Šv. Benedikto diena Palendrių vienuolyne

Liepos 11-ąją minima šv. Benedikto diena. Tą dieną mūsų rajone, Palendriuose esančiame šv. Benedikto vienuolyne vyko iškilmės. Šv. Mišias aukojo vienuolyno prioras Tėvas Kazimieras ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Po to prie vienuolyno bažnyčios buvo pašventintas vienuolių globėjui šv. Benediktui pastatytas koplytstulpis.
Kvietė pirmiausia kreiptis į Visagalį
Šv. Mišiose, kuriose dalyvavo ir atvykusieji iš įvairių kraštų, vyskupas E. Bartulis sakė, kad miela vėl atvykti į Palendrius pas brolius benediktinus, kurie nuo saulėtekio iki saulėlydžio būna bendrystėje su Dievu. Vyskupas kvietė ir visus kitus nepaskęsti vien kasdieniniuose rūpesčiuose, dažnai lydimuose nereikšmingų nesutarimų, o neužmiršti savo pagrindinio žemiškos kelionės tikslo – pasiruošimo gyvenimui Amžinybėje. Dvasininkas sakė, kad jei žmogus kitame žmoguje mato ydas, tėvai pastebi savo vaikų problemas, tai pirmiausia reikia prašyti ne jų tinkamai elgtis, o maldose apie tai pasakyti Dievui. Vyskupas E. Bartulis kvietė gyvenime vadovautis ne trumpalaikėmis emocijomis, skubotais sprendimais, o Išmintimi, kurią mums dovanojo Visagalis.
Po šv. Mišių, kuriose maldas lydėjo iškilmingos giesmės, prie vienuolyno bažnyčios E. Bartulis pašventino koplytstulpį, skirtą vienuolyno globėjui šv. Benediktui.
Šv. Benediktas Nursijietis (480–547 m.) – seniausios krikščioniškuose vakaruose benediktų vienuolyno pradininkas ir regulos autorius, vienas iš šventųjų Europos globėjų.
Šv. Benediktas kilęs iš Nursijos miesto Umbrijoje.
Benediktas, pasiturinčių tėvų išsiųstas studijuoti į Romą, bet pasibjaurėjęs daugelio studentų palaidu gyvenimu, nebaigęs studijų apsigyveno kalnuose. Trejus metus kaip atsiskyrėlis praleido oloje, netoli Subiako įsteigė pirmuosius vienuolynus, vėliau įsikūrė Monte Kasine.
Benediktinai Lietuvoje…
Po Vaitiekaus ir Brunono misijų turėjo prabėgti net keturi šimtmečiai, kol šv. Benedikto sūnūs pagaliau įsikūrė nuolatiniam gyvenimui krikštą priėmusioje Lietuvoje. 1386 m. Krokuvoje lankęsis ir čia pasikrikštijęs kunigaikštis Vytautas susipažino su Krokuvos pašonėje esančio garsaus ir seno Tynieco vienuolyno abatu. Įspūdį jam padarė ir apsilankymas Tynieco abatijoje. Vytautas pakvietė benediktinus iš Tynieco nuolat įsikurti Lietuvoje ir dovanojo jiems gimtąją Senųjų Trakų pilį (bažnyčios zakristija, sakoma, buvusi perstatyta iš kunigaikščio Kęstučio pirties). Tikslios vienuolyno įkūrimo datos ir aplinkybių nežinome; 1405 m. atlaidų dokumente sakoma, jog jis „naujai įsteigtas ir aprūpintas“. Vėliau, 1415–1416 m. Vytautas suteikė vienuolynui materialinio aprūpinimo privilegijas, laidavusias kuklų abatijos pragyvenimą.
Nuo XVII amžiaus moterų benediktinių vienuolynas veikė ir Kražiuose, kurį caro valdžia uždraudė 1893 m. Tačiau kražiškiai ryžosi ginti šio vienuolyno bažnyčią ir tas gynimas istorijoje žinomas Kražių skerdynių vardu.
Tarpukario Lietuvoje dešimt seserų benediktinių gyveno ir Kolainių vienuolyne.
Dar Atgimimo laikais, t.y. 1989 m., Lietuvoje lankėsi Paryžiaus grigališkasis choras.
Grigališkuoju choraru susidomėjo ir du lietuviai Romualdas Gražinis ir Rolandas Muleika. Jie išvyko į Prancūziją studijuoti šio choralo. R. Muleika ir R. Gražinis Solesmes benediktinų vienuolyne užmezgė ryšius su jo broliais vienuoliais.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę du Vilniaus arkikatedros chorai buvo pakviesti į Solesmes vienuolyną. Ten yra pasirodęs ir Kelmės kultūros centro mišrus choras.
Be to, keli lietuviai išvyko į Prancūziją siekti benediktiniškojo pašaukimo. Vienas jų – Vytautas Savickis, dabar, Tėvas Jokūbas, Palendriuose įkūrus vienuolyną, grįžo į Lietuvą ir yra šio vienuolyno bendruomenės nariu.
…ir Palendriuose
Selesmes benediktinų vienuolyne kilo mintis steigti vienuolyną ir Lietuvoje. Vienuoliai pasirinko Palendrius. Juos pirmiausia patraukė neveikianti tarpukario metais kunigo Kazimiero Ambrozaičio pastatyta modernistinė monolitinio gelžbetonio sienų, vienbokštė bažnyčia.
Solesmes benediktinai sutaria vieningai – Palendriai yra geriausia vieta kontempliatyviajam vienuolynui steigti. Nuostabi monumentali gamta – iškilios kalvos, įvedančios į Žemaičių aukštumą, aukštas dangus, Vainagių girios, besitęsiančios ligi Kurtuvėnų. Po 1994 m. trumpų žvalgytuvių 1995 m. prasideda konkretūs darbai, entuziastingai palaikomi Kauno arkivyskupo metropolito kardinolo Vincento Sladkevičiaus, vyskupo Sigito Tamkevičiaus, Kelmės klebono Vytauto Grigaravičiaus, Kelmės rajono mero Zenono Mačerniaus, architektės Valerijos Olišauskienės, žemėtvarkininkės Raimondos Parnarauskienės. Grigališkojo choralo giesmininkai pradeda stovyklauti Palendriuose, apsirūpinę prancūziškomis karinėmis palapinėmis, būsimosios fundacijos sėkmei užtikrinti pastato masyvų kryžių – ištikimybės įžadų ženklą.
Pirmieji vienuoliai į Palendrius atvyko 2001 metų rudenį, o 2002 metų birželio 7 dieną įvyko iškilminga vienuolyno bažnyčios konsekracija. Dabar vienuolyne yra 11 brolių benediktinų. Čia be lietuvių gyvena penki prancūzai, iš kurių keturi turi Lietuvos pilietybę, vienas amerikietis ir vienas brolis iš Kazakstano.