Griniuose – vienintelis Baltijos šalyse Žirklių muziejus

Kelmės kraštas gali didžiuotis dviem unikaliais privačiais muziejais. Niekas, manau, dar nežino ar negirdėjo apie pasaulyje egzistuojantį muziejų, kuriame būtų eksponuojamos tik lazdos. Tokį muziejų Kelmėje, savo namuose įkūręs yra tautodailininkas Mečislovas Ežerskis. Prieš trejus metus Pakražančio seniūnijos Grinių kaime, Raudiškės gatvėje, savo sodybos ūkiniame pastate Kęstutis Mėlinis atidarė Žirklių muziejų.

– Kol kas panašų muziejų žinau tik Lenkijos Tarnogrudo mieste, esančiame pasienyje su Ukraina. Į šį muziejų, vykdama į Ukrainą, buvo užsukusi ir Kelmės rajono delegacija. Šio muziejaus šeimininkai pasigyrė, kad toks muziejus vienintelis pasaulyje. Tačiau mūsų rajono atstovai tam paprieštaravo ir papasakojo apie mano įkurtą muziejų. Lenkai maloniai buvo nustebinti ir perdavė mūsų rajono delegacijai savo muziejaus emblemą, – sakė K. Mėlinis.

Kęstutis, kaip ir jo žmona Edita, kilę iš Nemakščių krašto. Tik vyras mokyklą baigė Nemakščiuose, o žmona jau mūsų rajone – Žalpiuose. Po to Edita įgijo batsiuvės profesiją, o Kęstutis – miškininko. Jis ir dabar miškininku darbuojasi Kražių girininkijoje. Edita dirba Kelmės kultūros centro Pakražančio filiale. Ir abu turi savus pomėgius. Kęstučio aistra – žirklių kolekcionavimas, o Edita turi pusantro šimto puodelių kolekciją iš trisdešimt vienos šalies. Be to, prieš kelerius metus, ruošiantis respublikinei Sūrių šventei, ji susidomėjo ir pynimu iš šiaudų. Beje ji, kai Kęstutis yra darbe, priima ir svečius, atvykusius į muziejų.

– Jau vaikystėje turėjau potraukį ką nors kolekcionuoti. Rinkau saldainių popierėlius, pašto ženklus, o paauglystėje nuo tėvo pasislėpęs ir cigarečių pakelius, – pasakoja K. Mėlinis. – Žirklėmis susidomėjau prieš dešimtmetį – 2015 metais, kai Rietavo turguje pamačiau originalias žirkles. Jos buvo pagamintos dar sovietmečiu Baltarusijoje, Oršos mieste. Tai buvo pirmasis mano eksponatas, paskatinęs mane kaupti žirklių kolekciją. Jų ieškau ir įsigyju įvairiausiais būdais bei keliais: ieškau turguose, sendaikčių parduotuvėse, mainau su kitais, gaunu dovanų, ieškau kitose šalyse, į kurias tenka nuvykti, užsisakau internetu, prašau pažįstamų, kad parvežtų iš kelionių. Šis muziejus – tai tik mano pomėgis, nes jokio pelno nesiekiu. Pavyzdžiui, jei sužino kad esi žirklių kolekcionierius, tuoj pardavėjas paprašo solidžios kainos. Bet būna ir taip, kai žirkles kiti padovanoja.

Dabar žirklių muziejuje yra apie 1800 eksponatų. Iki 2022 metų Kęstutis žirkles kaupė batų dėžėse. Tais metais Kelmės krašto muziejus K. Mėlinio paprašė, kad šis surengtų savo kolekcijos parodą. Kelmės krašto muziejuje buvo eksponuojama 960 žirklių. Kai po parodos žirkles parsivežė į namus, kilo mintis parengti jų ekspoziciją. Tam tikslui sutvarkė ir pritaikė vieno ūkinio pastato patalpas. Paprastai muziejuje prie kiekvieno eksponato yra pateikta rašytinė jo istorija, charakteristika ir t. t. Šiame muziejuje jokių užrašų nėra.

– Ir manęs svečiai klausia, kodėl eksponatai neaprašyti. Tačiau žirklės yra toks įrankis, kad jį turi paimti iš ekspozicijos ir pademonstruoti ką su jomis gali padaryti. Tad užrašai nieko nepasakytų. Kiekvienoms žirklėms apibūdinti reikia ir žodžio, ir veiksmo, – pastebi K. Mėlinis.

