BIČIULIS

Nijolė PETROŠIŪTĖ

                      Europos Komisija Lietuvai ketina stipriai kirsti per kišenę, jei ši artimiausiu metu neišspręs nuotekų (ne)tvarkymo problemos. Lietuva iš Europos Sąjungos gavo šimtus milijonų, kad civilizuotai susitvarkytų nuotekų tinklus, atsisakytų lauko būdelių ir pan. Dabar mums grasina šimtamilijoninėmis baudomis, nes mes savo lauko būdelėse užsibarikadavome it neįveikiamose tvirtovėse ir nė už ką nesutinkam iš jų išlįsti.

Ką apgavome?

                      Kai prieš gerus du dešimtmečius atsikėliau gyventi į Tytuvėnus, pirmiausia nuvežiau ištirti savo šulinio vandenį. Nepasitikėjimą vandeniu man kėlė netoli šulinio likusios mėšlo krūvos.

                      Prieš mane gyvenusieji laikė gyvuliukų, dar dažname kieme mūkė karvė… Nuojauta neapgavo. Šulinio vanduo pasirodė esąs persotintas nitritais ir nitratais, maistui visiškai netinkamas. Tuomet dar nežinojau, kad mano sklype buvusios nuotekų išsiurbimo duobės neturi… dugnų. Ilgus metus visas turinys sunkėsi į žemelę, o ši tas „dovanas“ siuntė mums atgal: į šulinius, į augalus. Ilgainiui tie dugnai „užsiklijavo“ patys ir duobes vis tiek siurbti reikėjo. Kai dėl šito per garsiai ėmiau stebėtis, man kai kas sakė: tu ką, iš dangaus nukritai, beveik visi protingesni taip darė… Matyt, aš nebuvau pakankamai protinga, kad tokių dalykų nesupratau. Nei tada, nei iki šiol. Namo priėmimo komisiją gal ir apgavo, bet Žemės Motinėlės neapgausi…

Nesijungia

                      Kaip gervė giedros laukiau, kuomet ir į mano gatvelę „ateis Europa“, bus nutiestos vandentiekio ir nuotekų trasos. Iki gyvo kaulo buvo įgrisęs ne tik vandens vežiojimasis iš šaltinių, bet ir dažnas nuotekų šulinių išsiurbimas, kuris buvo tikrai nepigus.

                      Pagaliau šventė atėjo ir į mūsų gatvę. Buvau viena pirmųjų, pasirašiusi sutartį su „Kelmės vandenimis“, ir greitai pajutau, kad ši paslauga yra daug pigesnė nei duobių išsiurbimas, jau nekalbant apie tai, kad gavom galimybę vartoti puikios kokybės vandenį. Neabejojau, kad visi gyventojai negaišuodami jungsis prie sistemos.

                      Deja… Ir šiandien rajone (o ir visoje Lietuvoje) yra daugybė gyventojų, kurie randa virtinę pasiaiškinimų, kad tik nereikėtų jungtis prie nutiestų tinklų, vis dar naudojasi lauko būdelėmis arba savo kūno turinį gliugina į artimiausius vandens telkinius, tikėdamiesi, kad jų nepagaus, jei per šitiek metų nepagavo.

Daug tuščių kalbų

                      Europos Komisija Lietuvą ne kartą buvo įspėjusi, kad metas parodyti, kaip mes panaudojome milijonus, skirtus nuotekų tvarkymui. Dar 2017 metų vasario 16 dieną buvo gautas oficialus Europos Komisijos pranešimas dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros – netinkamo direktyvos įgyvendinimo. Tačiau net prieš pat Seimo rinkimus, savo kadencijos pabaigoje Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika postringavo: „Tai nėra prievarta, todėl svarbiausia yra švietimas per seniūnus, kaimynus. Svarbu pasakyti žmonėms, ar norite gyventi šalia kaimyno, kuris netvarko nuotekų. Tai svarbu, nes kalbame apie miestus, tankiai apgyvendintas teritorijas. Žmonės turi sąmoningai suprasti, pavojinga, kai į nuotekas patenka skalbimo priemonės, indų plovimo priemonės. Tai agresyvios medžiagos, kurios po to gali turėti ypatingą poveikį sveikatai“. Ir kas iš to, jei aš sakiau, kad nenoriu? Ir kiek naudos iš tokių kalbų? Aš labai seniai garsiai šneku, kad man apmaudu, kai akivaizdžiai matau nuodijamą Žemę, teršiamus vandenis. Man nemalonu, kai eidama apsnigta  gatve žinau, kada žmonės virė barščius, kai užuodžiu, kas į gatvę išpylė per naktį sukauptą kūno skysčių kibirėlį… Tik niekas nuo tų kalbų nesikeičia.

