Per šimtą metų nemažai mačiau

Ona PETRAVIČIENĖ

Tokius žodžius saviems ir svetimiems ne kartą ištarė Kelmės mieste Žemaitės gatvėje gyvenanti Ona Jurgilienė, kovo aštuonioliktąją sulaukusi šimtojo gimtadienio.

Jubiliatės gimtinė – Pakražančio seniūnijos Tabalių kaimas. Vienuolika vaikų auginusių ūkininkų Šteimantų šeimoje Ona buvo jauniausias vaikas. Baigusi keturis mokyklos skyrius, mergaitė išmoko siuvėjos amato, o sulaukusi dvidešimties, ištekėjo už Ūpainių kaime gyvenusio Antano Jurgilo. Vyras buvo vienuolika metų vyresnis už Oną ir tikras šeimos ramstis. Drauge su juo moteris dalinosi ne tik džiaugsmais, bet ir didžiuliu sielvartu, kurį teko pakelti, atsidūrus svetimame Irkutsko krašte. 1949 metais Ona pagimdė antrąjį sūnų, o po poros savaičių iš gerų žmonių sužinojo, kad jų šeima yra tremtinių sąraše. Supratę, kad dviejų savaičių Albinėlis gali nepakelti varginančios kelionės, tėvai naujagimį paliko giminaičių globai, o patys į tremtį išvyko su trejų metukų Antanuku. Tolimame Irkutske Ona susilaukė dar dviejų sūnų – Vyto ir Stasio bei dukrelės Nijolės. Kai po dešimties metų viduržiemį visa šeimyna grįžo į Ūpainius, ši diena visiems tapo didžiausia švente…

Buvę tremtiniai ilgokai glaudėsi pas uošvius. Staliaus amatą įvaldęs Onos vyras Antanas įsidarbino statybininku Pagojo kaime ir ten gavo sklypą, tad 1978 metais Jurgilų šeima persikraustė į tėčio pastatytą namą. Kai prieš 37 metus užgeso vyro gyvybė, penkių vaikų mama mirštančiam sutuoktiniui davė pažadą antrą kartą nebetekėti…

– Kol turėjau sveikatos, gerai gyvenau: kur nujojau, ten pristojau. Per tokį amžių nemažai mačiau. Net ir Sibiro tremtį buvo lengviau pakelti, nes dėka darbštaus ir rūpestingo vyro visi buvome pavalgę. Dabar jau sveikata nebe ta. Akys aptemo, ir klausos nebeturiu. Tik iki tualeto dar nueinu ir pasimelsti galiu,– šypsodamasis sakė jubiliatė.

Dabar šimtametė gyvena kartu su dukra Nijole. Kelmėje liko ir vyriausias Onos sūnus Antanas, sulaukęs 72 m. Albinas ir Vytas įsikūrė Tauragėje, Stasys – Klaipėdoje. Visi jie ir dar didelis būrys močiutės artimųjų praėjusį šeštadienį suvažiavo į Kelmę pasveikinti jubiliatės. Onos dukra Nijolė Gerčienė suskaičiavo, kad močiutė turi 14 vaikaičių, 31 provaikaitį ir 2 proprovaikaičius. Mažiausias iš jų kovo 17 d. šventė vienerių metukų gimtadienį.

Kai O. Jurgilienės pasiteiravau, kokia jos ilgaamžiškumo paslaptis, senolė tik šelmiškai šypsojosi: Dievas tiek davė. Čia pat buvusi dukra Nijolė ir iš Tauragės atvykęs sūnus Albinas sakė, kad ilgą mamos gyvenimą lėmė jos charakteris.

– Ji visada yra geros nuotaikos, atlaidi, nepavydi. Niekada mes jos nematėme labai supykusios. Prisimename, kaip anksčiau mama mėgo šokti, dainuoti, gerai sutarė su visais kaimynais,– vienas kitą papildydami, kalbėjo sesė ir brolis.

Nijolė sakė, kad mama per visą gyvenimą taip ir neįprato valgyti košių. Užtat ir sulaukusi gražaus amžiaus, negali atsisakyti žuvies, silkės, mėsos, daržovių ir vaisių. Pačių išaugintas šaldytas uogas žiemą vartoja vietoje vitaminų…

Gyvendama su artimaisiais, būdama geros nuotaikos, šimtametė sakė nė nepajutusi, kaip prabėgo gyvenimas. Į vaikų dovanotą šventę susirinko ne tik po Lietuvą išsibarstę giminaičiai. Dalis jų atvyko iš Anglijos, Norvegijos. Su jubiliejiniu gimtadieniu O. Jurgilienę sveikino ir rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Danutė Laivienė bei Kelmės miesto seniūnas Romas Atkočaitis, kuris nuo jaunystės gerai pažinojo Pagojo kaime gyvenusią kaimynę ir jos vaikus…

Tačiau pasiruošimą gimtadieniui O. Jurgilienė pradėjo ne mintimis apie balių. Tikinti senolė pirmiausiai nusprendė padėkoti Aukščiausiajam už nugyventus metus, todėl paprašė artimųjų, kad šie užpirktų šv. Mišias Kelmės bažnyčioje. Ir dar didesnį džiaugsmą senolė patyrė prieš pat gimtadienį, kai ją namuose aplankė kunigas…