Politikų šou prie karšinčių lovų

Ir vėl Tytuvėnuose „dangus griūva“. Šįkart – Pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) antrajame aukšte, kur yra Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius. Va dabar šitas skyrius „nugrius“, o netrukus ir paties PSPC galės nebelikti. Bent jau tokie gandai šiuo metu „vaikšto“ po Tytuvėnus. Jų „gesinti“ važiuoja vietos ir Seimo politikai, po ko aistros tik dar labiau įsiplieskia…

Nutarė vienbalsiai

Gruodžio 16 dieną rajono tarybos posėdyje nuspręsta likviduoti Tytuvėnų pirminės sveikatos priežiūros centro Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių. Už tai balsavo beveik visi Tarybos nariai: iš 23 dalyvavusiųjų posėdyje nebalsavo tik vienas Zenonas Mačernius. „Prieš“ ir „susilaikiusiųjų“ nebuvo nė vieno. „Už“ balsavo ir pats meras Ildefonsas Petkevičius. Nebuvo nė vieno klausimo ir posėdyje dalyvavusiai Tytuvėnų PSPC direktorei Vidai Pikutienei. Ir ką jau beklausinėsi, jei viskas iki mažiausių smulkmenėlių išnagrinėta, išsiaiškinta, komitetuose apsvarstyta. Ir ne tik pastaruoju metu, bet keliolika metų atgalios. Skaičiuota ir perskaičiuota: Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius yra labai nuostolingas ir jo išsaugoti nėra jokių galimybių. O kažin, ar ir reikia?

Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių nuspręsta uždaryti nuo kovo 31 dienos. Nuo gruodžio 31 dienos nuspręsta likviduoti Krizių centrą, kuris taip pat buvo įsikūręs Tytuvėnų pirminės sveikatos priežiūros centre. Krizių centro globotiniai šiuo metu gydomi ir prižiūrimi dar tebeveikiančiame Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje.

Pilnos gatvės „primėtytų“

Bet kokią įstaigą uždarant, atsiranda keletas nepatenkintų. Ar tai būtų mokykla, ar vaikų darželis, ar ligoninės skyrius… Sujudink tik užsistovėjusį vandenį, tuoj ir sklinda į šalis ratilai. Šiuo konkrečiu atveju prieš uždarymą piestu stojo uždaromo skyriaus darbuotojos. O kad atrodytų „solidžiau“ ir apie skyriuje gulinčius ar dar gulėsiančius ligonius neva pagalvota: vaje, kur dabar jie, vargšeliai, dings? Kur dėsis skyriaus darbuotojai, po šitiek metų darbo išmesti tiesiai į gatvę? Nesibodėta net skambinti prie įstaigos prisirašiusiems pacientams, kad šie eitų protestuoti. Bandau įsivaizduoti: einu per Tytuvėnus po kovo 31-osios, jau pavasaris, sniegas nutirpęs, o gatvės pilnos primėtytos ligonių ir jų slaugytojų…

Neironizuočiau, jei realybė nebūtų kitokia ir jei to nežinotų patys protestuojantieji. Prieš priimant šitokį sprendimą pirmučiausiai ir buvo pasirūpinta žmonėmis. Tiek ligoniais, tiek darbuotojais. Lovos su visais ligoniais bus perkeltos į Kelmę, kur, pasak rajono Tarybos Socialinių klausimų ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininko Stasio Lekšo, aptarnavimo kokybė bus daug geresnė. Ne todėl, kad Tytuvėnuose blogai dirbo, o todėl, kad slaugos sąlygos yra geresnės. „Ten vietoje yra visų specialybių gydytojai ir prireikus bet kada gali ateiti pas slaugomąjį. Yra vietoje budintys gydytojai, kurių iš namų atsivežti nereikia. Yra galinga laboratorija, rentgenas…“,- privalumus vardijo S.Lekšas.

