Darbe – ugniagesys, namuose – aistringas vynuogių augintojas

Kelmės mieste gimęs ir augęs, o pastaruosius du dešimtmečius Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiu gelbėtoju dirbantis Kęstutis Kavaliauskas nuo mažumės žinojo, kaip žemė užaugina augalus, sunokina sodo derlių. Tik kai prieš penkerius metus su drauge Lina prie savo namų pasodino pirmuosius šilauogių ir vynuogių sodinukus, pastarosios uogos darbštaus vyro gyvenimą tarsi aukštyn kojomis apvertė:

– Šilauogės manęs nė kiek nesužavėjo, jų auginu tik penkiasdešimt krūmelių, oi vynuogių auginimas, jų priežiūra taip mane įtraukė, kad tapau nuo jų priklausomas. Kad įveikčiau netikėtai užklupusią „ligą“, laisvu nuo darbo metu vynuogyne sukuosi nuo aušros iki sutemos, nes tai daryti man yra tiesiog malonu ir įdomu,– taip apie savo pomėgį kalba Kęstutis.

…Pusamžis vyras pasakojo, kad nuosavame name gyvenę ir tris vaikus auginę jo tėvai turėjo gabalėlį žemės, kurioje augo šeimos stalui reikalingos daržovės, o sklypo pakraštyje kasmet derėjo sultingos kriaušės ir obuoliai. Mama augino nemažai gėlių, o dalį jų, kaip ir atliekamus pomidorus, kopūstus, parduodavo turguje. Tarp vyresnių sesių užaugęs pagrandukas mielai talkindavo tėvams. Kai prieš porą dešimtmečių tuomet jau ugniagesiu dirbantis K. Kavaliauskas iš senelių paveldėjo ant Vilbėno upės kranto stovinčią seną sodybą su 14,73 arų žemės sklypu, vyras netrukus pasiraitojo rankoves ir ėmėsi darbo. Pradžioje sklypas nebuvo tinkamas augalų auginimui, mat jame buvo kelių metrų šlaitas, trukdęs bet kokius žemės ūkio darbus. Kai Kęstutis ėmėsi sklypo pertvarkos, netrukus prie namo vienas po kito ėmė važiuoti žemių prikrauti sunkvežimiai, o jų išpiltą krovinį vyras su karučiu veždavo pakalnėn. Sklypo išlyginimui prireikė daugybės tonų žemių, o kai dirvos pakėlimo darbai buvo baigti ir sklypas aptvertas, netrukus čia ėmė augti įvairios daržovės, sužaliavo uogų ir riešutmedžių krūmai. Tik riešutmedžių auginimas vyrui ne taip gerai sekėsi, todėl netrukus K. Kavaliausko galvoje sukirbėjo mintis, kad šviesi ir saulėta vieta  galėtų būti tinkama ne vien bulvių, agurkų, pomidorų ar svogūnų auginimui, o gal būt ir uogų – šilauogių, vynuogių. Taip 2017 metais ugniagesio sodyboje šalia lietuviškų daržovių atsirado ir pirmieji šių uogų kereliai.

…Kai laisvą nuo darbo dieną Kęstutis mielai sutiko aprodyti savo vynuogyną, labai kuklinosi. Jo manymu, rajone yra kur kas didesnę patirtį turinčių šių uogų augintojų, nes jis save dar laiko pradžiamoksliu. Tik žvelgiant į prieš penketą–ketvertą metų ugniagesio pasodintas pirmąsias vynuoges, negali nepastebėti sodriai žalių jų lapų, slepiančių nokstančių uogų kekes, ir to, kad gerai prižiūrimi augalai jau gerokai praaugo ir patį šeimininką.

Vynuogių augintojas, rodos, galėtų ne valandą kitą, o be perstojo kalbėti apie savo sklype augančius ar visai neseniai pasodintus augalus. Vyras sakė, kad pradžioje turėjęs mintį pasisodinti porą eilučių vynuogių su takeliu per vidurį ir jų turėję pakakti. Bet pasodinus pirmuosius sodinukus tų eilučių atsirado daugiau ir netrukus visos tuščios sklypo kertelės buvo užsodintos. Vynuogės pakeitė riešutmedžius, o daliai vėlyvųjų veislių sodinukų  teko statyti tris šiltnamius. Viso jų yra arti dvejų šimtų. Kęstučio vynuogyne dabar auga septynios lietuviškų veislių uogos, šalia jų gausu moldaviškų, amerikietiškų, rusiškų, latviškų, vokiškų, ukrainietiškų. Bendrai sudėjus – per šimtas veislių skirtingų skonių vynuogių. Kad tokioje gausoje būtų lengviau susigaudyti, prie sodinukų yra pritvirtintos juostelės su vynuogių pavadinimais. Išsamią informaciją apie kiekvieną vynuogių veislę ugniagesys laiko savo namuose. Kaip pas tikrą selekcininką tvarkingai pildomose lentelėse yra pažymėtos skirtingų veislių augalų augimo vietos, uogų sunokimo laikas ir jų dydis, kas tų vynuogių tėvai. K. Kavaliauskas sako, kad taip yra kur kas paprasčiau, nes nereikia baimintis, kad po žiemos užrašo ant vynuogės gali neberasti.