Daugelis žino, kad žirklės naudojamos buityje, jos reikalingos higienai, rūbų siuvimui, avių, šunų kirpimui, tačiau jų naudojimas yra gerokai platesnis. Pavyzdžiui, žirklės naudojamos bažnyčiose žvakėms užgesinti, įžiebti. Stulgių klebonas Eduardas Semaška miestelio bažnyčioje rado senas žirkles žvakių gesinimui ir jas padovanojo Kęstučiui. Žirklės naudojamos ir gyvatvorių priežiūrai. Be jų neapseina ir kai kurie rūkaliai. Žirklės reikalingos ir arbatos derliaus nuėmimui, todėl ekspozicijoje yra ir indiškos, ir turkiškos žirklės, skirtos arbatžolėms skinti. Muziejaus įkūrėjas turi žirkles, pagamintas Pietų Korėjoje, jos skirtos… muzikavimui. Pasirodo šios šalies turguose prekeiviai žirklėmis muzikuoja ir tuo pačiu kviečia pirkėjus. Yra ir chirurginės žirklės. Savoms reikmėms žirkles turi ir medžiotojai, žvejai, grybautojai, vynuogių augintojai. Yra ir vardinių žirklių, kuriose pavaizduotos istorinės asmenybės. Šiame muziejuje yra žirklių su Švedijos karaliaus Gustavo V, popiežiaus Pauliaus Jono II ir kitų žymių žmonių atvaizdais. Yra žirklių, kuriose pavaizduotas Žemaičių vyskupo ir rašytojo Motiejaus Valančiaus literatūrinis herojus Palangos Juzė.

Didžiausios žirklės yra virš metro ilgio. Jos skirtos tvenkinio augalams prie šaknų sugriebti ir į krantą ištraukti, kad nereikėtų bristi į vandenį ir šlapti. Mažiausios – vos 22 mm, skirtos Barbių nameliams. Sunkiausias muziejaus eksponatas sveria kilogramą. Pasak Kęstučio, keisčiausios, jo nuomone, yra žirklės, skirtos bananams nukirpti.

Ekspozicijoje taip pat yra kanceliarinių, manikiūro, statybininkų, žaislinių žirklių, vorams, vabaliukams gaudyti skirtų žnyplių. Svarbu, kad jos būtų su žiedais. Žirklių ar žnyplių be žiedų K. Mėlinio ekspozicijoje nėra.

Pasak muziejaus įkūrėjo, dabar apie 70 proc. žirklių pagaminama Kinijoje. Jos dar gaminamos Japonijoje, Indijoje, Turkijoje, Nyderlanduose, Egipte ir kitose šalyse. Lietuvoje jas gamino Druskininkų meno dirbinių, Varėnoje „Ūlos“, Vilniuje kuro aparatūros ir grąžtų gamybos įmonėse, buvusiame Kapsuke, dabar Marijampolės maisto pakavimo aparatų gamykloje ir t.t.

E. K. Mieliniai naujų eksponatų įsigijo, kai lankėsi Šveicarijoje, Islandijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Latvijoje, Italijoje.

Muziejuje lankytojų netrūksta. Atvyksta grupės iš Lietuvos, užsienio, pavieniai lankytojai. Kadangi Kęstutis darbo dienomis namuose nebūna, tai ekskursijas veda Edita. Ji šiltuoju metų laiku sugalvoja ir edukacines programas vaikams. Edita ir Kęstutis, pasakodami apie ekspoziciją, trumpai primena ir žirklių istoriją. Archeologiniai radiniai liudija, kad pirmosios žirklės atsirado III ar IV tūkstantmetyje prieš Kristų, Mesopotamijoje. Lietuvoje archeologai pirmąsias žirkles aptiko Gibaičių kapinyne, Šiaulių rajone. Jos datuojamos III amžiumi.

Praėjusiais metais muziejuje apsilankė apie 600 žmonių. Kęstučio teigimu, tai – daug, nes muziejus neturi etatinių darbuotojų ir dėl apsilankymo jame geriausia, kai žmonės tariasi iš anksto. Šeimininkams patogiausia, kai žmonės muziejų aplanko savaitgaliais. Muziejaus šeimininkai pastebi, kad iš mūsų rajono lankytojų sulaukia ne tiek jau ir daug. Pavyzdžiui, mokinių grupių daugiausia atvyksta iš Raseinių, Šiaulių, Mažeikių rajonų. Lankytojų knygoje yra įrašai ne tik lietuvių, bet ir anglų, latvių, estų, portugalų, kinų, indų ir kitų tautų kalbomis.

K. Mėlinio planuose yra daug sumanymų, nes interneto platybėse randa tokių žirklių pavyzdžių, kurių dar neturi savo ekspozicijoje.

K. Mėlinio asmeninio archyvo ir S. Maziliausko nuotraukos