J. Graičiūno gimnazijos šimtmetis

Iki 2015 m. Kelmės J. Graičiūno gimnazija savo jubiliejus minėdavo nuo tada, kai 1940 m. miesto progimnazija buvo reorganizuota į gimnaziją. 2020 m. ši ugdymo įstaiga ruošėsi paminėti savo aštuoniasdešimtmetį, kuris turėjo sutapti ir su aštuoniasdešimtąja abiturientų laida. Iškilmes sutrukdė prasidėjusi pandemija. Bet gimnazija rado išeitį. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje buvo paminėtas šimtmetis, kai 1921 m. rugpjūčio 19 d. buvo įsteigta gimnazijos pirmtakė – progimnazija. Tiesa, iškilmių nebuvo. Apsiribota gimnazijos istorijos pristatymu kelioms dešimtims kviestinių svečių. Į renginį atvyko Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, jo politinis bendražygis, mūsų rajono meras Ildefonsas Petkevičius, rajono tarybos Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komiteto nariai, Švietimo kultūros ir sporto skyriaus atstovai ir t.t.

Renginio pabaigoje sveikinimo žodžius tarė ir dovanas įteikė rajono tarybos Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komiteto pirmininkė Emilija Kvietkuvienė bei Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė.

Pristatymai vyksta 3D klasėje, kurioje naudojamas trimatis vaizdas. Šiam pristatymui buvusi gimnazijos auklėtinė, dabar Gedimino technikos universiteto absolventė Emilija Sasnauskaitė sukūrė modernius stendus, pasakojančius apie mokyklos istoriją. Pristatymą vedė gimnazijos direktorius Rimas Bielskis ir jo pavaduotoja Živilė Klimienė.

Progimnazijos 20-metis

1919 m. Kelmėje buvo įkurta Švietimo draugija. Į ją susibūrė evangelikų-reformatų kunigas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Konstantinas Kurnatauskas, vaistininkas B. Bucevičius, kunigas Petras Janušauskas, mokytojas Arlauskas, medikas B. Gasiūnas bei kiti. Draugijos aktyvistams ir kilo mintis Kelmėje įsteigti progimnaziją. Ši idėja virto tikrove 1921 m. rugpjūčio 19 d. Pradžioje mokykla glaudėsi Kelmės dvaro bravoro patalpose. Progimnazijoje mokytojavo iškilus kalbininkas ir vertėjas Jurgis Talmantas, dailininkas Zigmas Petravičius, Pranciškus Juchnevičius, Ona Timinskaitė, o pirmuoju progimnazijos direktoriumi buvo paskirtas K. Kurnatauskas. Pastarasis buvo iškili asmenybė 2016 m. gimnazijos iniciatyva ir mūsų savivaldybės finansine parama surengta K. Kurnatausko atminimo įamžinimo diena. Ta proga reformatų-evangelikų bažnyčioje vyko apeigos, o prie dabartinio J. Graičiūno gimnazijos pastato atidengta šiam šviesuoliui skirta atminimo lenta. Šis renginys sutapo su Reformacijos 500 metų paminėjimu. Gimnazijos leidybos centre, bendradarbiaujant su Biržų muziejumi, Lietuvos Valstybės archyvu, Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, buvo išleista knyga apie K. Kurnatauską.

– Ko mes mokome vaikus, rengdami tokius renginius? Ne tik istorijos. Mums svarbu, kad mokiniai didžiuotųsi savo gimtine, o jaunimas žinotų, kokie iškilūs žmonės mūsų mieste gyveno, dirbo, kūrė. Mums labai svarbu parodyti mokiniams, kad, turint prasmingų ir gražių idėjų, visada rasi bendraminčių ir pagalbininkų joms įgyvendinti, – kalbėjo Ž. Klimienė.

1932 m. progimnazijai pradėjo vadovauti poetas ir spektaklių statytojas Jonas Graičiūnas, kurio vardu ir pavadinta gimnazija. Šio mokyklos vadovo puoselėtos tradicijos tebėra tęsiamos iki šiol. Teatro tradicijas vėliau tęsė buvusi Juozo Miltinio dramos studijos narė, anglų kalbos mokytoja Birutė Kavaliauskienė, su savo mokinių ir mokytojų kolektyvais pastačiusi ne vieną pjesę. Mokytojos režisuota drama „Baltoji rožė“ buvo rodyta per Lietuvos televiziją. Teatras gyvavo ir gyvuoja mokykloje dirbusių lituanisčių Birutės Garšvienės, Laimos Grumadienės, o dabar, Valerijos Puišienės dėka

