Ubagavimas

<Alvydas GEŠTAUTAS>

Ubagavimas

Susėdome seni pažįstami „Ragutyje“. Visi mąstome: ne už jūrų marių išmuš pensininko valanda.

– Paskutinį kartą alų maukiu „Ragutyje“,- porina Bokalius. – Sodra paskaičiavo, kad triūsdamas santechniku ir šaltkalviu užsitarnavau pusantro tūkstančio litų pensiją. Rytoj alų gersiu kaip bajoras – „Fragmente“.

– Mano pensija šiek tiek mažesnė,- pokalbį pratęsia Taurelis. – Pradėjau dirbti restorano padavėju, o užtarnauto poilsio sulaukiau triūsdamas kepėju. Man užteks „Šnekorių“ užeigos.

– Draugeliai, man ir „Ragutis“ bus prabanga,- sakau stalo kaimynams.

– Kodėl?- šie klausia nustebę.

– Labai paprastai,- bandau aiškinti. – Nuėjau į Sodrą, kad apskaičiuotų pensiją, pasirodo, darbo stažo neturiu. Kur stovėjau, ten atsisėdau. Sodrininkės išsigando ir klausia: „Ponuli, jums blogai? Gal gydytoją kviesti?“ – Ačiū, nereikia. Esu sveikas ir drūtas. – Keturias dešimtis metų buvau mąstytojas. Svajojau apie moteris, mąčiau gyvenimo prasmę, santvarkų virsmą.

– Nuoširdžiai užjaučiu,- maloniai atsakė Sodros viršininkė. – Deja, mąstytojas – nei specialybė, nei amatas, todėl darbo stažas neskaičiuojamas.

Išėjau iš Sodros rūmų. Įkvėpiau gryno oro ir nusprendžiau: atėjo laikas balotiruotis iki gyvenimo pabaigos. Juk besibalotiruojantiems nereikia net mąstyti. Jei pateksiu į Bezdalių frakciją, tereikės persti. Bet prieš tai teks nuvažiuoti į Italiją. Kompanijon kviesiu Almauskaitę. Ji Italijos „specė“, parodys parduotuvę, kur pigiausi makaronai. Jų prireiks, nes politiko pirmaeilė pareiga – rinkėjams kabinti makaronus ant ausų.

Pagal skonį

– Laisvoje Lietuvoje gyventi gera. Valgai tai, ko širdis geidžia. Dievinu vėdarus. Į kokią užeigą užeisi, ten jais mėgautis galėsi,- tauškia Grobelis.

– O aš niekur nepasigendu cepelinų su varške,- pasidžiaugia Varškelis.

– Man bet kur pasiūlo mėsinių „pyragiukų“. Okupantų laikais to nebuvo. Matyt, patys lietuvišką mėsą Maskvoje kimšo į pilvus,- lėtai mąstydamas, porino Mėselis.

– Pažangos nematau. Nei anais, nei šiais laikais. Man nepasiūlė svajojamo vištienos savo sultyse patiekalo,- nutildžiau bičiulių džiūgavimą.

Biudžetas

Perskaičiau „Bičiulyje“, kad mūsų rajono biudžeto, nagrinėjime gali dalyvauti kiekvienas Kelmės žemės pilietis. Net medikų pažymos, įrodančios, kad supranti biudžeto subtilybes, nereikia politikams pristatyti.

– Biudžetas – svajonės, nubrauktos galimybės,- sako į diskusiją atvažiavęs Jeronimas Kraujelis.

– Biudžetas – materialinis, mieli politikai, jūsų matematinis įtarimų patvirtinimas,- aiškina Kraujelio kaimynas, eksdeputatas Ipolitas.

Čia nebeiškentė Kraujelio pati Antosė ir rėžė:

– Reikia apmokestinti moterų grožį. Tada biudžeto kasoje nebūtų jokio nepritekliaus. Vien marti Laimutė jį trečdaliu papildytų. O jei vaikščios su mini sijonu, gal biudžetas bus dar gausesnis.

Anketos ir… banketas

Į mano kontorą vis neša įvairias anketas. Paduoda. Dedu į stalčių. Anketuotojas ne šaukia, o staugia lyg vilkas, neėdęs mėnesį avies šlaunies:

– Žioply, užpildyk, o ne stalčių dėk!

Kartą neapsikenčiau tų kvailų išprievartautų atsakymų ir ponui anketuotojui pasiūliau:

– Tau pigiau kainuotų, o man didesnė nauda būtų, jei vietoj dešimt anketų bent sykį pakviestum į banketą.

Arklys bus prezidentas

Klausiu kaimynų: į ką kreips dėmesį, rinkdami Prezidentą?

– Aš normalios orientacijos ir balsuosiu už moterį,- sako Grybelis.

– Man patraukliausias tas, kuris pažadės daugiau teisingumo,- porina Tvarkelis.

– Mano balsas atiteks darbščiausiam. Yra vienas darbštuolis, per metus ar ne šimtą darbo grupių sukūręs. Jose vieni darboholikai – dirba, dirba, ir darbui galo nematyti,- tvirtai taria Triūselis.

Man svarbiausias Prezidento požymis – didelė galva, todėl balsuosiu už arklį.