Kūrybiškumas – ugdymo palydovas

Alvydas GEŠTAUTAS

Naujųjų mokslo metų išvakarėse Kelmės kultūros centre vyko rajono pedagogų konferencija „Kūrybiškumo ugdymas: pamoka, interpretacija, idėja ir…“. Konferencijos dalyvius daina pasveikino Džestina Laurutytė-Grigorjeva. Sveikinimo žodžius tarė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Irena Janušienė, vicemeras, laikinai einantis mero pareigas Egidijus Ūksas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Laivienė.

Kūrybiškumas ir meilė profesijai – neatskiriami

Tokį teiginį pateikė konferencijoje pagrindinį pranešimą skaitęs režisierius, teatro pedagogas profesorius Gytis Padegimas. Jo nuomone, mokytojas turi mylėti savo darbą, ateiti į jį su ugnele ir ja uždegti mokinį. Į pastarąjį privalu žiūrėti kaip į žmogų, pokalbio partnerį, o ne statistinį vienetą. Ta proga galima pastebėti, kad ypač mokslo metų išvakarėse mokyklose daugiausia diskutuojama ne apie jų bendruomenių gyvenimą, ugdymo procesą, o pirmiausia skaičiuojami kaip statistiniai vienetai mokiniai ir kiek iš jų bus galima sudaryti klasių komplektų. Pedagogo nusiteikimas dienai prasideda dar išvakarėse ir priklauso nuo to, kaip jis vakare užmiega, o ryte atsibunda. Jei mokytojas į darbą ateis rūškanas, be nuotaikos, rezultato nebus.

– Jei mokytojas sėkmingai atliks savo pareigą, jis patirs savo viduje saldybę,– teigė G. Padegimas.

Menininko teigimu, mokytojas turi pajusti žmogų, žvelgti jam į akis, jautriai prisiliesti, todėl nuotolinis mokymas netinka. Režisierius priminė šventojo Jono Pauliaus II-ojo žodžius, jog visuomenės pažangą garantuoja demokratija, efektyvi ekonomika ir klestinti kultūra. Be pastarosios neturėtume pirmųjų dviejų dalykų. Demokratijai reikia brandžios, išprususios, aktyvios visuomenės, ekonomikai – ne tik gerų specialistų, bet ir palankaus mikroklimato. Mokykla yra viena svarbiausių kultūros dalių, joje padedami gyvenimo pagrindai.

– Visatoje net smulkiausia jos dalelė turi vietą. Taip ir visuomenėje – kiekvienas žmogus privalo atsidurti ne ten, kur jis kentėtų, bet jaustų pasitenkinimą ir geriausiai realizuotų savo galimybes. Kūrybiškas mokytojas pirmiausia turi padėti jaunam žmogui susiorientuoti, kuria kryptimi jam geriausia pasukti,– pabrėžė pranešėjas.

Naujų mokslo metų iššūkiai

Po to konferencijos dalyviai pagal dėstomų dalykų giminingumą, taip pat pagalbos specialistai, mokyklų vadovai, pasiskirstę į aštuonias darbo grupes, diskutavo apie nuotolinį mokymą, kuris ir 2020-2021 mokslo metais gali būti trumpesniam ar ilgesniam laikui naudojamas, bei prioritetus, į kuriuos reikėtų susikoncentruoti. Po to grupių atstovai pristatė savo įžvalgas. Beveik visose darbo grupėse buvo pastebėta, kad nuotolinis mokymas buvo naujas iššūkis, pareikalavęs didesnių mokinių gebėjimų, universalumo. Mokytojai atrado naujus darbo metodus. Tačiau nuotolinis mokymas atskleidė ir trūkumų: trūko grįžtamojo ryšio, sunkiau sekėsi kontroliuoti ugdymo procesą, ne visi mokytojai turi pakankamų įgūdžių darbe su informacinėmis technologijomis, nutrūko ryšys su tėvais. Sudėtingesnė buvo ir kontrolė, nes tokioje situacijoje sunku įvertinti, kokį darbą įdėjo pats mokinys. Pedagogai pastebėjo, kad silpnesnieji mokiniai sulaukė geresnių įvertinimų dėl tėvų ar geriau besimokančių draugų pagalbos. Atkreiptas dėmesys, kad dirbant nuotoliniu būdu padidėjo ir patyčios mokytojų adresu, nes mokiniai ignoruodavo skirtas užduotis, parašydavo grubius atsisakymus jas atlikti ir t.t. Norimo efekto nedavė ir iš valstybės biudžeto nupirktos bei mokiniams išdalintos planšetės, paaiškėjo, kad darbas su normaliu kompiuteriu produktyvesnis. Sunku buvo įvertinti ir mokytojo darbo krūvį, nes kai kurie pedagogai su mokiniais bendraudavo nuotoliniu būdu iki vėlaus vakaro. Mokytojai, dirbdami grupėse, atkreipė dėmesį, jog šiais mokslo metais ypatingą dėmesį reikia skirti kūrybiškumui, naujiems mokinius padedantiems sudominti metodams. Privalu, kad ugdymo procese iniciatyvesni būtų mokiniai, o mokytojai mokytų juos pačius savarankiškai dirbti su informacijos šaltiniais. Iškelta mintis, kad reikia rūpintis ir pačių pedagogų kvalifikacija. Ne vienoje šalyje jau yra įteisinta sistema, kai mokytojas, padirbėjęs 5-7 metus, įgyja teisę vienerius mokslo metus nedirbti, kelti savo kvalifikaciją.

Diskusijos pabaigoje I. Janušienė mokytojams taip pat linkėjo kūrybiškumo, mokiniams negailėti šypsenos, padrąsinimo žodžių. Ji atkreipė dėmesį, kad dėl COVID-19 pasirodo nurodymų ir rekomendacijų srautai, jų būna beveik kasdien. Kaip jų laikytis, turi spręsti kiekviena mokykla, nes jose ir sąlygos skirtingos. Pavyzdžiui, mažesnėse mokyklose išlaikyti atstumus, maitinti mokinius pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymus žymiai paprasčiau. Pabaigoje vedėja prisiminė praėjusius mokslo metus bei pasidžiaugė gerais egzaminų rezultatais Tytuvėnų ir Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijose.