Kodėl želia Kražantės užtvanka?

<Alvydas GEŠTAUTAS>

Mūsų redakcija sulaukė ne vieno skaitytojo klausimo – kodėl, neprabėgus nė trejiems metams nuo projekto „Kražantės upės dalies ir tvenkinio išvalymas ir pakrančių sutvarkymas“ užtvankoje pradėjo augti ajerai, meldai, kiti augalai? Dabar už šio projekto realizavimą, ES reikalavimų vykdymą atsako Kelmės miesto seniūnija. Kodėl taip nutiko ir pasiteiravome miesto seniūno Romo Atkočaičio. Beje, pastarasis, kai buvo pradėtas vykdyti šis projektas, dirbo vicemeru ir kuravo jo eigą, tad žino visas Kražantės upės ir jos tvenkinio valymo bei pakrančių tvarkymo darbų peripetijas.

– Toks tvenkinio valymas nepasiteisino ir šios ES finansuojamos programos vykdymas nutrauktas. Mes norėjome parengti analogišką projektą Vilbėno upei. Bet pirmiausia aplinkosaugininkai uždėjo veto,- „Bičiuliui“ aiškino R. Atkočaitis. – Esu hidroinžinierius ir man aišku, kad neįmanoma su žemsiurbe išvalyti dumblo, neišleidus iš užtvankos viso vandens. Aplinkosaugininkai teleido išleisti dalį vandens ir aiškino, kad priešingu atveju gali žūti žuvys ir t.t. Kai dirbau tuometinėje Melioracijos statybos valdyboje mes 1988 metais valėme Kražantės tvenkinį ir jis buvo švarus 15 metų. Kodėl? Tuomet melioratoriai išleido visą vandenį, buldozeriais išstumdė bei ekskavatoriais visą dumblą kartu su augalais iškabino. Dabar, kai nebuvo išvalytas visas dumblas, vandens srovė jo prinešė, pradėjo augti vandens lelijos, lūgnės, ajerai, meldai. Be to, tvenkinyje yra mažesnė srovė ir ji neišneša dumblo. Augalai puvo, o puviniai „gamino“ dumblą. Taip pat žemsiurbė susmulkino augalų šaknis, todėl ir meldų, ajerų, kitų vandens augalų atsirado dar daugiau. Mes kiek galėjome, tiek bandėme Kražantėje pamažinti ajerų, meldų. Bet vandens lelijų, lūgnių liesti negalime. Šie augalai įtraukti į Lietuvos Raudonąją knygą ir už jų naikinimą aplinkosaugininkai baudžia. Beje, kai buvo vykdomas projektas, aplinkosaugininkai nedraudė naikinti minėtų augalų, bet dabar neleidžia to daryti.

Pasak R. Atkočaičio, šis projektas turi ir teigiamą pusę. Išvalytoje Kražantės dalyje važiuojant link Tytuvėnų ar Liolių po dešine puse švari, nes ten didesnė vandens srovė. Pelkės ir senvagės užpiltos išsiurbtu dumblu ir buvo suformuota sala bei pusiasalis. Ateityje tie plotai praplės Lietuvos tūkstantmečio parko teritoriją.