Apie besišiukšlinančius velionius ir jų mokesčius

Nijolė PETROŠIŪTĖ

                      Apie sąskaitas mirusiesiems – tema sena ir gan dažna. Kai viešumon iškyla tokie faktai, sąskaitų siuntėjai teisinasi, kad jie nežinoję apie žmogaus mirtį, kad niekas jiems nepranešęs ir pan. Patirtis rodo, kad net mirties liudijimą turėdami po nosimi, valdininkėliai po senovei rašo sąskaitas nabašninkui ir dar tikina esą teisūs.

                      Taip jau atsitiko, kad mano brolis užgeso su pačia karantino pradžia, kovo 14-ąją. Tvarkydama laidojimui reikalingus dokumentus, tuo pačiu į UAB Kelmės vietinio ūkio filialą „Kelmės mokesta“ užnešiau mirties liudijimą. Tai buvo kovo 16 dieną.

                      Bet birželio gale visai atsitiktinai sužinojau, kad už nabašninko buvusio buto durų yra užkištas kažkoks laiškas iš „Kelmės mokestos“. Tai buvo birželio 12 dieną išrašytas mokėjimo pranešimas, kuriame nurodyta, kiek iki metų galo mirusysis turi sumokėti už komunalinių atliekų tvarkymą, liaudiškai sakant, už šiukšlių išvežimą. Visa suma gražiai ketvirčiais išskirstyta.

                      Nu va, pagalvojau, neapsižiūrėjo moterėlės, todėl negaišuodama paskambinau priminti, kad mano brolis jau tikriausiai nebesišiukšlina. Juk tam aš mirties liudijimą pristačiau, kaip buvo savivaldybėje patarta (sakė, nunešk mirties liudijimą, kol dar sąskaitų už šiukšles neišrašė). O ne, sakė man „Kelmės mokestoj“, jokios klaidos čia nėra, jūs neparašėt prašymo, kad jam mokesčių nebeskaičiuotume. Pala, tai kokiu tikslu tuomet aš atnešiau mirties liudijimą, kurį iš manęs  priėmė? Juk ne į laidotuves atėjau jų kviesti, tuo labiau, kad ir tos jau buvo kaip ir uždraustos, bažnyčios užrakintos… Jeigu prie mirties liudijimo to prašymo reikėjo, tai kodėl man nieko apie tai nepasakė? Į šį klausimą atsakymo nebuvo. Bet už tai buvo antras argumentas sąskaitos nabašninkui pateisinimui: ogi, sakė, jis konteinerį tebeturi. Dievaži, būtų juokinga, jei nebūtų graudu – na, nebeturi jis jokio konteinerio, galiu prisiekti, kad aš jį palaidojau urnoje, bet ne konteineryje. Ironizuoju? Taip.

                      Pradėjus aiškintis šį absurdą, išlindo dar keistesnių dalykų. Pasirodo, net tuomet, jei nabašninkas būtų parašęs prašymą apie savo „gyvenamosios vietos“ pakeitimą, jis ir toliau turėtų mokėti mokesčius už šiukšlių surinkimą. Turėtų mokėti tol, kol atsirastų turto paveldėtojas, kol mirusiojo turtas pereitų kito asmens nuosavybėn. „Komunalinių atliekų tvarkymo mokestį sudaro dvi dalys: pastovioji ir kintamoji. Kintamoji, kai žmogus yra miręs ir bute niekas nebegyvena, nebus skaičiuojama, bet pastovioji bus skaičiuojama ir toliau“,– man paaiškino Kelmės savivaldybės Turto valdymo skyriuje. Neiškenčiau nepaklaususi: kiek tikėtina, kad Kelmės vietinį ūkį pasieks perlaidos iš Anapilio? Bet ir tokiam klausimui buvo atsakymas: „Tuomet skolos kaupsis tol, kol kas nors būstą paveldės, o tuomet naujasis savininkas turės skolas sumokėti. Tokia yra tvarka.“

                      Nesueina galai ir dėl kintamosios dalies, t.y. mokesčio už ištuštintus konteinerius. Jie juk yra kalibruoti, matosi kiekvienas konteinerio pakėlimas. Brolio konteineris nebuvo keliamas dar gerokai iki jo mirties (jei iš viso kada nors buvo pakeltas), nes jis ten praktiškai negyveno.