– Jei nerašysi – pats pasimesi. Vynuogių auginimas nėra tik malonumas. Tam reikia didelių investicijų. Dalį vynuogių sodinukų pirkau turguje, kitus – tiesiai iš namų, siunčiausi internetu. Skirtingų veislių vynuogės sodinukas kainuoja nuo 5 iki 20 eurų, o už pačias naujausias veisles pardavėjai ir 50 eurų paprašo. Smagu, kad iš pirmųjų vynuogių ir patys jau turime išsiauginę savų sodinukų,– teigė pašnekovas.

Šiemet Kęstutis pasisodino vos keturiasdešimt pirktinių sodinukų ir jie buvo paskutiniai, nes daugiau sklype nebeliko tuščios vietos…

Tik vien pasodinti vynuogę neužtenka. Iš šiltųjų kraštų kilusiam augalui reikia ne tik saulės ir šviesos, bet ir nuolatinės priežiūros. Daug nuostolių gali pridaryti ligos, ypač miltligė. Kadangi pastaroji liga vienodai kenkia tiek lauke, tiek ir šiltnamiuose augančioms vynuogėms, būtina kuo anksčiau pastebėti jos pradžią. Ir šiemet, išėjęs vienai parai į darbą ir grįžęs namo Kęstutis vynuogyne rado pirmuosius miltligės požymius. Laimė, kad liga buvo pastebėta laiku, pažeisti lapai buvo greitai pašalinti…

Apie piniginius reikalus vyras daug nekalba – sako, kad vynmedis yra ilgaamžis augalas, todėl jo užauginimui reikia daug lėšų. Vaikščiodamas tarp švarių lysvių, Kęstutis pasakojo, kad vynuogynui teko pirkti ne vieną ritinį agroplėvelės ir geotekstilės, kuri saugotų augalus nuo piktžolių. Brangiai kainavo ir lauko vynuogių šaknis ir kamienus dengiantis tinklas, kuris krušos metu truputėlį sumažina derliaus nuostolius. Šio tinklo prispaudimui prie žemės reikėjo daugybės trinkelių. Bet tai investicijos į ateitį. O visą vynuogyno priežiūrą nuo ankstaus pavasario iki vėlyvo rudens darbštus miestietis vadina sportu.

Kol vynuogynas jaunas ir jo derlius nėra didelis, Kęstutis su drauge Lina beveik kasdien skanauja įvairaus skonių ir dydžio uogas, mielai jomis vaišina savo draugus ir svečius. Vyrui gaila, kad mieste veikiančios sulčių spaudyklos atsisako priimti mažesnį kiekį šių aromatingų uogų. Užtat prisiminęs, kokį skanų naminį vyną iš kriaušių ir obuolių darydavo tėtis, pernai ugniagesys savo reikmėms pasigamino kelių rūšių vynuogių vyno.

– Norėčiau prie namų turėti ne keturiolika arų, o kokį hektarą žemės, ir tęsti vynuogyną. Dabar teks apsiriboti ties tomis vynuogių veislėmis, kurios ne tik yra skanios, bet ir atsparios mūsų klimatui. Tarp dabartinių jau turiu nusižiūrėjęs ir porą lietuviškų…, – sako Kęstutis.

Vyras teigia, kad kiekvienam žmogui susidomėjusiam vynuogių auginimu mielai papasakotų apie šių uogų priežiūrą, veisles, pasidalintų patirtimi. O tie, kurie nenori tiesiogiai bendrauti gali tai sužinoti ir neišėję iš namų. Prieš metus K. Kavaliauskas internete susikūrė savo veidaknygę, kuri vadinasi „Vynuogės Kelmė“. Čia rasite daugybę nuotraukų ir vertingų patarimų vynuogių augintojams.