Miškininkams svarbūs ne tik keliai

Ona PETRAVIČIENĖ

Vasario-kovo mėnesiais Generalinė miškų urėdija ir Valstybinė miškų tarnyba organizuoja susitikimus su privačių miškų savininkais. Kovo septynioliktąją toks susitikimas įvyko ir Kelmės rajono tarybos salėje.

Kelius reikia ir remontuoti, ir saugoti

Susirinkimą pradėjusi Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vyriausioji specialistė Rasa Naprienė pristatė tiesioginį savo viršininką – poskyrio vedėją Robertą Paulauską, Tytuvėnų urėdijos urėdą Svajūną Vaitekūną, urėdijos Medienos ruošos, prekybos ir techninio padalinio viršininką Gintarą Latvį, rajono Miškų savininkų asociacijos vadovą Povilą Jankūną bei du jaunus Kelmėje dirbančius specialistus – Vidą Endrijaitį ir Egidijų Juodį. Pagrindinį pranešimą padaręs VĮ Tytuvėnų miškų urėdija vadovas Svajūnas Vaitekūnas susirinkusius išsamiai supažindino su praėjusių metų gruodžio mėnesį Vyriausybės patvirtintu „Bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarkos aprašu“. Aprašas atsirado po to, kai LR Seimas įvedė papildomą 5 proc. mokestį nuo parduotos medienos arba nukirsto miško. Urėdas prasitarė, kad šio mokesčio įvedimas ir dabar kelia nemažai diskusijų. Kalbama, kad Miško savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis rengia dokumentus dėl perteklinio mokesčio uždėjimo ir žada jį apskųsti. Tačiau įvedus minėtąjį įstatymą iš miško savininkų jau yra surinkta 4 mln. eurų, kuriuos numatoma padalinti ir panaudoti miško kelių remontui. Pinigai būtų skirti kelių, apžėlusių krūmais, iškirtimui, sniego valymui, kelių taisymui, reikalingų medžiagų įsigijimui.

– Pradėjus galvoti, kaip dirbti, kilo daug klausimų. Pagal aprašą miško kelių taisymui priskirti tik 3-4 kategorijų ir Valstybiniame miškų kadastre esantys vietinės reikšmės keliai, turintys minimalų 8 m plotį, o pas mus tokių kelių ir su visais grioviais nelabai yra. Be to, jei toks kelias eina per laukus, tokio kelio remontui pinigų skirti negalima. Remontuoti leidžiama tik miško žemei priskirtą kelią. Būtina suprasti, kad ir vienam piliečiui panorėjus susitaisyti per jo mišką einantį kelią, tokie darbai nebus atliekami. Reikia, kad būtų kuo daugiau savininkų. Be to, taisant privatininkų kelią, mes negalime naudoti savo reikmėms turimų karjerų žvyro, nes galime patekti aplinkosaugininkų nemalonėn,– sakė S. Vaitekūnas.

Urėdui pakartojus, kad atskiri miško kelių gabalėliai nebus įtraukiami į remontuotinų sąrašą, o darbus ketinama vykdyti per viešuosius pirkimus, Kelmės ūkininkų sąjungos pirmininkas Romas Docius šiuos darbus siūlė derinti su rajono savivaldybe, kad neliktų neremontuoti keli šimtai metrų miško kelio. Deja, šiame susirinkime nebuvo nė vieno savivaldybės atstovo. Bet jei kelią išplautų liūtys ir pagalbos kreiptųsi keli privatūs miško savininkai, S. Vaitekūnas neatmetė galimybės padėti nelaimėn patekusiems žmonėms.

Kelių remontui ir taisymui Tytuvėnų miškų urėdijai yra skirta 80061 euras. Vienam kilometrui miško kelio ruožo priežiūrai per kalendorinius metus urėdija gali panaudoti ne daugiau kaip 500 eurų, o remontui – ne daugiau kaip 5000 eurų. Kokius miško kelius remontuoti, nuspręs urėdo sudaryta komisija. Joje yra G. Latvys (komisijos pirmininkas), P. Jankūnas ir R. Naprienė, o žemėtvarkininkus atstovaus A. Trušas.

– Pasirašiau, kad komisijai pasiūlymus teiks R. Naprienė ir P. Jankūnas. Svarbu šio darbo nesuvėlinti, kad jis nenusikeltų į rudenį. Bet jei kelių taisymui reikalingą žvyrą teks vežti 20-30 km, tai šių lėšų praktiškai užteks tik duobių pataisymui,– pastebėjo urėdas.

Vaitekūnas minėjo, kad pernai pagal Kelių priežiūros ir plėtros programą urėdija gavo beveik 60 tūkst. eurų. 2015 metais buvo rimtai suremontuota 10 km kelių, o pažvyruota ir nugrederiuota apie 200 km. Keliai yra nuolat prižiūrimi. Atsižvelgdami į kelių būklę, kai kur miškininkai įrengia užtvaras ir riboja eismą.

