Pats sau direktorius

Ona PETRAVIČIENĖ

                      Dešimt metų prekyba dekoratyviniais augalais ir vaismedžiais besiverčiantis kelmiškis Algis Samuilis mano, kad šį pomėgį jis paveldėjo iš savo mamos. Kuomet mažo berniuko tėvai dar gyveno kaimyniniame Šilalės rajone, jų sodybą juosė didelis sodas, o po langais kvepėdavo mamos išpuoselėtas gėlių darželis… Algiukui buvo įdomu stebėti, kaip auga mamos pasodintos gėlės, kaip stiebiasi į viršų sodo augalai. Po daugybės metų šitas vyro pomėgis tapo jo verslu. Specializuotą dekoratyvinių augalų ir vaismedžių aikštelę Kelmėje atidaręs A. Samuilis teigia, kad šioje srityje jam labai praverčia dviejų mokytojų įskiepytos žinios – tai amžinatilsį mamos ir dabartinio LR Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio patarimai ir mokymai.

Kai tenka rinktis

                      Algiui buvo trylika metų, kai jo tėvai atsikraustė gyventi į Kelmę. Aukštaūgis vaikinukas čia įgijo staliaus specialybę ir kurį laiką ddirbo statybose Vokietijoje ir Švedijoje. Sukūręs šeimą, tą patį darbą bandė tęsti ir Lietuvoje, tačiau pablogėjus sveikatai statybas teko palikti. Tuomet vyras prisiminė turįs kitą pomėgį – augalus. Pradžioje pats augino pušų, kadugių, eglaičių daigus ir juos pardavinėjo turguje. Pamatęs, kad pirkėjai pageidauja ne tik dekoratyvinių augalų, bet ir vaismedžių, dalį jų kelmiškis atsigabendavo iš Lenkijos. Kai prekyba ėmė po truputį plėstis, nekantrūs pirkėjai nelaukdavo turgaus dienos ir važiuodavo tiesiai į Algio namus.

                      – Nepatogumų buvo ne tik mums patiems. Ne visi tiksliai žinojo, kur Žemaitės gatvėje yra mūsų namas, tai pataikydavo ir pas kaimynus. Norint plėtoti šį verslą, reikėjo galvoti apie atskirą vietą, kur būtų patogu ir pirkėjui, ir mums patiems. Be to, išplėtus verslą, ir augalams ėmė trūkti erdvės,– prisiminė A. Samuilis.

                      Ir šią problemą netrukus pasisekė sėkmingai išspręsti. Šalia kelio Kelmė-Šaukėnai, Vilbėno upės, didelį sklypą turinti viena kelmiškių verslininkų pora leido A. Samuiliui čia įrengti specializuotą dekoratyvinių augalų ir vaismedžių aikštelę. Aikštelės atidarymas sutapo su euro įvedimu Lietuvoje, bet Algis ir pirmaisiais metais prekyba nenusivylė.

Nori išgyventi – turi mokytis

                      Verslininkas sako, kad internete yra nemažai informacijos apie augalų auginimą, tačiau reikia ją gerai atsirinkti. Algis neslepia, kad vos pradėjus šitą verslą nemažai augalų tekdavo išmesti. Norėdamas gauti daugiau informacijos iš patyrusių sodininkų, kelmiškis susidomėjo Kaune vykstančiais mokymais, kuriuos vesdavo iš mūsų rajono kilęs žinomas šalies agronomas ir sodininkas, dabar LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

                      – Protingas ir gerai augalų gyvenimą išmanantis specialistas nuo pirmojo seminaro tapo mano autoritetu. Mokymai per metus vykdavo po 2-3 kartus, tad V. Pranckiečio patarimų galėjau klausytis nesižvalgydamas į laikrodį. Jis išmokė ne tik kaip tinkamai pasirūpinti kiekvienu augalu, bet ir kaip genėti, skiepyti. Nors turiu mokytojo pasirašytą mokslų baigimo diplomą, būčiau ir toliau dalyvavęs jo organizuojamuose kursuose, jei V. Pranckietis nebūtų tapęs LR Seimo pirmininku,– sako A. Samuilis.

