R. Dichavičius – Garbės pilietis, Ž. Nedzinskaitei, D. Antanavičiui ir E. Puidokui – Garbės ženklai

Gruodžio 18 dieną Kelmės rajono savivaldybės taryba nusprendė Kelmės rajono Garbės piliečio vardą suteikti pasaulinio garso dailininkui ir fotomenininkui Rimantui Dichavičiui, o Garbės ženklus „Už nuopelnus Kelmės rajonui“ skirti Živilei Nedzinskaitei, Dariui Antanavičiui ir Egidijui Puidokui. Už visus nominantus Tarybos nariai balsavo vienbalsiai. Pirmiausia šioms kandidatūroms pritarė minėtų apdovanojimų atrankos komisija, kuriai vadovauja Savivaldybės tarybos narys Egidijus Želvys.

R. Dichavičiui mūsų rajono Garbės piliečio vardas suteiktas už išskirtinį indėlį kuriant profesionaliąją kultūrą bei Kelmės rajono garsinimą šalyje. Menininko kandidatūrą šiai nominacijai pristatė trylika Kelmės rajone gyvenančių Garbės ženklo „Už nuopelnus Kelmės rajonui“ nominantų.

Rimantas Dichavičius gimė 1937  m.  kovo 1 d. Grimzeliuose, Kelmės valsčiuje. 1945 m. su šeima buvo ištremtas į Rusijos gilumą. Mirus artimiesiems, gyveno našlaičių namuose Sibire. Ten pradėjo lankyti pradinę mokyklą. 1950 m. gavo leidimą grįžti į Lietuvą. Kadangi buvo nepilnametis, jo parsivežti atvyko teta. Nuo to laiko jis gyveno Šiauliuose ir baigė septynmetę rusakalbę mokyklą. 1952–1957  m. mokėsi Kauno taikomosios dailės technikume. 1957–1963  m. studijavo  LTSR dailės instituto  Grafikos fakultete. 1964–1968 m. buvo žurnalo „Moksleivis“, 1969 – 1979 m. leidyklos „Mintis“ meninis redaktorius. Nuo 1965 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1970 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, AFIAP (tarptautinės fotomenininkų sąjungos) narys.

Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje kraštiečio R. Dichavičius iniciatyva prasidėjo bendradarbiavimas tarp dailininko ir Kelmės kultūros įstaigų: Kelmės krašto muziejaus (1997 m. Kelmės krašto muziejus kartu su autoriumi surengė R. Dichavičiaus etnografinių nuotraukų ir grafikos darbų parodą Kelmės kultūros centre) bei Kelmės meno mokyklos (mokyklai buvo padovanotos grafikos staklės, surengta keletą susitikimų su meno mokyklos mokiniais Kelmėje ir dailininko studijoje Vilniuje. Dailei gabūs vaikai iš Kelmės turėjo galimybę pamatyti profesionalaus dailininko kūrybinę aplinką ir susipažinti su pačiu kūrybos procesu).

2024 m. Kelmės krašto muziejui menininkas padovanojo savo svarbiausius kūrybinius darbus: albumus „Žiedai tarp žiedų“(1987, 1990 m.), albumą „Vizijos“ (2006 m), 3 albumo „Laisvės paženklinti. Dailininkai atkurtai Lietuvos valstybei“ tomus, išleistus 2012, 2013 ir 2016 m, albumus „Osetija-Alanija" (2003, 2011, 2016), fotografijų albumą, skirtą sunaikintoms žydų kapinėms atminti Vilniuje, Olandų g. „Paminklas paminklui" (2020 m.), daug kalendorių su Lietuvos dailininkų kūryba bei didelį skaičių R. Dichavičiaus iliustruotų ir apipavidalintų knygų: „Lietuvos auksakalystė X-XIX amžius“, „Antanas Kmieliauskas“, „Šarūnas Sauka“, „Algimantas Švažas“ ir kt. Muziejui vertinga padovanota R. Dichavičiaus prisiminimų knyga „Gruzdžių ir Dichavičių giminės istorija. Prisiminimai ir atradimai“ (2022 m.).