Po mūsų miškus pasižvalgius

Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vedėjas Robertas Paulauskas savo pranešimą pradėjo nuo privačių miškų statistikos ir čia kylančių problemų. Svečias sakė, kad mūsų rajono savivaldybė turi apie 22 tūkst. ha privačių miškų, o valstybinių – apie 25 tūkst. ha. Bendru miškų plotu iš 56 Lietuvos savivaldybių Kelmė užima 11 vietą. Rajone vyrauja smulkios ir vidutinės (iki 4 ha ploto) privačių miškų valdos, t.y. truputį didesnės, nei šalies vidurkis (3,12 ha).

– Turint tokias valdas, sunku diegti pažangias technologijas, miškų atkūrimo darbus, jų priešgaisrinę apsaugą ir kelių priežiūrą. Todėl vis plačiau yra kalbama apie privačių miškų kooperaciją. Tai buvo įtraukta ir į Vyriausybės 2012-2013 metų programą. Sėkmingai kooperacija vystoma Estijoje, kur kasmet šiam reikalui yra skiriama po milijoną eurų. Taip miškus tvarko švedai, suomiai, nors ten vyrauja stambios iki 50 ha privačių miškų valdos,– pastebėjo svečias.

Paulauskas sakė, kad mūsų rajone yra daugiau kaip 5 tūkst. privačių miškų savininkų, o su jais dirba trys specialistai. Kiekvienam iš jų tenka kontroliuoti ne tik jų prižiūrimus žaliuosius plotus, bet ir aptarnauti po 1800 miškų šeimininkų. 2015 metais rajono miškininkams reikėjo suderinti 45 miškotvarkos projektus, išduoti 130 leidimų miško kirtimui, suderinti 327 pranešimus apie ketinimą kirsti mišką, atliktos 109 patikros susijusios su ES paramos panaudojimu. Privačių miškų savininkams pernai leista iškirsti 40 tūkst. kietmetrių medienos, kai tuo tarpu Valstybinė įmonė Tytuvėnų miškų urėdija iškirto 60 tūkst. kietmetrių. Tiesa, lyginant su 2014 metais, miškų naudojimas sumažėjo 10 proc., o tai lėmė mažos medienos supirkimo kainos.

Kalbėdamas apie privačių miškų problemas, svečias pirmiausia paminėjo blogai vykdomus miško želdinių priežiūros darbus, kurie prasideda nuo įveisimo ir tęsiasi 6-7 metus.

– Pernai patikrinome 2008 metų kirtavietes, tai praktiškai 30 ha darbai nebuvo vykdyti. Buvo surašyta 14 nurodymų, kad miškų savininkai ištaisytų rastus trūkumus. Nebuvo jaunuolynų ugdymo, nes miškų savininkai šiuos darbus vykdo nenoriai. Gal šie darbai paspartės šiemet, nes ES numato jų finansavimą. Už vieną ha ugdomųjų kitimų yra skiriama 197 eurai,– aiškino pranešėjas.

Svečias teigė, kad yra daug trūkumų ir einamuosiuose kirtimuose, kai savininkai iškerta A klasės medžius. Nuo praėjusių metų spalio yra pasikeitusi leidimų išdavimo tvarka. Jei miško savininkas mato, kad bus viršytas medienos tūris, nei nurodyta leidime, asmuo privalo kreiptis į specialistus dėl papildomo leidimo išrašymo. Priešingu atveju tai bus galima vertinti kaip neteisėtą kirtimą, už kuriuos yra numatytos didžiulės baudos. R. Paulauskas apgailestavo, kad labai blogai atkuriami plynai iškirsti miškai. Šiaulių regione tik 30 proc. miškų yra dirbtinai atkuriami, o 70 proc. paliekama savaiminiam atžėlimui. Miškininkui skaudu, kai iškertami gryni pušynai ir eglynai, o po kelerių metų ten auga tik baltalksniai ir vienas kitas beržas. Svečias pasidžiaugė, kad mūsų rajone labai daug įveisiama naujų miškų. Savivaldybė pirmauja Šiaulių regione. Nuo 2004 metų mūsų rajono teritorijoje įveista daugiau kaip 5 tūkst. ha naujų miškų. Kartu su privačiais miškais susidarytų viena girininkija.

Pranešėjas teigė, kad, tvarkant privačius miškus, jaučiama žinių stoka, todėl nuo praėjusių metų privatininkai gali gauti nemokamą specialisto konsultaciją konkrečioje teritorijoje. Atsiradus Kelmėje trečiam miškininko etatui, klientai aptarnaujami ne pagal urėdijų, o pagal rajono ribas.

