Gražins Kelmės namų fasadus

Alvydas GEŠTAUTAS
Kaimo reikalų ir verslo bei Savivaldybės turto valdymo ir komunalinio ūkio komitetų posėdžiuose buvo aptarta galimybė, skiriant dalį lėšų iš rajono biudžeto, įgyvendinti Kelmės miesto namų fasadų tvarkymo programą. Šių, kaip ir kitų komitetų, posėdžiai vyko nuotoliniu būdu. Akivaizdu, kad posėdžiai, vykstantys nuotoliniu būdu, turi vieną didelį privalumą. Prie jų prisijungia daug politikų iš kitų komitetų. Pavyzdžiui, Kaimo reikalų ir verslo, Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos komitetų pirmininkai Zenonas Mačernius ir Stasys Lekšas, pastarojo pavaduotoja Aldona Kvintufelienė dalyvavo visų komitetų posėdžiuose.
Mintis įgyvendinti Kelmės miesto namų fasadų tvarkymo programą kilo mero pavaduotojui Egidijui Ūksui. Jis komitetų posėdžiuose kalbėjo, kad gražiai sutvarkyta Kelmės pagrindinė Vytauto Didžiojo gatvė, tačiau joje yra ne vienas pastatas su apšiurusiu fasadu. Pavyzdžiui, pastatas, kuriame sovietmečiu buvo viešbutis, prasta Kelmės pašto, pastato, kuriame įsikūrusi Sodra išvaizda, prie turgaus kažkas sugalvojo prie pat gatvės pasistatyti jūrinius konteinerius. Taip pat nuo savivaldybės administracinio pastato link šviesoforo kažkada neaišku kokiomis aplinkybėmis buvo leista prekybininkams pasistatyti medinius, labiau kioskus primenančius prekybos „taškus“. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį ir į pastatus kitose judriausiose miesto gatvėse – Dariaus ir Girėno, Raseinių, Laisvės gynėjų aikštėje ir t.t. Pasak E. Ūkso, rajono biudžete reikėtų numatyti atskira eilute lėšas šios programos įgyvendinimui. Tam skirti pinigai savivaldybės biudžete galėtų atsirasti 2022 m. Šiemet reikia paruošti šios programos aprašą, patvirtinti rajono taryboje. Šios programos įgyvendinime aktyviai dalyvauti turėtų rajono vyr. architektas Rimantas Dobrovolskis, Kelmės miesto seniūnas Romas Atkočaitis, seniūnaičiai. Z. Mačernius akcentavo, kad seniūnas ir seniūnaičiai turėtų susitikti su Kelmės gyventojais, verslininkais, pastatų savininkais ir nuomininkais bei išsiaiškinti, kas sutiktų dalyvauti tokioje programoje. Tuomet paaiškėtų, ir kiek pinigų reikėtų skirti iš rajono biudžeto. Tai gali būti pradžioje 5 ar 10 tūkst. Posėdžiuose kalbėta, kad pusę lėšų skirtų savivaldybė, o kitą dalį – pastatų šeimininkai. Kai kurie politikai apgailestavo, kad į pirmąją diskusiją nebuvo pakviesti nei seniūnas, nei vyr. architektas. Po to, jei pasiteisintų tokios programos įgyvendinimas Kelmėje, ją būtų galima tęsti Tytuvėnuose, Užventyje.
Rajono tarybos narys P. Račkauskas teigė, jog į šios programos rengimą reikia įtraukti tokius dalykus išmanančius savivaldybės administracijos specialistus ir numatyti rimtą strategiją. Be to, politikas atkreipė dėmesį, kad Vytauto Didžiojo gatvėje esantis šviesoforas neatlaiko jokios kritikos. Jam pritarė ir K. Bilius. Pasak P. Račkausko, reikia galvoti ir apie miesto bendrą įvaizdį, prie kurio būtina priskirti ir patogumus eismo dalyviams.
Lekšas siūlė pagalvoti apie alternatyvą, t.y. kad miesto atskiri mikrorajonai būtų unikalūs. Politiko teigimu, pavyzdžiui, B. Laucevičiaus ir Raseinių gatvių mikrorajone daugiabučius namus pagražinti vienais, J. Janonio ir A. Mackevičiaus gatvių mikrorajonų namus – kitokiais piešiniais.
– Pritariu tokiai programai, kaip ir apskritai visoms investicijoms, tarnaujančioms Kelmės gražinimui,– „Bičiuliui“ sakė R. Atkočaitis. – Buvusio viešbučio, buvusio buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato ir kiti pastatai gadina miesto centro vaizdą dėl to, kad juose verslus turi ne savininkai, o nuomininkai. Pastarieji be savininkų negali nieko daryti, o šiems svarbiausia, matyt, gauti pinigus už nuomą. Pastatai, kuriuose yra įsikūrę Kelmės paštas, taip pat Sodra, Valstybinė mokesčių inspekcija, Užimtumo tarnybos ir kiti perduoti Turto fondui. Su pastarojo atstovais ir reikėtų kalbėtis. Man toks dalykas atrodo keistai, primena valstybę valstybėje, kai Turto fondas, valstybinė įstaiga, iš kitų valstybinių organizacijų prašo nuomos mokesčio. Atrodo, kad dabar Kelmėje dar tik savivaldybė liko savų pastatų šeimininkė.
Maziliausko nuotraukos
tokiu anksciau buvusiose ir dabar esanciu senienu mastymas neminint ju pavardziu taryboje,tai ir matosi kelmes rezultai ir bedarbystes proc.,tiktai laukti valstybiniu uzsakymu ir darbbu onesukti galvos kaip padaryti patiems.ka issirenkame,ta irturime.
Lyg kam rupi didziausias Lietuvos kaimas…
Bedarbystės lyderis valstybėje, Kelmės rajonas ir jo valdymo specialistai apie darbo vietų kūrimą matyt neturi strategijos, o gal jos ir visai nereikia, nes jų visų atlygiai iš valstybės biudžeto garantuoja tvarią ateitį.