Katalikai ir bedieviai. Vietoj Basanavičiaus – Beresnevičius. Valdininkų daugės. Reikės ekspertų

Alvydas GEŠTAUTAS

Katalikai ir bedieviai

Kasdien praeinu pro miesto centre papuoštą ne tik žaisliukais, bet ir prakartėle Kalėdų eglę. Dažnai išgirstu įvairių komentarų. Netgi piktų.

Kartą vienas katalikas sako kitam:

– Tik kelmiškiai Dievą gali varyti į medį. Ko gero, komunistai ją puošė.

Einu kitą dieną. Iš Kalėdų eglę apžiūrinčiųjų pokalbio supratau – šnekučiuojasi bedieviai, nežinantys, ką simbolizuoja prakartėlė.

– Tikriausiai čia pavaizduotas tėvas kūrėjas Vaclovas, motina gimdytoja Irena, kūdikėlis Kęstutis ir avinukas Vincukas.

Vietoj Basanavičiaus – Beresnevičius

– Imk, šventėms šampano nusipirksi,– pakišo penkiasdešimties litų kuponą politikas P. Beresnevičius, kolegų vadinamas Petru Didžiuoju.

Bėgu į parduotuvę. Pasiimu iš lentynos tris „šampo“ butelius, prie kasos eilė didelė, laukiu vos ne pusvalandį. Paduodu penkiasdešimtinę.

– Netikra kupiūra,– sako kasininkė.

Žiūriu šiaip, žiūriu taip. Pagaliau pastebiu, kad kupiūroje vietoje tautos patriarcho Jono Basanavičiaus yra rajono „paksistų Garbės, Proto ir Sąžinės“ simbolio Petro Beresnevičiaus atvaizdas.

Tuoj galvon šauna mintis,– kodėl Petras Didysis pasitenkino penkiasdešimtine kupiūra? Galėjo ant penkiašimtinės Vinco Kudirkos atvaizdą pakeisti savuoju. Bet dingtelėjo mintis: P. Beresnevičius „tvarkiečių“ rinkimų sąraše įrašytas paskutiniuoju,– penkiasdešimtuoju…

Skubėk, Petrai, išleisti tas litų kupiūras ir užsakyk 50 eurų kupiūras! Juk po Naujųjų litų nebereikės. Efektyvi reklama bus tik su eurais. Ir dar neužmiršk, Petrai Didysis, ant penkiasdešimtinės eurinės kupiūros Brandenburgo vartų atvaizdą pakeisti savuoju.

Tai va. O konservatoriams – bepigu: „Kregždutės“ saldainių maximose – kiek nori. Ir dažnai su nuolaida… Tai tik pirk ir dalink, jokių papildomų investicijų!

Valdininkų daugės. Reikės ekspertų

Kalbuosi su draugais. Atbėga uždusęs politikas Kuksas, nešinas dokumentų krūvele.

– Moterys ir vyrai, pažiūrėkit, ką mūsų valdininkai sugalvojo! Didesnės nesąmonės nesu skaitęs. Net „karinio komunizmo“ ideologo Leninas tokios drausmės ir tvarkos nesugalvojo.

Kuksas rodo valdininkų paruoštą masinių renginių organizavimo aprašą.

– Beakini, paskaityk šią pastraipą,– politikas pasiūlo geriausiai matančiam mūsų kompanjonui.

Beakinis skaito šią ilgoką pastraipą (atsiprašau už tai skaitytojų, bet be jos neįmanoma suvokti dokumento absurdiškumo – aut. pastaba). Joje rašoma, ką draudžiama atsinešti į renginius: „… tai bet kokios rūšies ginklai, daiktai, kurie gali būti panaudojami kaip ginklas, taip pat daiktai, su kuriais galima pjauti, durti ar kitaip sužaloti. Kiti daiktai: buteliai, puodeliai, bet kokios rūšies skardinės, fejerverkai, signalinės raketos, dūmų milteliai, dūmų bombos ar kitokia pirotechnika, alkoholiniai gėrimai, bet kokio pobūdžio narkotikai ar stimuliatoriai, dujų purškalų flakonai, ėsdinančios, degios medžiagos, dažikliai ar kitos talpyklos, kurių sudėtyje yra medžiagų, kurios kenkia sveikatai arba greitai užsidega (standartiniai kišeniniai žiebtuvėliai yra leidžiami), lazeriniai žymekliai, kiti daiktai, kurie gali kelti pavojų visuomenės saugumui, rasistinė, ksenofobinė, ekstremaluių dešiniųjų, nacionalistinių, socialistinių idėjų, lyčių nelygybės ar politinės propagandos medžiaga, nacistiniai, komunistiniai ar juos primenantys modifikuoti simboliai“.

– Vadinasi, mano rankinę tikrins ir žiūrės, ar joje brendžio „plėčkelės“ neturiu,– nusistebėjo fotografas Blyksnis.

– O mudu turime išsirengti ir likti su Ievos ir Adomo kostiumais,– stebisi įsimylėjėlių Irenos ir Dainiaus porelė. – Šaus tvarkos prižiūrėtojams mintis patikrinti, ar intymiuose rūbeliuose nesame paslėpę narkotikų.

– Taigi į mūsų šventes švedų nebekvies,– nusivilia „fermos partinis“ Zenius. – Jie gali atvežti propagandinės medžiagos apie švedišką socializmą.

– Kaput bus ir Socialdemokratų partijai,– nuliūdęs porina socdemų lyderis, meras Vacius. – Iš darbo atleisiu tų nesąmonių kūrėjus valdininkus – liberalus.

– Vaciau, bet čia yra ir gerų dalykų! Neleis platinti ekstremalių dešiniųjų literatūros, plakatų. O apie kairiuosius ekstremistus neparašyta,– džiūgauja ultra kairysis Bobtauzas.

– Bet ką reikės daryti renginį aptarnaujantiems meistrams?! Jie negalės atsinešti kūjo. Juk jis primena komunistinį simbolį,– stebisi Meistrelis.

– Užtat bedarbių sumažės,– džiaugiasi Darbo biržos veikėjas Povilaika. – Mažiausiai dešimt valdininkų reikės: degustatorių alkoholiui, narkotikams, ekspertų rasizmui, ksenofobijai, propagandos medžiagai vertinti.

– Ką čia niekus tauškiat! Tų draudimų per mažai,– niršta Davatkaitis. – Apie erotiką, pornografiją ir seksą nė žodžiu neužsiminta.

– Aš pagelbėsiu tau, Davatkaiti,– sako politikas Šmikūnas. – Pasiūlysiu tais draudimais dokumentą papildyti.

– Aš manau, kad į renginius nevalia atsinešti ir populistinės literatūros,– samprotauja politinis veikėjas Alksnelis.

– Jei populizmą uždrausime, tuomet visos šventės vyks be mero, pusmerio, apskritai be politikų,– rėžia liberalas Petras Pirmasis.