Tarp dovanotų daiktų daug R. Dichavičiaus kūrybos darbų reprodukcijų, ekslibrisų, nuotraukų, grafikos darbų bei žurnalų, knygų su straipsniais apie menininko rengtas parodas ir kūrybą. Iš viso R. Dichavičius Kelmės krašto muziejui perdavė 362 vnt. eksponatų ir 241 vnt. įvairių su jo kūryba susijusių spaudinių.

R. Dichavičius išplėtė laisvės ir kūrybos ribas, sukūrė lietuviškos estetikos kalbą, jungiančią žmogų ir gamtą. Menininkas puoselėjo knygos ir fotografijos kultūrą, jose įamžindamas žmogaus orumo ir grožio viziją, išaugusią iš savo krašto žemės.

Svariausias R. Dichavičiaus įvertinimas – Tarptautinės fotomenininkų asociacijos Garbės nario vardo suteikimas.

Kelmės rajono Garbės piliečio kandidatūrą teikusių vardu padėkos žodį Tarybos nariams tarė ilgametis Kelmės ligoninės buvęs direktorius Rimtautas Kavaliauskas.

Savivaldybės taryba Garbės ženklus „Už nuopelnus Kelmės rajonui“ Ž. Nedzinskaitei ir D. Antanavičiui skyrė už aktyvią ir reikšmingą šviečiamąją veiklą puoselėjant Kelmės krašto istoriją, rajono vardo garsinimą šalyje ir užsienyje.

Šiuos humanitarinių mokslų daktarus minėtam apdovanojimui pristatė Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras.

Abu nominantai dabar gyvena ir mokslinį darbą dirba Vilniuje. Tai yra komanda, kuri nuosekliai, kruopščiai ir su nepaprastu atsidavimu tyrinėja Kražių istoriją, mūsų kultūrinį paveldą ir vietos tapatybę.

Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro pristatyme teigiama, kad Kražių ir Dariaus su Živile pažintis prasidėjo 2015 metais, kai, įgyvendinus Kražių kolegijos šaltinių paieškos projektą, reikėjo mokslininkų, galinčių skaityti ir išversti senąja lotynų kalba parašytus dokumentus. Tuo metu buvo įsigyti Kražių jėzuitų kolegijos istorijos ir Kražių jėzuitų kolegijos metinių laiškų skaitmeniniai vaizdai, apimantys dokumentus nuo 1614 m. iki 1769 m. Jie ėmėsi šio iššūkio ir šiandien turime žymiai pilnesnį Kražių istorijos vaizdą.

Jų darbe yra kažkas daugiau nei mokslinė pareiga. Tai – pašaukimas, liudijamas nuoširdaus atsidavimo.

Autoriai kartu parengė ir išleido fundamentalius leidinius: tris Kražių kolegijos šaltinių tomus, 1695 metų Kražių rankraštį, publikavo mokslinius straipsnius, atskleidžiančius unikalias Kražių kolegijos istorijos detales. Jų darbai yra tapę pagrindiniais tyrimų šaltiniais visiems, besidomintiems Kražių ir viso regiono praeitimi.

Svarbu pabrėžti ir jų individualų indėlį.

Darius Antanavičius – vienas ryškiausių Lietuvos archeografų, tyrinėjančių LDK istorijos šaltinius. Jo darbai apie Kražių kolegijos biblioteką, M. K. Sarbievijaus kūrybos kontekstus, senųjų rankraščių analizę yra nepamainomi.

Živilė Nedzinskaitė – Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė, viena iš pagrindinių Kražių kolegijos istorijos tyrėjų. Jos knygos, straipsniai ir pranešimai akademinėje erdvėje nuolat įprasmina Kražių vardą, atskleidžia jų svarbą Lietuvos kultūros istorijoje.

Darius ir Živilė neapsiriboja moksliniais tyrimais – jie aktyviai bendradarbiauja su Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centru, dalyvauja projektuose, konferencijose, pristato naujausius atradimus vietos bendruomenei, organizuoja renginius, vertina konkursus, prisideda prie edukacijų. Beveik visos jų su Kražiais susijusios knygos pirmiausia pristatomos čia, Kražiuose.