Sumažėjo ir neteisėtų privačių miškų kirtimų. Pernai nustatyti 3 tokie atvejai, kurių metu iškirsta 53 kub. m medienos.

– Tikra tragedija Šiaulių regionui buvo 2010-2012 metai, kai per metus neteisėtai būdavo iškertama dešimtys tūkstančių kubinių metrų medienos. Kartais nuo žemės paviršiaus staiga dingdavo visas privatus miškas. Telšiai buvo nelegalių kirtimų „kalvė“, o Kelmė nedaug nuo kaimynų teatsilikdavo,– prisiminė R. Paulauskas.

Kalbėdamas apie sumažėjusius kitus pažeidimus, miškininkas priminė, kad, pasikeitus įstatymui, miško savininkas dabar be leidimo nebegali kaip anksčiau išsikirsti statyboms iki 20 kub. m stataus miško. Dabar medienos galima pasiruošti tik per sanitarinius kirtimus.

Naujuosius miško savininkus domino klausimas, kaip išspręsti problemą, kad įveisus mišką netektų mokėti didesnio mokesčio už prastai prižiūrimą žemę. R. Paulauskas sakė, kad tokiu atveju reikia atlikti kadastrinius matavimus ir žemės sklypas bus įregistruotas Miškų kadastre.

Apie kirtimus ir paramą miškų augintojams

Vyriausiasis specialistas Vidas Endrijaitis susirinkusiems priminė bendrus reikalavimus miško savininkams ir ugdymo bei pagrindinius miškų kirtimų apribojimus atskirų medžių grupėms. Draudimuose nurodyta, kad nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. visose kirtavietėse negali būti palikta žalių spygliuočių kirtimo atliekų, storesnių negu 8 cm ir ilgesnių kaip 1 m. Vidas priminė, kad gabenant medieną net ir už kelių šimtų metrų, būtina turėti užpildytą medienos gabenimo lapą. Sakė, kad leidimai pagal naująją tvarką yra išduodami ne iš karto, o per penkias darbo dienas. Norint atlikti kirtimą iki 3 ha miško plote, jo apžiūrėjimo terminas yra iki dvylikos darbo dienų. Kalbėdamas apie miško želdinių priežiūrą, jaunas specialistas sakė, kad padėtis tragiška.

– Kai mišką iškirtęs žmogus tikisi, kad jis ataugs savaime, atėjęs į tokį mišką, pamatai jį apaugusį nepageidaujamomis kultūromis ir įvairiausiu šlamštu,– pastebėjo Vidas ir pakvietė susirinkusius pažiūrėti 10 min. vaizdo medžiagą apie privačių miškų priežiūrą.

Miškų savininkus domino ne tik griežti jų kirtimų terminai, bet ir miško įveisimui ir priežiūrai numatyta ES parama. Ją išsamiai apžvelgė Miškų savininkų asociacijos vadovas Povilas Jankūnas. Jis susirinkusius supažindino su paramos sritimis, gavėjų atrankos vertinimo kriterijais bei paraiškų pateikimo terminais ir priminė, kad norint gauti ES skiriamas lėšas, pirmiausia reikia nepamiršti įveistus miškus deklaruoti pas seniūnijų žemės ūkio specialistus. R. Naprienė pastebėjo, kad be leidimo galima pjauti tik sausuolius, vėjovartas, jaunuolynus iki 20 metų ir ribines juostas iki 1,5 m ir tuo atveju, jei mediena bus naudojama savo reikmėms. Žalioms vėjolaužoms reikia užsipildyti pranešimą. Tuos, kurie ruošiasi valyti melioracijos griovius, Rasa perspėjo, kad atidžiai peržiūrėtų nuosavybės dokumentus.

– Jei juose yra apribojimai ar vandens apsauginės juostos – nelįskite, nes daug upelių yra suvaryta į griovius. Ten turi būti apsauginės vandens juostos. Pernai dėl to nukentėjo žmogus, iškirtęs vieną iš Kražantės ištakų,– sakė R. Naprienė, privačių miško savininkų prašiusi saugoti ne tik mišką, bet ir jo gyventojų ramybę.

Baigdamas susitikimą, urėdas S. Vaitekūnas vėl grįžo prie miško kelių ir išreiškė norą, kad jie nebūtų gadinami nei per polaidį, nei per lietų. Urėdas siūlė į tai pažiūrėti „gaspadoriškai“ ir nevežti medienos netinkamu metu, kai kelio atstatymui nebeužtenka iš pasigamintos medienos gautų pinigų.

– Nors žiemų dabar nėra, bet šiemet sausis buvo gražus. Bet turėjome klientų, kurie kažko delsė ir buvo užsiėmę kitais darbais. Ir ūkininkai turi įprotį: kai palijus negalima šienauti, tuomet patraukia į mišką. Taip ir sugadinami keliai,– baigė urėdas.