Loskavos atlaidai Žalpiuose

Gegužės 31 d. Žalpių Šv. Benedikto bažnyčioje surengti Loskavos atlaidai, po atlaidų Žalpių kaimo bendruomenės namuose laukė šventinė, koncertinė programa, kartu paminint Žalpių miestelio 465 metų jubiliejų.

Loskavos atlaidai

Alfonsas Motuzas knygoje „Kelmės krašto katalikiška etninė kultūra“ rašo, kad Loskavos atlaidų tradicijos Žalpiuose pradžia gali būti siejama su Liolių parapija, kurioje nuo 1628 m. buvo pastatyta Švč. Mergelės Marijos Maloningosios statula. Kadangi ši statula sulaukė gausaus tikinčiųjų dėmesio, gali būti, kad ji tapo pavyzdžiu garbinti Švč. Mergelę Mariją Maloningąją ir Žalpiuose. „Tai paliudija 1932 m. gegužės mėn. 9 dieną Žalpių kun. P. Kubiliaus prašymas Kauno arkivyskupui Metropolitui Juozapui Skvireckui, kad arkivyskupas leistų Žalpių Šv. Benedikto bažnyčioje esančiam Švč. M. Marijos Maloningosios (Loskavos) altoriui suteiktų atlaidus. 1932 m. gegužės mėn. 13 dieną Kauno arkivyskupas Metropolitas Juozas Skvireckas šį prašymą patenkino“, – knygoje rašo A. Motuzas.

Tradiciškai nuo 1932 m. paskutinį gegužės sekmadienį Žalpiuose rengiami Švč. Mergelės Marijos Maloningosios (Loskavos) atlaidai. Jų metu išskirtinai giedama giesmė „Sveika, Marija, Motina mieliausia“.

Loskavos atlaidų ir Žalpių miestelio 465 m. minėjimas

Po atlaidų Žalpių kaimo bendruomenės namuose surengta šventė. Ji surengta ne tik Loskavos atlaidų proga, bet ir siekiant paminėti Žalpių miestelio 465 metų jubiliejų. Nuo pat Žalpių bendruomenės įsikūrimo, jau 21 metus bendruomenės pirmininkės pareigas einanti Alina Žalandauskienė priminė miestelio istoriją, jį garsinusius asmenis bei kuo Žalpiai garsūs šiais laikais.

„Prieš 465 metus Žalpių vardas paminėtas Viduklės teismo aktuose. Jau nuo XVIII a. amžiaus antros pusės minimas Žalpių dvaras, kurį valdė šešios Pluščiauskų kartos. XIX amžiaus pradžioje pastatyta medinė koplyčia, vėliau bažnyčia, kuriai suteiktas Šv. Benedikto vardas. Pastatyta moderni pieninė. Jaunimo ratelis „Neprigulminga Lietuva“ perorganizuotas į Šaulių kopą. Įkurto valsčiaus iniciatyva pastatyta mokykla. Sovietų okupacijos metais Žalpiai buvo apylinkės centras. Atidaryta biblioteka, medicinos punktas, pašto skyrius.

Žalpiuose gimė muzikos instrumentų meistras, aviacijos pradininkas Jonas Garalevičius. Iš čia kilę: gydytojas, vertėjas Jeronimas Ralys, Steigiamojo seimo narys, knygnešys Kazimieras Ralys, dailininkė Romualda Verygaitė, žurnalistas Bronislavas Klimašauskas.

30 metų Žalpių bažnyčioje ištarnavo kunigas Juozapas Razmantas, kuriam po mirties suteiktas Kelmės rajono garbės piliečio vardas“, – pasakojo A. Žalandauskienė.

Kalbėdama apie šių dienų Žalpių vardo garsinimą bendruomenės pirmininkė išskyrė vietos verslininkus, ūkininkus, politikus, kultūrą puoselėjančius kraštiečius bei jaunuolius, kurie aktyviai dalyvauja ir pelno prizines vietas įvairiuose konkursuose, olimpiadose.

Išskirtinis dėmesys ir sveikinimai skirti Janinos Motienės šeimai, kurios net keturios kartos gyvena Žalpiuose.