Tradiciniais tapo ir „Poezijos rudenėliai“ skirti, J. Graičiūnui atminti. Kūrybos tradicijų tęstinumas atsispindi ir leidžiamuose almanachuose, kuriuose spausdinama mokytojų ir mokinių kūryba. Kai kurie kūriniai ir jų iliustracijos, pasak Ž. Klimienės, labai pavykę. Buvo paminėti Justinos Grigaitės „Priežastis būti“, kurioje publikuojami ne tik autorės eilėraščiai, bet ir jos piešiniai. Vytauto Vyšniausko prozos-poezijos filosofinių etiudų rinkinį iliustravo Rasuolė Jautakytė, Justino Bernoto muzikinės kūrybos rinktinę „Liepsnos link“ iliustravo Guoda Myniotaitė ir Greta Ščegauskaitė. Viktorijos Losevos eilėraščių rinkinį iliustravo Sigita Pikturnaitė. Liudos Misevičiutės eilėraščių leidinį „LG – 7“ iliustravo Austėja Arlauskaitė, o Jolanta Marcišauskytė savo leidinyje „Pažadino kažkas“ patalpino ne tik geriausias miniatiūras, bet pati leidinį ir iliustravo.

Gimnazijos 80-metis

1939 m. rugsėjo 1 d. Švietimo ministerija Kelmėje įsteigė valstybinę gimnaziją, bet oficialiai ji atidaryta tik 1940 m. birželio 9 d., t.y. likus 6 dienom iki Lietuvos okupacijos. Pirmiausia gimnazija įsikūrė Šaulių namuose (dabartinis savivaldybės pastatas. Dalis mokytojų ir gimnazistų nepalankiai sutiko sovietų valdžią. 1940 metais lapkričio 7-ąją, kai kolaborantai organizavo 1917 m. Rusijoje bolševikų įvykdyto perversmo metines, virš Kelmės gimnazijos suplevėsavo lietuviška trispalvė. Manoma, kad ant gimnazijos stogo vėliavą, pasitelkusi kelis gimnazistus, iškėlė istorijos mokytoja Judita Mockienė, kuri 1941 m. birželio 14-ąją su šeima buvo ištremta į Komiją. Tą pačią dieną buvo ištremta ir mokytojos B. Latkauskienės šeima.

1941 m. birželio 21 dieną išleidžiama pirmoji 53 abiturientų laida. Tų metų vasarą sušaudyti gimnazistai žydai. Dabartinė gimnazijos bendruomenė, jausdama pilietinę atsakomybę už praeitį, labai daug dirba, kad ateityje tokie tragiški įvykiai nepasikartotų.

Karo metais gimnazija buvo kilnojama iš vienos vietos į kitą, atskiras klases priglaudė savo namuose kelmiškiai.

1944 m. valsčiaus valdžia leido gimnazijai įsikurti Kelmės dvaro rūmuose. Pirmieji pokario metai buvo labai sunkūs. Mokytojai ir mokiniai įkūrė pogrindinę organizaciją, o keli gimnazistai patraukė pas partizanus. Iškiliausi mokytojai buvo tremiami. 1950 m. gimnazija pervardinta į vidurinę mokyklą. Štai kaip ją prisimena dvaro mokykloje dirbusi lituanistė Genovaitė Rutkūnienė: „1950 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje buvau paskirta dirbti Kelmės vidurinėje mokykloje lietuvių  kalbos ir literatūros mokytoja. Mokykloje mane sutiko pagyvenęs vyriškis, kuris prisistatė – Bronius Urbelis, mokymo dalies vedėjas. Jis apgailestavo, kad lietuvių kalbos ir literatūros pamokų nėra. Pasiūlė man dėstyti matematiką penktose-septintose klasėse. Neturėdama kitos išeities, aš sutikau.

Mokyklos patalpos atrodė niūriai: grindys ištepliotos kažkokiu tamsiu tepalu. Suolai juodi, sienos išdažytos neaiškia spalva. Kai kurios klasės pereinamos. Pertraukų metu mokiniams nėra kur iš klasių išeiti. Mokinių ir mokytojų tualetas lauke. Vestibiulyje – bakelis vandens atsigerti. Mokyklai vadovavo Jonas Vadeikis, lituanistas, baigęs Vytauto Didžiojo universitetą Kaune, vokiečių rašytojo Karlo Majaus romano „Vinetu“ vertėjas į lietuvių kalbą. 1951 m. jis buvo atleistas iš pareigų, nes nebuvo komunistų partijos narys. Mokytojai buvo išvarginti, nervingi. Kas tik norėjo, tas galėjo vizituoti  jų pamokas. Ateidavo į pamokas iš komjaunimo komiteto, komunistų partijos komiteto, net iš saugumo.“

1953 m. aukso medaliu mokyklą baigė būsimas rašytojas, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Icchokas Meras. Nuoširdus ir šiltas ryšys siejo rašytoją ir gimnazijos bendruomenę, jo dovanotomis knygomis pasipildė gimnazijos biblioteka. Viename iš laiškų gimnazijos bendruomenei I. Meras rašė: „Aš laimingas, kad atsirado žmonių mano gimtojoje Kelmėje, kurie mane tarsi iš naujo priėmė su meile“. Beje, jam priklauso žodžiai: „Kelmė – mano Lietuva ir mano Jeruzalė“.

