, patekęs į nesamą laiką
be jokių tapatybės ženklų,
lukšteni egzistencinę neviltį.

Ir nuslysta punktyrais paviršiumi
susapnuoti lėkšti monologai,
kuriuos šitaip viltingai norėjai
pašnibždėti Dievui į ausį – – –

III. Irakas

… ar
yra kas
šioje ne mūsų
žemėje
be mūsų,

norintis keisti kitų
papročius
bei gyvenimo būdą

ir – ak! – kas  dar
ginkluota taikos misija
taip atkakliai prusina tautą
ar tik ne todėl,
kad ši kitaip
suvokia mūsų Dievą?

IV. Dievo monologas

Jau pavargau
tiek,
kad noriu numirti,

o tada
reinkarnuosiuos
į vieną iš jūsų –
nebūtinai
į sielų ganytoją kunigą,
             Popiežių ar Prezidentę –
užtektų net bomžo ar bankininko, –

kad galėčiau suprasti,
kodėl jums tampu
vis mažiau reikalingas.