To paties komiteto pirmininko pavaduotoja, ilgametę socialinio darbo praktiką turinti  Aldona Kvintufelienė sako, kad negražu ir net nedora yra virkauti ir dėl neva toli nuo namų paguldytų artimųjų: „Jei tu negali jų slaugyti namuose ir jau atiduodi valdiškon įstaigon, tai koks tau skirtumas, kur jis gulės? Lyg Kelmė nuo Tytuvėnų už jūrų marių būtų. Jei mylėsi ir žmogus rūpės, tai tikrai rasi kaip aplankyti. Nejaugi valstybė dar turi pasirūpinti ir sveikojo patogumu? Be to, noriu priminti, kad jau dvejus metus gyvename karantine, kai joks lankymas neleidžiamas.“

Praktiškai visoms skyriaus darbuotojoms pasiūlytas darbas Kelmėje, praplėstame

Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje. Tuo labiau, kad dabar ir autobusai rajone nemokami. Autobusų grafikus pažadėta suderinti. „Daugybę kartų kalbėjau su žmonėmis. Susitariau su Šiaulių geriatrijos centru. Sakiau, jei Kelmėn nenorit, ten jus priims. Priminiau, kad anksčiau nuvažiavusios susitarti dėl darbo, dar ir pasirinkti iš ko turės. Deja, jos lūkuriuoja, kažko tikisi, kai tikėtis tikrai nebėra ko. Aš atėjau tikėdamasi išlaikyti šį skyrių. Jį visai neblogai susitvarkėme, pasiremontavome, ir vienutę įsirengėme – daug ką padarėme. Juk ne uždarymui ruošėmės. Bet ligonių nuo to nedaugėjo. Kaip mėnuo, taip apie penkis tūkstančius eurų nuostolio. O nėra ligonių, nėra ir pajamų. Už tuščias lovas Ligonių kasos nemoka“,– kalbėjo Tytuvėnų PSPC direktorė Vida Pikutienė.

Kur dingsta žmonės?

Priežasčių, kodėl Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus lovos lieka tuščios, yra keletas. Kone kiekvieną dieną, išėjusi į kiemą, girdžiu skambant varpus. Vadinasi, dar vienam mūsų krašto žmogui atliko šaukštas. Žmonės ne tik sensta ir jiems reikia slaugos, bet jie dar ir miršta. Tuo pačiu mažėja ir pas gydytojus prisirašiusių pacientų skaičius, kas vėlgi mažina įstaigos pajamas.

Atsisakyti slaugos ligoninės žmones skatina ir PSPC teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose, ne taip seniai startavusi licencijuota mobili komanda. Kam vartytis valdiškoje lovoje, kai savoj trobelėj tau suleidžia vaistus, gali gauti ir lašelinę, ir kineziterapeuto paslaugas, ir kitokią pagalbą. Šalia to dar veikia ir integrali pagalba į namus. Yra skatinamosios paslaugos. Ir viskas – nemokamai. Be to, Tytuvėnų PSPC kruopščiai tvarko specialiųjų poreikių klausimus, kuomet tokių poreikių turėtojas gauna pinigėlių. Tuo laikotarpiu, kol jis gulėtų slaugos ligoninėje, tų pinigėlių jis negautų. O senas žmogus ne toks, kad jam lengvai centą iš nagų išmuštum – geriau jis jau pats kaip nors kapstysis. Taip jau yra: kuo geriau dirba PSPC, kuo daugiau teikia paslaugų, artina jas prie žmogaus, tuo mažiau ligonių guli Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. Ir tokių paslaugų tik daugės. „Mums jau verkiant reikia akušerės. Sakiau moterims iš antrojo aukšto: junkitės prie mūsų komandos. Lauksime išskėstomis rankomis. Tik dveji metai mokslo. Bet nė viena protestuojančiųjų tuo nesusigundo“,– liūdnai konstatavo Vida Pikutienė.

Tie bernelių pažadai…

Sprendimo projekto likviduoti Tytuvėnų pirminės sveikatos priežiūros centro Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių Aiškinamajame rašte tvirtinama, jog 2020 metais patirta 67 892 eurai nuostolių, pernai per dešimt mėnesių – 68 798 eurų. Ligonių kasų skiriamų lėšų neužtenka vaistams, šildymui, vandeniui, maitinimui. Lėšų trūkumas dengiamas iš Pirminės sveikatos priežiūros centro uždirbtų pinigų. Kaip išmanydami PSPC specialistai stengiasi dalyvauti įvairiausiose programose, pasiimti iš jų pinigėlių, bet išlaikyti tik nuostolius nešantį antrojo pastato aukšto skyrių jie yra nepajėgūs. Ir kažin ar sąžininga vienų uždirbtus pinigus atiduoti kitiems? Per tai juk nukenčia pirmojo aukšto medikų, kitų darbuotojų atlyginimai.