Gimnazijos mokytojai inicijavo Icchoko Mero aikštės atsiradimą Kelmėje, surengė jos atidarymą 2010 m., o I. Meras tada rašė: „Didžiuojuosi, kad nuo šiol mano vardas bus prie jūsų, prie mūsų visų gimnazijos slenksčio“. I. Mero dėka užmegzti ryšiai su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejumi, mokiniai vyksta į jį, dalyvauja kūrybinėse dirbtuvėse.

1959 m. rugsėjo 1-ąją mokslo metai prasideda naujoje mokykloje. Lituanistė G. Rutkūnienė savo prisiminimuose rašo: „Prisimenu, kaip iškilmingai 1959 m. rugsėjo 1-ąją įžengėme į naują, dažais kvepiantį mokyklos  pastatą. Jau pirmajame pedagogų tarybos pasėdyje direktorius A. Makarevičius pasakė, kad mokykla yra šventovė ir joje reikia elgtis kaip šventovėje. Buvo nutarta, kad mokiniai, atėję į mokyklą, nusiauna batus ir po mokyklą vaikšto su šlepetėmis. Žinoma, šis reikalavimas buvo sunkiai įgyvendinamas. Tai mokiniai užmiršdavo šlepetes, tai jos dingdavo kažkur rūbinėje. Vienu žodžiu, tokių reikalavimų ilgainiui teko atsisakyti“.

1950-1990 m. ilgai ir sėkmingai mokykloje dirbo direktoriai A. Makarevičius, J. Alsbutas, M. Jovaiša, Z. Petrauskas ir kt., mokytojai B. ir J. Kavaliauskai, B. Garšvienė, A. ir P. Matkevičiai, A. Siurginevičienė, E. ir J. Alsbutai, Br. Urbelis, A. Vidauskienė, A. Butkus, J. Stasiulaitis, K. Šarauskas, A. Čepienė, I. Sabaitienė, S. Ditmanas, G. Encienė ir daugelis kitų. Senieji kelmiškiai dar mena mokytojas Petronėlę Laugalytę, Eleną Paulekaitytę, Liudą Rukienę, Br. Lazickienę.

Apie mokyklos gyvenimą atkurtos Lietuvos valstybės metais kalbėjo R. Bielskis. Jau pirmaisiais laisvo gyvenimo metais tuometiniam Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjui Algiui Petrui Krutkevičiui kilo mintis rajone kurti gimnaziją. Į šį statusą galėjo pretenduoti beveik visos tuomet rajone veikusios vidurinės mokyklos. Norinčių iš karto neatsirado. Tik tuometinė Kelmės I-oji vidurinė mokykla, įvertinusi savo galimybes, nutarė siekti gimnazijos statuso. Tai buvo savotiškas istorinės tiesos atkūrimas. 1996 m. Švietimo ir mokslo ministerija šiai švietimo įstaigai suteikė gimnazijos statusą, o mūsų savivaldybės rajono taryba – jai J. Graičiūno vardą.

Gimnazijos vadovai pakomentavo mokinių apklausos rezultatus. Pagal juos paaiškėjo, kad gimnazistai jaučia individualaus darbo perteklių ir pasigenda komandinės veiklos. Be to, ugdytiniai nori gimnazijoje gauti pirmiausia tų žinių, kurių prireiks gyvenime. Mokinių nuomone, nereikia apsiriboti gimnazijoje tik pamokomis. Ir gimnazistai nori, kad būtų bendradarbiaujama su kitomis mokyklomis, jog vyktų susitikimai su žinomais žmonėmis ir t.t. Į šiuos poreikius pasak gimnazijos vadovo buvo atsižvelgta. Užmegzti santykiai su Izraelio ir JAV ambasadomis. Gimnazijos mokytojai ir mokiniai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose, vyksta į užsienio šalis, kitų kraštų mokytojai ir mokiniai atvyksta į Kelmę.

Nuolat turtinama ir gimnazijos materialinė bazė. Įkurti Antano Mikalajūno informacijos ir sveikatingumo „Baltija“, Technologijų centrai, televizijos ir garso įrašų studijos, modernūs kabinetai. Per 25 gimnazijos gyvavimo metus dešimtys gimnazistų tapo respublikinių olimpiadų ir konkursų nugalėtojais bei prizininkais.

Ši ugdymo įstaiga į savarankiško gyvenimo kelią jau išleido 81 abiturientų laidą, o brandos atestatus gavo beveik pusšešto tūkstančio merginų ir vaikinų. Kelios dešimtys jų mokyklą baigė aukso ir sidabro medaliais. Nuo 1994 metų medalius pakeitė brandos atestatai su pagyrimu. Tokius atestatus gavo daugiau kaip 70 abiturientų.

Kelmės J. Graičiūno gimnazijos archyvo ir Maziliausko nuotraukos