                      Sužinojęs apie situaciją, užsienyje gyvenąs mirusiojo sūnus Kelmės vietiniam ūkiui parašė: „Darkart informuoju jus, kad mano tėvas tikrai dar tebėra miręs, tame bute tikrai niekas negyvena, dėl pandemijos paveldėjimas nesutvarkytas (dėl pandemijos net į tėvo laidotuves negalėjau parvažiuoti)… Todėl prašau nebeskaičiuoti mirusiajam mokesčių, pasiimti konteinerį ir išbraukti jį iš savo aptarnaujamų klientų sąrašo. Darkart pridedu mirties liudijimą.“

                      Kaip žirniais į sieną… Įpusėjus liepai, nuvykstu prie buvusio brolio namo ir matau, kad konteineris tebestovi kaip stovėjęs. Vadinasi, mano nabašninkui mokesčiai tebeskaičiuojami. Vykstu į Kelmės vietinį ūkį aiškintis. Durys užrakintos. Matau, pro jas įeina ir išeina darbuotojai, kurie tuoj pat duris vėl užrakina. Vieno jų paklausiau, ką tai reiškia? Sakė, karantinas… Tuomet skambinu  nurodytais telefonais. Vienas neatsako, kitas sako išsiaiškinsiąs, girdi, reikėtų jums su „Kelmės mokesta“ aiškintis, diktuoja telefono numerį (kaip supratau, šalia sėdinčios darbuotojos). Suprantama, klientui durys neatveriamos. Vėl pėdinu į „Kelmės mokestą“. Pakeliui perskambina numeris, kuris buvo neatsakęs – Kelmės vietinio ūkio vadovas Dainius Popovas. Prisistačiau, pasakiau, kad noriu išsiaiškinti dėl teberašomų sąskaitų nabašninkui, o jis man sako: girdi, gal Registrų centre jūs mirties neužregistravot… Dar „viena pora kaliošų“ – išeitų, kad aš brolį gyvą palaidojau? Prie ko čia Registrų centras? O tada ponas direktorius supyko ir nutraukė pokalbį… Teisingai: kai nebeturi ką klientui pasakyti, galima ir nesikalbėti su juo. Tik šioje vietoje noriu priminti, kad ši, vis dar tebešvenčianti karantiną, įstaiga yra išlaikoma iš tų pačių mūsų (ir nabašninkų) suneštų pinigėlių. Ir direktorius algą iš mūsų gauna, tad bent jau telefono mėtyti tikrai nederėtų.

                      Taigi, vėl atpėdinu į „Kelmės mokestą“. O čia man vėl sako, kad reikia aiškintis su „Kelmės vietiniu ūkiu“, nes konteineriai yra jų žinioje. Tad trukt už vadžių, ir vėl iš pradžių. Kadangi neskubu išeiti, čia dirbančios moteriškės kažkam skambina, su kažkuo aiškinasi ir pažada, kad dabar man jie patys paskambins. Deja, pažadėjo, patiešijo…

Aš sutinku, kad mano a.a. brolis gal nebuvo pats pavyzdingiausias pilietis, tačiau kad jis ir po mirties šiukšlintųsi, negaliu patikėti. O skaudžiausia tai, kad panašių istorijų gali papasakoti dažnas rajono gyventojas, kai jiems būna atsakoma standartine fraze: „Tokia yra savivaldybės nustatyta tvarka“. Tik ar ji gali būti aukščiau už šalies įstatymus? Ar ji gali prasilenkti su elementariausia logika? Valdininkų logika vadovaujantis, vieną dieną jie gali nuspręsti: tavo namas didelis, mes tau įkeliam porą gyventojų. Ir neprieštarauk, nes tokia yra mūsų tvarka…