Kelmučio kronikos

<Alvydas GEŠTAUTAS>

Referendumų Lietuva

Su kaimynais Kalsbergiu ir Gavnoriumi per televizorių žiūrime politikų debatus.

– Kam pirmiausia reikia skirti „europinius“ miltus ir kruopas?- klausia debatų vedėjas Bekelnaitis.

– Mes už tai, kad pati bendruomenė nuspręstų,- atsako politikas Pliurpilius.

– Kokių reikia sprendimų, kad moterys gimdytų daugiau vaikų?- vėl klausia diskusijos vedėjas.

– Rijkia pasitairauti Lituvos žmogų, ką jie patys pagijdautų,- darkyta lietuvių kalba bando kalbėti kitas nelietuvis, bet Lietuvos partijai vadovaujantis Suspaschis.

– O kaip sužinoti žmonių nuomonę?- klausiu kaimynų.

– Neišmanėlis!- šaiposi iš manęs Kalsbergis. – Referendumus skelbti. Juk Lietuva – ne tik Marijos, bet ir referendumų žemė. Koks skirtumas, ar spalio 14-ąją bus vienas, ar trys referendumai.

– O aš girdėjau, kad politikas Pirskikas siūlo organizuoti referendumą, ar galima viešai persti, o jo oponentas Sisiulis nori tautos nuomonės dėl čiaudėjimo viešumoje,- priduria Gavnorius.

Pasiūlė būti atsargiam

Esu Vėžys. Kolegė skaito man palankų horoskopą: laukia įdomi pažintis, netikėtas praturtėjimas, linksma išvyka, pokylis su midumi ir medumi…

– Tik būk atidus ir atsargus, rėpliodamas per gatvę,- pataria kita bendradarbė.

Premija

Pažįstama rašytoja kalba telefonu su plunksnos broliu ir džiaugiasi:

– Ar girdėjai, kad mūsų kolega Vytautas gavo Katino (Alvydas Katinas – poetas ir Utenos rajono meras – aut. pastaba) premiją?

– O už ką?- teiraujasi kolegės pašnekovas ir priduria. – Gal labai myli Vytautas gyvūnėlius?

Kandidatė

Ateina į redakciją viena kandidatė į aukščiau stovinčius organus. Labai maloni, švelni, nors prie žaizdos dėk.

– Kodėl ši ponia elgiasi taip, kaip jai nebūdinga? – klausia bendradarbė.

– Supranta, kad, jei kildama į valdžios viršūnes bus maloni kitiems, tai norės iš kitų užuojautos, kai teks žemyn leistis,- paporinau kolegei.