Negali ar nenori?

                      Europos Komisijai grasinant  didžiulėmis baudomis, mūsų valdininkija kažkaip keistai tebetūpčioja vietoje, tarsi nežinotų, nuo kurio galo pradėti, kaip paspartinti prisijungimą prie sistemos, kur jau yra nutiestos trasos. Mano galva, užtektų atsakingiems specialistams patikrinti neprisijungusiuosius ir paklausti: o kur jie deda nuotekas? Tegul parodytų kvitus, kas ir kada nuotekas išsiurbė. Juk tokių paslaugų bet kas teikti negali. Kelmės rajone tokias paslaugas teikia tik „Kelmės vanduo“. Dar yra vienas privatininkas tam leidimą gavęs, bet jo suteiktos paslaugos užima labai mažą procentą visų tokių paslaugų. Daugiau niekam kitam tokia teisė neduota. Jei veža kas nors kitas „iš šalies“, vadinasi nuotekos patenka į mūsų griovius, į vandenis, į mano Tytuvos upeliuką. Jos nepatenka į valymo įrengimus. Tam tiesiog nėra tokios galimybės. Visi kiti nuotekų šalinimo būdai yra nelegalūs ir baustini, nes teršia aplinką ir gruntinius vandenis. Pagaliau, kodėl nepasižiūrėjus, kaip tos nuotekų duobės individualiuose sklypuose atrodo? Gal ir jos bedugnės? O gal vamzdis tįsta į kokį griovį, vandens telkinį, kaip prieš keliolika metų iš vienos karvių fermos nuotekos buvo net pumpuojamos į Bridvaišio ežerą.

Vilios kompensacijomis

                      Dažnas atsisakantis jungtis prie sistemos kaip pagrindinę priežastį nurodo neturėjimą pinigų. Mat atšaką nuo vamzdžio iki namo reikia atsivesti savo lėšomis. (Kuo aš irgi labai abejoju. Viena tokia „vargšelė“ iš mūsų gatvės, „neturinti cento prie dūšios“, neseniai paskambinusiam sukčiui atidavė 13 tūkst. eurų.) Tačiau, kaip sakoma, į kiekvieno piniginę kaip ir į sąžinę, neįlįsi. Todėl ketinama ekologinį sąmoningumą skatinti kompensacijomis. Šiandien nepasiturintieji gali prašyti kompensacijos už šildymą, malkas: daugiavaikės šeimos, pensininkai, neįgalieji ir kt. Šiandien galiojančiose Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisose nurodyta, kad paramos gali tikėtis asmenys, turintys teisę į piniginę paramą pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.

Lauko būdelių nebeliks?

                      Didelis galvos skausmas yra lauko būdelės, kurios net neturi prie ko jungtis. Tačiau ir jų era, panašu, turės baigtis. Pagal naują tvarką, miesteliuose, kuriuose gyvena daugiau nei 2 tūkst. gyventojų, nuotekas tvarkyti bus galima trimis būdais: jungtis prie centralizuotų tinklų, naudoti individualius valymo įrenginius arba deklaruoti lauko tualetų nuolatinį valymą, pateikiant tai įrodančius dokumentus. Atsisveikinimui su lauko būdelėmis taip pat numatomos kompensacijos.