Šventės metu žalpiškius sveikino Seimo narys Kęstutis Bilius, Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius bei Tarybos narė Aldona Kvintufelienė.

Pasirodymais visus šventės dalyvius džiugino Augustė Samuilytė su tarmišku pasakojimu, Kelmės kultūros centro (KKC) Pakražančio skyriaus vokalinis tercetas (vad. Saulius Venckus) dainomis, KKC Pakražančio skyriaus linijinių šokių kolektyvas „Svajonė“ (vad. G. Guželienė), kvietęs pašokti kartu, Romualdas Juzukonis su koncertine programa.

Lauke prie bendruomenės namų buvo paruošta Žalpių istorinių nuotraukų paroda.

Žalpių kaimo bendruomenės gyvenimas

Žalpių gyventojai nuolat buvo aktyvūs, kaip pasakoja bendruomenės pirmininkė Alina Žalandauskienė. Pirmiausia čia susikūrė ir veikė moterų klubas, tačiau jis niekur nebuvo įregistruotas oficialiai. Siekiant platesnių galimybių ir papildomo finansavimo idėjoms įgyvendinti buvo įkurta Žalpių kaimo bendruomenė.

Bendruomenės pirmininkė rašo įvairius projektus, kad galėtų kurti ir gerinti sąlygas bendrose miestelio erdvėse, skatintų gyventojų įsitraukimą į bendruomenės gyvenimą. A. Žalandauskienė pastebi, kad jų bendruomeninė veikla daugiausia siejasi su kraštotyra, kadangi moteris yra ne tik bendruomenės pirmininkė, bet dirba Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos Žalpių skyriaus bibliotekininke ir Žalpių kraštotyros muziejaus patalpų valytoja ir eksponatų prižiūrėtoja.

Žalpių kaimo bendruomenė garsėja savo edukacinėmis programomis – tiek maisto gaminimo, tiek muziejuje vykdoma tarpukario pamoka. Žalpių krašto šeimininkių tradiciniai valgiai įtraukti į Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Žalpiuose kasmet tradiciškai švenčiamos dvi šventės – Loskavos atlaidai ir rudeninė vakaronė.

Paskutinį gegužės sekmadienį Žalpiuose rengiami Švč. Mergelės Marijos Maloningosios (Loskavos) atlaidai, šią tradiciją žalpiškiai uoliai puoselėja ir stengiasi perduoti ateities kartoms, kadangi šie atlaidai išskirtinai yra minimi tik Žalpiuose.

Rudeninė vakaronė, kaip pasakoja A. Žalandauskienė, yra skirta susiburti ir atsikvėpti nuo vasaros darbų triūso, nusiteikti adventiniam laikotarpiui. Rengdami švenčių programas gyventojai stengiasi pasirodymus parengti patys. Pasirodo, net aštuoni Žalpių miestelio gyventojai priklauso KKC Pakražančio skyriaus suaugusiųjų mėgėjų dramos teatro kolektyvui, kurio vadovė – Danutė Anankaitė. Sekmadienį vykusios šventės metu salę puošė vietinių gyventojų Leonoros ir Artūro Mėlinių auginamos gėlės. Švenčių metu bendruomenė nepamiršta ir mažiausių, jiems visada organizuoja užsiėmimus, šiemet jų laukė pripučiamas batutas, pernai vaikus linksmino animatorė.

Bendruomenės pirmininkė džiaugiasi, kad Lietuvai svarbiomis istorinėmis asmenybėmis garsėjančiuose Žalpiuose ir jo apylinkėse ir toliau atsiranda jų vardą garsinančių žmonių. Nuolat laukia norinčių atvykti ir susipažinti su miestelio istorija ir siūlomomis edukacijomis. Didžiausia problema, su kuria susiduria yra iš visų pusių miestelį supantys vieškeliai, kurie dažnai atbaido miesto gyventojus, norinčius čia atvykti. A. Žalandauskienė nepraranda vilties, kad ši problema kurią dieną bus išspręsta.

Projektas „Nuo šaknų iki nūdienos vertybių“. Projektą iš dalies remia Medijų rėmimo fondas. Paramos suma – 9000 Eur.