Jų indėlis įvertintas ir nacionaliniu mastu – 2019 metais jiems abiem skirta Martyno Mažvydo premija už fundamentalius Kražių kolegijos istorijos šaltinių tyrimus ir publikavimą.

E. Puidokui apdovanojimas skirtas už teikiamą paramą kultūrai, sportui, švietimui bei socialinei veiklai Kelmės rajone, tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimą bei humanitarinę pagalbą Ukrainai.

Jo kandidatūrą pristatė Pagryžuvio kaimo bendruomenės pirmininkė, to paties pavadinimo seniūnaitijos seniūnaitė ir Tytuvėnų kultūros centro renginių organizatorė Aldona Ancikevičienė.

E. Puidoko kandidatūrai pritarimus pateikė Tytuvėnų kultūros centro direktorius Simonas Kilius bei Kelmės rajono Verslininkų asociacijos pirmininkas Alvydas Gerbenis. Tiesa, dėl E. Puidoko apdovanojimo diskusijų kilo ir Tarybos, ir jos komitetų posėdžiuose. Kai kurie opozicijos atstovai atkreipė dėmesį į galimas kai kurias jo biografijos dėmes, galimą teistumą ir su tuo susijusią reputaciją. Tarybos narys Eimantas Gajauskas sakė jog turbūt nėra nei vieno žmogaus, gyvenime nepadariusio klaidų, tačiau svarbu, kad žmogus supranta jog klydo ir savo prasmingais darbais tampa iškiliu bendruomenės nariu. Pasak politiko, Garbės ženklas skiriamas pirmiausia už tai ką pretendentas padarė gero bendruomenės labui.

E. Puidokas gyvena Rūtelių kaime, Tytuvėnų apylinkės seniūnijoje. Yra UAB Egrimeda vadovas.

Teikime rašoma, kad Egidijus Puidokas yra žmogus, kuris gyvena bendruomene ir dėl bendruomenės kuria tikrą, apčiuopiamą vertę šalia gyvenantiems žmonėms. Jo parama nėra atsitiktinė ar formali – tai nuoseklus, širdimi grįstas įsipareigojimas, lydintis daugelį metų ir apimantis skirtingas visuomenės gyvenimo sritis.

Kultūros srityje Egidijus reikšmingai prisideda prie Tytuvėnų kultūros centro Pagryžuvio skyriaus veiklos, rūpinasi, kad renginiai vyktų sklandžiai, o bendruomenės nariai jaustųsi reikalingi ir įvertinti. Tai parama, kuri tiesiogiai stiprina vietos kultūrinį pulsą, suteikia žmonėms džiaugsmo ir bendrystės.

Bendruomeniniame gyvenime jis nuolat padeda Pagryžuvio kaimo bendruomenei: remia iniciatyvas, skatina aktyvumą, padeda organizuoti veiklas. Žmonės jį apibudina kaip tą, į kurį visada galima kreiptis – ir visada sulaukti pagalbos.

Sporto srityje Egidijaus parama leidžia augti ir stiprėti buriavimo asociacijai „Žalias vėjas“ bei Kelmės futbolo komandai. Jo dėka vaikai ir jaunimas turi daugiau galimybių užsiimti prasminga veikla, o sporto bendruomenė jaučiasi remiama ir matoma.

Ypatingą vietą Egidijaus veikloje užima humanitarinė pagalba. Jo pastangomis Ukrainai perduotos keturios transporto priemonės, pilnai aprūpintos viskuo, kas būtina gelbėjimui ir pagalbai. Tai ne tik materialinė parama – tai giliausias solidarumo, žmogiškumo ir atsakomybės jausmo įrodymas. Taip pat jis nuolat rūpinasi žuvusio kare keturių vaikų tėvo šeima: tai pagalba, kuri reiškia daugiau nei tik finansinis indėlis, ji suteikia viltį ir saugumą.

R. Dichavičius prie JAVA motociklo, kuriuo apvažiavo Lietuvą ir įamžino jos žmones ir tėvynės grožį

Ž. Vaškevičienės, Kražių M. K. Sarbievijaus ir E. Želvio archyvų nuotr.