Tarybos Socialinių paslaugų ir sveikatos apsaugos reikalų komiteto pirmininkas Stasys Lekšas sako, kad šią situaciją dar labiau kaitina tie, kurie turėtų ieškoti sprendimų ramiam skyriaus uždarymui. „Kai prasidėjo tie bruzdėjimai, aš atėjau pas merą Petkevičių ir sakiau jam: nuvažiuok, mere, į Tytuvėnus su daktare Braziene, kuri priims darbuotojus, pasikalbėk su žmonėmis, paaiškink jiems. Bet jis pasiėmė Žemaitaitį ir jau skaitome, kad „galiausiai įmanoma ir atšaukti Tarybos sprendimą.“ Nesąmones pliauškia ir atvažiavę į Tytuvėnus susitikti su gyventojais. Girdi, tai Lekšas uždaręs… O meras sėdi salėje ir neprisipažįsta, kad ir jis „už“ balsavo, nepaaiškina žmonėms. (Jei Lekšas tokių galių turėtų, tai tokius pliurpalius pirmiausiai iš rajono išvarytų…)  Nesuprantu, kuriems galams reikėjo žmonėms suteikti tuščią viltį, kai gerai žinai, kad tikrai tokių pažadų neįvykdysi. Kad Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius Tytuvėnuose išliktų, reikėtų biudžete rasti 80 tūkst. eurų. Nerandam tokių pinigų ir nerasim. Taip reikia žmonėms ir pasakyti. O jei PSPC dar ilgiau tą antrąjį aukštą ant kupros temps, vienądien pats bankrutuos.“ O dėl sprendimo atšaukimo tai vienas valdančiosios koalicijos Tarybos narys taip pasakė: „Na neatšauksi tu to sprendimo, mere, nes mes 25 Tarybos nariai esame. Visi turėtume „šaukti“. Bet mes „nešauksime. Kodėl, mere, „nešaukei“ tada, kai balsavome? Čia ne „šūkauti“ reikia, o pinigų, kurių nėra.“

Patalpos neliks tuščios

Nieko verti ir postringavimai, kad perniek nueis Tytuvėnų PSPC antrojo aukšto patalpos, kad jos nešildomos greitai supelys, drėks. (Kas, drįstu įtarti, protestuotojams nė nerūpi). Dar prieš priimant sprendimą uždaryti skyrių buvo pradėti svarstyti variantai, kam būtų galima panaudoti patalpas? Gal įsikurs savarankiško gyvenimo namai? O gal senelių namai? Gal dar kas nors? Tai yra rajono politikų rūpestis, nes patalpos yra jų. Veikiausiai ir darbo vietų naujai atsiras. Bet jos jau turės kitą statusą, kitą pavaldumą, jos nebebus PSPC.

Ir pinigai negelbėtų

S.Lekšas siūlo sprendimą, kaip dar būtų galima išgelbėti Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių: „Taigi, Remigijus Žemaitaitis yra Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas. Tad jis, užuot tuščiai pikždinęs žmones, galėtų išrūpinti Tytuvėnams tuos 80 tūkst. eurų. Imtų ir atvežtų kokioje nors brendžio dėžutėje, arba kitokioje talpoje… Tada ir aš balsuočiau už skyriaus palikimą, ir kitus raginčiau tai padaryti. Bet su sąlyga, kad kitais metais jis vėl tų tūkstančių atvežtų.“

Bet… liūdna žinia iš rajono savivaldybės administracijos – Tytuvėnuose esantis Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius nebūtų ir akredituotas. Patalpos neatitinka Akredituotos socialinės priežiūros teikimo reikalavimų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Be to, nėra socialinio darbuotojo ir socialinio darbuotojo padėjėjo.

Taigi, nėra jokių šansų išlikti Tytuvėnų Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriui. Ir tai, ponai politikieriai, labai gerai žinote. Tad taip ir pasakykite žmonėms, užuot jiems teikę tuščių vilčių. Kieno motina yra viltis, žinome visi, tad politikams nereikėtų  savo rinkėjų kvailiais laikyti.