Įsisenėjęs konfliktas privertė išeiti iš darbo?

Dirbdama žurnalistės darbą, ne kartą susiduriu su tuo, kad žmonės nemoka klausytis, išgirsti kito nuomonę, diskutuoti, susikalbėti. Dėl šių priežasčių kyla konfliktai, kuriuos bandoma spręsti viešai, laikraščio pagalba. Žurnalistai gali išklausyti abi konfliktuojančias puses, tačiau jie – ne teisėjai. Dažnai, išklausius abi puses, paaiškėja, kad įsisenėjusiame konflikte visiškai teisios kurios nors vienos pusės nėra, trūko tik susikalbėjimo, kažkokios pagalbos, bendradarbiavimo. Beje, pokalbio metu abi konfliktuojančios pusės išsako tik tai, kas naudinga joms, nutylėdamos tuos atvejus, kurie parodytų, kad buvo neteisūs.

Ir šioje publikacijoje situacija panaši. Galbūt trūko noro aktyviau spręsti kylančias problemas, įsiklausyti į reiškiamas pretenzijas, bendrauti ramiai, nekelti tono. Deja, pastaruoju metu tenka ne kartą pastebėti, kad visas problemas stengiamasi spręsti šaukiant, žeminant kitus žmones, dažnai ir prie kitų, kurie nieko bendro neturi su kilusiu konfliktu ar sprendžiamu klausimu.

Į redakciją kreipėsi jau nebedirbantis Pakražančio gimnazijoje kūno kultūros mokytojas Alvydas Mišeikis. Pasak jo, su mokytojo darbu jam teko atsisveikinti dėl nuolat patiriamo iš Pakražančio gimnazijos direktorės Raimondos Blužienės mobingo.

Atėjęs į redakciją, A. Mišeikis su savimi atsinešė glėbį padėkų, gautų iš buvusių mero, Pakražančio gimnazijos direktorės, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo už ilgametį, kūrybingą, inovatyvų darbą ir aukštus mokinių pasiekimus.

– Žiūrėkite, – pasakojo Alvydas, – kiek turiu padėkų, o buvau kaltinamas tuo, kad blogai vedu pamokas. Mūsų mokykla šiemet mokinių olimpiniame festivalyje, svarsčio kilnojimo varžybose, užėmė trečiąją vietą. Dėl mobingo buvau priverstas išeiti iš darbo. Nuolat man buvo sakoma, kad mokiniai pamokų metu manęs neklauso, esu apsnūdęs, tingus, pamokas vedu senoviškais pagrindais, nors auditoriai mano pamokas įvertino labai gerai. Ši įtampa tarp manęs ir direktorės truko apie dvejus metus. Ne kartą direktorės buvau apšauktas, man išsakytos pastabos pakeltu tonu prie kolegų, mokinių. Manau, kad direktorei nepatiko tai, jog turiu savo asmeninę nuomonę ir ją išsakau. Dažnai man priekaištaujama, kad nedalyvauju su mokiniais vienose ar kitose varžybose. Tačiau kartais noras dalyvauti varžybose priklauso ne nuo manęs. Mūsų mokykla maža, todėl ne visada galima suburti vieną ar kitą komandą. Pavyzdžiui, gavau iš direktorės priekaištą, kad nedalyvavau 5–6 klasių mokinių kvadrato varžybose. Tačiau mano paaiškinimo, kad komandai suburti reikia 11 mokinių, o aš surenku tik 6, direktorė net nesiklausė. Nenuvešiu gi aš į varžybas vyresnių klasių mokinių, jei varžybose turi dalyvauti būtent 5–6 klasių mokiniai? Po vieno konflikto su direktore, kai ji ant manęs šaukė, atsidūriau net ligoninėje. Dažnai buvo priekaištaujama, kodėl neparuoštas futbolo aikštynas ar šuoliaduobė ir t.t. Beje, jeigu mokiniai iš varžybų grįždavo laimėję prizines vietas, iš direktorės sulaukdavau ne padėkos, o pasakymo, kad tai ne mano nuopelnai, o mokinių. Neatlaikiau direktorės nuolatinių priekaištų ir likus trejiems metams iki pensijos išėjau iš darbo. Dabar esu registruotas Darbo biržoje.