                      Kompensacijas galės gauti ir tie žmonės, kurie norės būdelę pasikeisti į individualius biologinio valymo įrenginius (nes yra tokių vietų, kur magistraliniai vamzdynai yra didesniu atstumu, nei apsimoka tiesti atšaką vienam gyventojui).

Mūsų reikalas

                      Matau, kaip dalis skaitytojų tik ūsą šypso, nes kas jau kas, bet lietuvis tikrai sugalvos, kaip tikrintojus apgauti, įstatymus apeiti. Bent jau iš pradžių. Tik bėda, kad Gamtos neapgausi, nes kiekvienas taršos gramas skverbiasi į gruntinius vandenis ir grįžta žmonėms netikėčiausių cheminių elementų gausa geriamajame vandenyje, per augalus. Ant tokių „gudručių“ turėtų pykti ir sąmoningoji gyventoji dalis, juk teršdami aplinką jie brangina ateityje teiksimas centralizuotas paslaugas, nes reikės vis modernesnių ir brangesnių vandens valymo bei gerinimo įrenginių, kurie „guls“ į paslaugos teikimo savikainą.

7 Komentarai(ų)

  • QQtis parašė:

    o kuom jūs čia stebitės ? Tytuvėnuose prakirstų nuotekų duobių 56564565464651 ir juokingiausiai kad po to patys gyventojai tą š-dą geria, bet ar tai supras kada nors tūpi, atsilikę sovietiūgos ?

  • QQtis parašė:

    O pats juokingiausias dalykas, kad kiek tokių atvejų aplink Tytuvėnų ežerus, bet spėkit ar kas nors ką nors daro ? Neaišku kam reikalingas regioninis parkas ir aplinkosaugos skyrius Kelmėje Vytauto Didžiojo g. 59…….. Parodijų parodijos pinigams “įsisavinti“

  • Tikrai parašė:

    Aš manau, kad reikia tik noro iš valdžios pusės ir prisijungusių prie jau nutiestų vandens ir nuotekų tinklų ženkliai padaugėtų. Tikrai, kodėl negalėtų mūsų r. aplinkos apsaugos specialistai daryti patikrinimus su seniūnais, kaip kai kurie gyventojai tvarko nuotekas. O ir Kelmės vanduo kažkodėl nelabai suinteresuotas turėti daugiau klientų. Matyt visiems gerai. Čia tik viešumas ir nepakantumas galėtų padėti…

  • Nuomonė parašė:

    Lauko būdeles likviduoti galbūt reikalinga mieste, o kam jos trukdo arba kenkia kaimo vienkiemyje. Jos pastatytos prie ūkinių pastatų-tvartų, o šuliniai įrengti netoli namo. Taip, kad nei aplinkosaugai nei vandens kokybei įtakos neturi. Neperlenkim lazdos, elkimės išmintingai.

  • Nuomonei parašė:

    Kiek jau sykių tą yra tekę išgirsti kai pats kiemo šeimininkas išėjęs pareiškia, kad niekam įtakos tai neturi, o ar buvo bent kokie tyrimai atlikti ? Matot Jūs kaip ten požeminiai vandenys susidaro ? Kur teka? Eilinis pabūrimas iš tirščių, kad tik atsikratyti atsakomybės dar dažniausiai pasakoma “ai bus gerai, nieko neatsitiks“

    • To nuomonė parašė:

      Vienkiemiuose nei vandens gręžinių nėra, vandenį naudoja iš šulinių, beveik kiekvienas gyventojas turi pasidaręs vandens tyrimus, blogą vandenį nenaudotų, patys sau nekenktų.

  • vardenis parašė:

    mano didelei nuostabai Šveicarijos Alpių gyventojai net nuošaliau vienkiemiuose aukštai kalnuose turi visas komunikacijas. Pasidomėjus pasirodė, kad tai savivaldybės prioritetas aprūpinti savo gyventojus elektra ir vandeniu. 25 procentus įrengimo kaštų moka gyventojas. Mums iki tokios kultūros dar labai toli.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *