P. Jurkaitis siūlė N. Puteikiui medalį, o pastarasis direktorių vadino chamu
<Alvydas GEŠTAUTAS>
Praėjusią savaitę Tytuvėnų piligrimų centre lankėsi Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovai, o šį antradienį – parlamento Audito komiteto nariai, vadovaujami pirmininkės darbietės, profesionalios auditorės Loretos Graužinienės. Į Tytuvėnus atvyko Nepriklausomybės akto signataras, pirmasis atkurtos Lietuvos Valstybės kontrolierius, buldozerininkas Kazimieras Uoka, keletą metų kalėjime praleidęs žurnalistas Saulius Stoma, ilgus metus paveldosaugininku dirbęs Naglis Puteikis, dainininkė Donalda Meiželytė bei statybininkas inžinierius Andrius Mazuronis.
– Mūsų kelionės tikslas – susipažinti su Europos Sąjungos bei kitų lėšų įsisavinimo tikslingumu bei panaudojimo efektyvumu,– „Bičiuliui“ sakė L. Graužinienė. – Iš buvusio darbo patirties žinau, kad draudimo kompanijos neskuba greitai padengti nuostolių, ypač kai yra sudaromos tipinės sutartys. Tuo tarpu centro direktorius Pranas Jurkaitis mus tikino, kad gaisro pasekmės bus likviduojamos būtent iš draudimo lėšų. Neaiškus ir iš Vyriausybės rezervo skirtų 200 tūkst. litų panaudojimas. Komiteto nariams susidarė įspūdis, kad didžioji dalis šių pinigų buvo išleista patalpų valymui. Ar dabar tai svarbiausia? Mūsų nuomone, dabar, vasarą, reikia dėmesį sutelkti į remontą. Negi dalininkai tai daryti nuspręs rudenį ar dar vėliau, kai orai bus tam nepalankūs? Tikėtis, kad Vyriausybė skirs vėl pinigų – nerealu. Jos galimybės ribotos. Stebina ir tai, kad yra trys dalininkai, o du atstovauja Bažnyčiai, kurios ir yra lemiamas žodis, kai priimami sprendimai, nors lėšas Piligrimų centras gauna iš valstybės ir savivaldybės. Pastarąją atstovauja meras Kostas Arvasevičius. Norom nenorom peršasi mintis, kad jo vaidmuo Piligrimų centre yra nepakankamas.
– Valstybės tarnyboje dirbu nuo 1988 metų. Tačiau tokios betvarkės kaip Tytuvėnuose nemačiau nei tarybiniais, nei atkurtos Lietuvos laikais,– sakė N. Puteikis. –Jei būtų veikusi priešgaisrinė signalizacija, gaisras nebūtų kilęs. Už ją atsakingas direktorius Jurkaitis. Nuo čia ir reikia pradėti gilintis į gaisro priežastis bei kaltininkų ieškoti. Galbūt yra kitų priežasčių bei suinteresuotų žmonių, kuriems ikiteisminio tyrimo vilkinimas naudingas? Savo gyvenime nemačiau taip chamiškai besielgiančio žmogaus, kaip Jurkaitis elgėsi su mūsų komiteto pirmininke. Stebina, kad solidžios įstaigos aplaidžiai žiūri į šią nelaimę, o gal net ir į aferą. Juk sudegė ne tik Lietuvos, bet visos Europos Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigai.
– Man irgi komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė priekaištavo, kad daug ko nežinau,– teigė vicemeras Kęstutis Bilius. –Bet aš neatstovauju savivaldybės dalininkų susirinkimuose, kai meras atostogauja, serga, yra komandiruotėje. Visų plonybių nežinau. Kai kurie seimūnai Tytuvėnų ansamblį pavadino griuvėsiais. Su tokiu teiginiu nesutikau. Juk sudegė vienuolyno stogas ir kultūros vertybės. Bet pastatas, jame esančios freskos bei visa kita išliko. Politikai stebėjosi, kodėl Kelmėje nėra gaisrui gesinti skirtų kopėčių. Priminiau seimūnams skurdų mūsų biudžetą, dar labiau suvaržytas savivaldybės skolinimosi galimybes. Mes neturime galimybių nupirkti ne tik kopėčių, bet ir modernizuoti gaisrininkų materialines bazes.
Svečius stebino ir tai, kad be jokio dokumento buvo atidarytas muziejus. Priminsime, kad muziejus įsteigtas Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio dekretu, o jo atidaryme, kuriame iškilmingai buvo atidengta lenta, bylojanti apie Piligrimų centre esantį muziejų, dalyvavo kultūros ministras Arūnas Gelūnas, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, lydėjusi į Tytuvėnus ir Audito komiteto narius, Seimo narys Kęstutis Masiulis, aukšto rango dvasininkai.
– Išdalinome kelias dešimtis šiam įvykiui skirtų medalių. Galiu ir jums įteikti,– N. Puteikiui pasiūlė P. Jurkaitis.
N. Puteikis atsisakė medalio ir pasakė: jei šalyje būtų daugiau tokių nekompetentingų pareigūnų kaip P. Jurkaitis, Lietuva būtų jau bankrutavusi.
Beje, P. Jurkaitis yra tvirtai įsitikinęs, kad draudimo pinigai Piligrimų centrą pasieks laiku ir netgi, kad įrodymas būtų įtikinamesnis sakė, jog galįs dvidešimt kartų keliais apeiti bažnyčią.
„Bičiulio“ paklaustas dėl Vyriausybės skirtų pinigų panaudojimo teisėtumo, P. Jurkaitis atsakė:
– Šie 200 tūkstančių litų buvo skirti gaisro padariniams likviduoti. Patalpų valymas irgi priklauso gaisro padariniams. Tad Vyriausybės lėšas naudojome pagal paskirtį.