                      Vyras mažus dekoratyvinių pušelių, eglučių ir maumedžių sodinukus parsisiunčia iš Danijos, dalį skiepytų augalų parsiveža iš Lenkijos. Paaugina, parduoda. Vaismedžių – lietuviškų obelų, kriaušių, trešnių, slyvų ir vyšnių, agrastų ir serbentų uogakrūmių parsiveža iš Žagarės, nes kelmiškis jau keli metai yra oficialus UAB „Žagarės sodai“ atstovas Šiaulių ir Kelmės rajonuose. Pasiteiravus, ko daugiau pirkėjai pageidauja – dekoratyvinių augalų ar vaismedžių, Algis atsakė, kad vaismedžių parduoda mažiau, nes pastarieji turi trumpą sodinimo laikotarpį…

                      Verslininkas pastebi, kad žmonės kiekvienais metais nori atnaujinti savo aplinką, pakeisti sodyboje turimus augalus kitais. Tam įtakos turi ir reklama. Būna atvejų, kai tenka atsodinti žuvusius augalus. Čia Algis dažnai įžvelgia ir nepatyrusių sodininkų klaidas. A. Samuilis sako, kad sumanius pirkti jauną vaismedį, vien noro neužtenka – reikia ir paties pirkėjo pastangų. Pirmiausia reikia žiūrėti, ar medeliui parinkta žemė nėra rūgšti.

                      – Kai parduodamas medelį pirkėjui ištraukiu ir parodau augalo šaknis, žmogui, rodosi, viskas aišku. Tačiau kai genėdamas sodus nuvažiuoju į vietą, dažnai darosi keista, kad žmonės į patarimus visai nekreipia dėmesio.

                      Sodininkas sako, kad klysta tie, kurie įsigytą jauną medelį dažnai laisto. Algis nesupranta ir tų žmonių, kurie nusipirkę mažą pušelę apkrauna akmenimis, skaldele ir laisto kas trečią dieną. Kiti net laistymo sistemas yra pasidarę, nors pirmiausia būtina žiūrėti į dirvožemį ir oro sąlygas…

                      Samuilis gyvena miesto centre ir neturi jokio sandėlio, todėl, atėjus šalčiams, daugiamečius dekoratyvinius augalus palieka žiemoti aikštelėje. Prieš tai verslininkas nuperka tris sunkvežimius pjuvenų ir jomis užpila visus vazonus. Laikant augalus per žiemą lauke, tai būtina, nes pjuvenos neleidžia vazone užsistovėti vandeniui, kuris, pavirtęs į judantį ledą, pjautų medelio stiebą. Tokie augalai po metų žūva…

Be skolų ir įsipareigojimų

                      Šis pavasaris A. Samuiliui, kaip ir daugeliui verslininkų, išskirtinis. Lietuvai paskelbus karantiną ir trumpam uždarius visas ne maisto parduotuves, porai savaičių sutriko ir dekoratyvinių augalų bei vaismedžių pardavimas. Verslininkui iki šiolei toks valdžios sprendimas nesuprantamas, nes jo prekyvietė – atvirame lauke ir pirkėjų skaičių be jokio vargo būtų buvę galima lengvai reguliuoti… Laimė, kad bent Dievulis šį kartą davė šaltą pavasarį ir taip pratęsė medelių sodinimo sezoną. Prasidėjus prekybai dekoratyviniais augalais, Algis greitai suprato, kad šiemet teks imtis ir prekybos gėlėmis. Nors tai buvo nauja verslo sritis, tačiau, uždarius sieną su Lenkija, per žiemą turėtos augalų atsargos ėmė sparčiai mažėti. Vyras džiaugiasi, kad per trumpą laiką jam pavyko susirasti stambius gėlių augintojus ir taip sėkmingai vystyti tolesnę prekybą.

                      … Su žmona Dalyte vienturtę dukrą užauginęs ir dirbti į Vokietiją išleidęs A. Samuilis atvirai sako, kad išgyventi smulkiam verslininkui galima tik tuomet, jeigu nenorėsi būti direktoriumi ir nesugalvosi samdyti kitų žmonių. Nežiūrėdamas į laikrodį, Algis septynis mėnesius įtemptai pluša ne tik aikštelėje, bet ir genėdamas augalus, kad po to penkis mėnesius galėtų ramiai atostogauti. Vyrui smagu, kad savo jėgomis pačiam pavyko susikurti verslą ir niekam neteko lenkti galvos, prašant paramos.

                      – Kai neturi jokių bankinių įsipareigojimų, nesijauti niekam skolingas, tai ne tik naktimis gali ramiai miegoti, bet ir su viltimi žvelgti į ateitį,– atsisveikinant sakė Algis.