Didžiausias ugniagesių rūpestis – gaisrinė Užventyje

Kelmės rajono savivaldybės tarybos Savivaldybės turto valdymo ir komunalinio ūkio komitetas analizavo Priešgaisrinės saugos tarnybos problemas. Šį klausimą pristatė komiteto nariai Saulius Mockus ir Vytautas Barkauskas.

Rašėme, kad savivaldybei pavaldžios Priešgaisrinės saugos tarnybos ir finansinė, ir ūkinė būklė – nepavydėtinos. Nors šios tarnybos biudžetas kasmet didėja, tačiau papildomas lėšas tenka skirti pirmiausia darbo užmokesčiui, nes didėja minimali mėnesio alga. Apskritai, didžiąją dalį biudžeto „suryja“ lėšos darbo užmokesčiui. Gaisrų gesinimui dar naudojami keturi automobiliai, pagaminti sovietmečiu.

Tačiau opiausia problema yra jau netinkamos naudojimui Užvenčio gaisrinės patalpos. Yra parengtas naujos gaisrinės statybos projektas, kurio sąmata 570 tūkstančių eurų. Savivaldybės biudžetui tai didelė našta. Yra galimybė prašyti, kad šio objekto statyba būtų įtraukta į Valstybės investicijų programą. Tačiau tokio sprendimo artimiausiu metu nerealu tikėtis. Buvo numatyta Užvenčio gaisrinės patalpas įrengti buvusioje Junkilų pradinėje mokykloje. Su tokiu siūlymu nesutinka Priešgaisrinės apsaugos departamentas. Nuo Junkilų iki Užvenčio yra 6 kilometrų atstumas. Užventis, nors jame gyvena vos 650 žmonių, turi miesto statusą. Pagal reikalavimus, miesto teritorijoje gaisro ar kitos nelaimės atveju pirmoji pagalba turi būti suteikta per aštuonias minutes. Minėto departamento atstovų teigimu, iš Junkilų į Užventį gaisrininkai per 8 minutes nespės atvykti. Į kaimišką vietovę gaisrininkai turi prisistatyti per 18 minučių. Jei gaisrinės bazė būtų Junkiluose, per 18 minučių gaisrinės gali nepasiekti Minupių, Maudžorų, Moluvėnų ir kitų kaimų. Priešgaisrinės saugos vadovas Artūras Kairys nuotraukose parodė dvi vietas, kuriose, didelei bėdai prispyrus, būtų galima patalpas pritaikyti gaisrinei. Tačiau jau ir visoje Lietuvoje kažin, ar bėra gaisrinių, įsikūrusių mediniuose statiniuose.

Užventyje iškyla ir vandens problema. Mieste 2014 metais už 6 mln. litų (daugiau kaip 1,7 mln. eurų) buvo nutiestos centralizuoto vandentiekio ir nuotekų šalinimo trasos, įrengti ir hidrantai. Tačiau jie nepajėgia gaisrininkams patiekti tiek vandens, kiek jo reikia gaisrui gesinti. Todėl gaisrinės turi ieškoti vandens telkinių. Komiteto narys Algirdas Steponkevičius kėlė klausimą, kodėl šie tinklai buvo atiduoti naudojimui, nors defektų ir buvo. Beje, prie tokių objektų pridavimo turi būti ir Priešgaisrinės tarnybos atsakingo pareigūno parašas. Šios tarnybos viršininkas Virginijus Ramanauskis atsakė, kad nei jis, nei kolegos šio akto nepasirašė, nes iš karto suabejojo, ar įrengti hidrantai gaisro atveju pajėgs aprūpinti ugniagesius reikiamu vandens kiekiu.

Dar vienas komiteto narys Petras Račkauskas tokį atmestiną rangovų darbą pavadino nusikaltimu ir stebėjosi, kaip iš septynženklės pinigų sumos nesugebėta rasti dvidešimt tūkstančių eurų normaliems hidrantams įrengti. Politiko nuomone, medžiaga jau seniai turėjo būti perduota prokuratūrai.

UAB „Kelmės vanduo“ atstovas Tomas Žimkus pasakė, kad projektui skirtos lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį, o baigdamas pridūrė: „Įvyko kaip įvyko“.

Komiteto pirmininkas Kęstutis Bilius pasiūlė paruošti Priešgaisrinės saugos tarnybos bazės gerinimo perspektyvinį planą. Komiteto nariai tam pritarė. A. Kairys „Bičiuliui“ sakė, kad plano projektą parengė ir jį perdavė savivaldybės administracijos direktoriui S.Jokubauskui.