Bedarbiai kratosi abejotinų įmonių

Ona PETRAVIČIENĖ
Susitikti su Šiaulių teritorinės darbo biržos Kelmės skyriaus vedėja Sandra Svetkovskiene paskatino mūsų laikraščio skaitytoja iš Užvenčio. Redakcijai paskambinusi moteris piktinosi, kad Darbo birža sudaro sutartis su tokiais darbdaviais, kurie per dešimt ir daugiau ūkininkavimo ar susikurto verslo gyvavimo metų vis nesugeba rasti nuolatinių darbuotojų.
– Gegužės pabaigoje pamačiusi, kad vienas vietos ūkininkas ieško šaltkalvio-suvirintojo, iš karto pagalvojau, kaip įdarbintam žmogui bus sunku sutarti su „kietą“ charakterį turinčiu darbdaviu. Manau, kad kažkas ne taip ir tiems kelmiškiams verslininkams, kuriems nuolat reikia virėjų, padavėjų, stalių. Mieste yra statybininkus ruošianti mokykla, o viena baldus gaminanti bendrovė nuolat trūksta darbuotojų… Vadinasi, ir pasiųsti per Darbo biržą ten ilgai neužsibūna. Tai ar mūsų rajonui jau nebėra aktuali bedarbystės problema, o gal Darbo birža sudaro sutartis su abejotinos reputacijos darbdaviais, kurie, kaip liaudies išmintis sako, nei patys ėda, nei kitiems duoda?– klausė užventiškė.
Išliekame lyderiai
Birželio pirmąją Šiaulių teritorinės darbo biržos Kelmės skyriuje buvo įregistruoti 2199 bedarbiai. Iš jų 1024 arba 46,6 proc.– ilgalaikiai bedarbiai. Iš visų darbingo amžiaus rajono gyventojų bedarbių dalis sudarė 12,9 proc. Tai vienas aukščiausių nedarbo rodiklių Šiaulių apskrityje. Guodžia tik tai, kad, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, moterų nedarbas sumažėjo nuo 14,5 iki 13,6 proc., o vyrų – nuo 13,3 iki 12,3 proc. Per metus ilgalaikių bedarbių skaičius sumažėjo 128 arba 11,1 proc. Birželio 1 d. Darbo biržoje buvo įregistruoti 49 jaunuoliai iki 24 metų, kurie bedarbiai yra daugiau nei 6 mėn., ir 975 vyresni nei 24 metų asmenys, biržos klientų sąraše esantys daugiau nei vienerius metus. Bedarbėmis įregistruotos 1089 moterys, o 1401 asmuo yra kaimo gyventojas. Per penkis šių metų mėnesius į darbo rinką sugrįžo 1399 buvę biržos klientai. Daugiausiai buvusių bedarbių – 580 – pradėjo veiklą pagal verslo liudijimus, 494 įdarbinti, 325 buvo nukreipti į aktyvios darbo rinkos politikos priemones.
Šiaulių teritorinės darbo birža bendradarbiauja su 689 Kelmės rajono darbdaviais. Daugiau kaip pusė tūkstančio darbdavių turi verslą aptarnaujamoje teritorijoje, o 143 – ūkininkauja. Nuo metų pradžios užmegzti kontaktai su dar dviem dešimtimis naujų darbdavių.
Siūlo kreiptis į Darbo inspekciją
Sandra Svetkovskienė Šiaulių teritorinės darbo biržos Kelmės skyriuje dirba nuo 2002 metų. Šių metų kovo pabaigoje iš užimamų pareigų atleidus ilgametį skyriaus vedėją Stasį Povilaitį, vedėjos pareigos patikėtos Sandrai. Daug metų su klientais dirbusi S. Svetkovskienė teigia, kad kiekvienam biržos klientui tiek anksčiau, tiek dabar nuolat pabrėžia, jog prieš pasirašant su darbdaviu darbo sutartį būtina gerai aptarti, ką ir kaip teks dirbti, kokį atlyginimą gaus. Vedėja sako, kad pagal dabar veikiančius įstatymus darbdavys informuoja biržą apie laisvas darbo vietas, darbo pobūdį, užmokestį ir pretendentui keliamus reikalavimus.
– Ir pats darbdavys turi galimybę darbuotojų paiešką skelbti internete. Būna, kad atėję patikrina ar tikrai paskelbta. O atmesti siūlymą labai sunku, kaip ir nustatyti, ar darbdavys yra geras ar blogas. Dažnai apie tą patį darbdavį girdime skirtingus atsiliepimus, bet pati nepabandžiusi, neturiu moralinės teisės apie tai kalbėti. Todėl, iškilus problemoms ar norint apsiginti savo teises, patariame kreiptis į Darbo inspekciją, – sakė Sandra.
Nors šiuo metu rajone išaugo virėjų, pardavėjų, vairuotojų, stalių specialybes turinčių darbuotojų poreikis, šnekant apie statybininko profesijas, ir pati vedėja atrodo kiek sutrinka. Tad negaliu nepritarti užventiškės skaitytojos žodžiams, kad Kelmės profesinio rengimo centras kasmet į gyvenimą išleidžia nemažai kvalifikuotų stalių, bet jaunimas kažkodėl nenori likti rajono centre ir dirbti vienoje privačioje įmonėje… Sandra pastebėjo, kad nėra nepaklausių profesijų, o įsidarbinimas priklauso tik nuo paties bedarbio ir jo motyvacijos dirbti. Bet ar ne dėl abejonių apie darbdavio sąžiningumą, nuolat keičiamus bendrovės pavadinimus ir mokamus mažus atlyginimus bedarbiai ir praranda motyvaciją dirbti? Dirbti, neskaičiuojant darbo valandų, už minimalų atlygį. Bet kai tik kalba pradeda suktis apie darbdavius, kažkodėl nejučia mintyse pagalvoju, kodėl tarp jų nemirga žinomų rajono ūkininkų – Alberto Meškausko, Vytauto Kareivos ar Edmundo Baracevičiaus pavardės. Nors pas šiuos žemdirbius darbo tikrai netrūksta, tačiau niekas iš jų ir neišeina, nes darbdaviai ne tik moka gerus atlyginimus, organizuoja šventes ir išvykas, remia ištikus bėdai. Gal ir daugelį metų darbuotojų ieškantiems kitiems darbdaviams reiktų apie tai rimtai pagalvoti, kol paskutiniai tautiečiai dar nepaliko Lietuvos…
Kalbėdama apie ilgalaikius bedarbius, S. Svetkovskienė sakė, kad didžiausia „etatinių“ bedarbių problema yra alkoholis. Yra tokių vos krutančių bedarbių, kuriems gal tik su šluota yra saugu dirbti.
– Kiekvienam iš mūsų klientų stengiamės duoti meškerę, kad bedarbis pats pasigautų žuvį. Gal ir ne visi darbdaviai supratingi, tačiau negalima nuleisti rankų. Nesutarus su darbdaviu, galima iš jo išeiti. Svarbu neprarasti noro dirbti,– linkėjo naujoji Šiaulių teritorinės darbo biržos Kelmės skyriaus vedėja.