Susipažinusi su mokytojo išsakytais priekaištais, Pakražančio gimnazijos direktorė Raimonda Blužienė sakė:

– Ar matėte, kurio laikotarpio yra šios padėkos? Visos jos gautos iki 2004 metų. Mano, kaip direktorės, funkcija – stebėti ir būti atsakingai už ugdymo kokybę. Niekada su mokytoju nekonfliktavau. 2018 m. išorės auditas stebėjo 3 šio mokytojo pamokas. Viena pamoka buvo įvertinta blogai, likusios dvi – pakankamai gerai. Esame susitarę bei Mokytojų taryboje pasitvirtinę, kad vadovai mokytojų pamokas lanko tik tuomet, jei kyla koks nors konfliktas. Tačiau per metus mokytojai turi organizuoti 1–2 integruotas pamokas, stebėti 1–2 kolegų pamokas bei vesti 1–2 atviras pamokas. Šis mokytojas nestebėjo nė vienos kolegų pamokos bei nevedė atviros pamokos. Mokykloje turime įsirengę svarmenų kilnojimo salę. Ne kartą raginau mokytoją joje organizuoti užsiėmimus mokiniams. Deja, taip ir nesugebėjo suburti mokinių. Mokslo metų pabaigoje kiekvienas mokytojas rašo savianalizės ataskaitą. Galiu pasakyti, kad mokytojas nevykdė jokios metodinės veiklos, tik mokinius nuveždavo į varžybas. Beje, aš, kaip direktorė, turiu teisę paklausti, kodėl su mokiniais mokytojas nenuvažiavo į vienas ar kitas varžybas? Mokytojo labai prastos kompiuterinio raštingumo žinios. Karantino metu ne kartą jam padėdavo kolegos jungtis į pamokas, rengti reikalingus dokumentus. Mokytojas išmoko užpildyti tik elektroninį dienyną. Kiekvienas mokytojas, prieš mokslo metų pradžią grįžęs į mokyklą, susižiūri, ko jam trūksta (tai yra įtraukta į pareigybines funkcijas), pasiruošia savo darbo vietą. Gruodžio mėnesį mokykla turėjo lėšų, todėl mokytojų buvo paprašyta surašyti poreikį, ko kam trūksta. Šis mokytojas jokio poreikio neparašė, o paskui mokiniai skundžiasi, kad trūksta kamuolių ar kito inventoriaus. Gaila, bet mokytojas neįvardijo, kad vasario 15 d. jo pamokos metu kilo incidentas. Mokytojas vienai mokinei pamokos metu pareiškė, kad ji yra stora, todėl šio pratimo daryti negali. Po šio incidento buvo suorganizuotas mokyklos vadovų, mokytojo, mokinės ir jos tėvų susitikimas. Deja, mokytojas, pripažinęs, kad taip pasakė, šio susitikimo su tėvais nelaukė, metė raktus ir atnešė prašymą, kad išeina iš darbo. Po šio incidento mokytojo nebekalbinau pasilikti, nes jo darbo kokybė buvo prastesnė nei reikalinga. Po kiekvieno pokalbio su šiuo mokytoju buvau kaltinama mobingu. Incidentų A. Mišeikio pamokų metu buvo ne vienas. Pavyzdžiui, 2022 m. mokytojas gavo žodinį įspėjimą, kai pamokos metu susižalojo mokinys, nes vaikai buvo palikti vieni, mokytojas pas socialinę pedagogę iš salės išvedė judrų mokinį, nors žinojo, kad mokinių be priežiūros palikti negalima.

Ne be reikalo lietuvių liaudies patarlė sako „Kaip šauksi, taip atsilieps“. Visi mes – žmonės: turime ir gerų savybių, ir blogų. Kartais užmirštame padėkoti už gerai atliktą darbą, nes tai atrodo savaime aišku, tačiau menkiausią nusižengimą visi matome ir esame linkę jį priminti ne vieną kartą.