Tarptautinė žydų kapinių dokumentavimo stovykla

Rugpjūčio 3–7 dienomis Kelmėje surengta tarptautinė žydų kapinių dokumentavimo stovykla, kurios metu fiksuota kapinių būklė, valyti ir fotografuoti antkapiai, nustatytos jų tikslios koordinatės, pagal kurį bus parengtas kapinių žemėlapis.

Šią stovyklą organizavo Litvakų kapinių katalogas „Maceva“. Tai buvo projekto „Gyvybės mazgas“ – Kelmės, Merkinės ir Virbalio žydų kapinių skaitmeninimo bei epitafijų vertimo dalis. Projektą remia Geros valios fondas ir Vokietijos ambasada Lietuvoje. Litvakų kapinių katalogas „Maceva“ yra pelno nesiekianti viešoji įstaiga. Organizacijos misija – ateities kartoms išsaugoti litvakų bendruomenės buvimo ženklus – senąsias žydų kapines. Tai yra – fotografuoti visus išlikusius antkapinius paminklus Lietuvos žydų kapinėse, versti įskaitomus paminklinius užrašus ir viešai skelbti nuotraukas, kapų katalogus bei palaidotųjų sąrašus, rinkti ir skelbti išlikusią medžiagą apie senąsias žydų kapavietes iki Antrojo pasaulinio karo.

„Tarptautinės stovyklos metu Kelmės žydų kapinėse savanoriai iš Lietuvos, Vokietijos ir Izraelio patikslins išlikusių antkapinių paminklų skaičių ir kiekvieną jų susies su tikslia vieta kapinių plane. Po dokumentavimo darbų bus sudarytas palaidotųjų vardų sąrašas: kiekvienas įrašas bus siejamas su konkretaus antkapio nuotrauka ir išversta epitafija. Surinkta medžiaga papildys viešai prieinamą „Macevos“ internetinį katalogą ir taps šaltiniu šeimų istorijos, vietos atminties bei Lietuvos žydų paveldo tyrimams“, – taip stovyklos tikslą nurodė organizatoriai.

Oficialiais duomenimis nurodyta, kad Kelmėje esančiose žydų kapinėse turi būti apie 200 paminklų, tačiau pradėjus darbus iš karto buvo aišku, kad iš tiesų skaičius daug didesnis. Paskutinę stovyklos dieną buvo suskaičiuota apie 500 paminklų.

Stovyklos dalyviai visą savaitę aktyviai ieškojo išlikusių paminklų. Didesnius pastebėti lengviau, tačiau kiti paminklai yra mažesni ir aukštoje žolėje paieškas vykdyti buvo sunkiau. Kai kuriuos iš jų teko atkasti, kad būtų galima įskaityti užrašus. Juos išvertus, paaiškės, kokie žmonės palaidoti Kelmės žydų kapinėse, juos galės rasti giminaičiai, galbūt bus rasta istorijai ar Kelmės miestui svarbių asmenybių.

Rugpjūčio 7 dieną, Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje atidaryta Rimanto Dichavičiaus fotografijų paroda „Paminklas Paminklui“. „26 fotografijų ciklas nukelia į Vilniaus Olandų gatvės žydų kapines. Jose nuo 1831 m. buvo laidojami Vilniaus žydų bendruomenės nariai. Beveik 11 hektarų teritorijoje iki 1946 m. amžino poilsio atgulė apie 70 tūkst. žmonių – rabinai ir amatininkai, menininkai ir prekeiviai, vargingieji ir pasiturintieji. Sovietmečiu kapinės buvo naikinamos: 1961 m. pradėti jų ardymo darbai, o 1968 m. buldozeriai sulygino paskutinius antkapius. Dalis paminklų panaudota statyboms. R. Dichavičiaus prieš šešis dešimtmečius sukurti kadrai liudija tai, ką buvo mėginama ištrinti, ir šiandien kelia klausimą: kaip elgiamės su išlikusiais žydų paveldo ženklais?

Paroda papildo stovyklos darbus ir primena, kad sunaikinta nėra tas pats, kas pamiršta. Žydų paveldas yra neatsiejama Lietuvos istorijos dalis, todėl jo išsaugojimas ir pagarbus įprasminimas svarbūs visai visuomenei“, – pasakoja Litvakų kapinių katalogo „Maceva“ atstovai.

Rugpjūčio 27 dieną Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešojoje bibliotekoje bus surengtas susitikimas „Žydų paveldas ir mūsų tapatybė“, jame dalyvaus stovyklos organizatoriai: Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius Sergejus Kanovičius ir VšĮ Litvakų kapinių katalogas „Maceva“ direktorė, istorikė Milda Jakulytė. Jos metu bus apžvelgtas darbas Kelmės žydų kapinėse, aptariama, kodėl svarbu domėtis ir išsaugoti šį paveldą.