Ugniagesių gelbėtojų pratybos ant ledo

Užšalus vandens telkiniams, ledas traukia žvejus, žioplinėtojus ar tiesiog aštrių pojūčių mėgėjus. Aktyvių pramogų išsiilgę vaikai ir suaugusieji lipa ant ledo, su savimi tempiasi rogutes, pasiima pačiūžas. Daugelis tiesiog nepagalvoja, jog ledas gali būti klastingas ir pavojingas, todėl lipant ant jo reikia būti ypač budriems ir atsargiems.

Kelmės PGT ugniagesiai–gelbėtojai vykdo mokymus ant užšalusių vandens telkinių, kurių metu pagal numatytą užsiėmimų temą „Skęstančiųjų žmonių gelbėjimas ir narų veikla“ mokosi gelbėti įlūžusį asmenį. Visų pirma vyksta teoriniai mokymai, kurių metu aptariami įlūžusių į užšalusius vandens telkinius skęstančiųjų žmonių gelbėjimo ypatumai ir būdai, gelbėjimo įrangos panaudojimas ant užšalusių vandens telkinių. Po to praktiniai užsiėmimai. Jų metu įgytos teorinės žinios pritaikomos praktiškai.

Kelmės PGT vyr. specialistas Modestas Selemonavičius sako, jog svarbiausia suvaldyti kvėpavimą, nesiblaškyti, bandyti išlipti toje vietoje, iš kurios atėjote ir įlūžote, ant ledo bandyti „užplaukti“ stengiantis kūną iškelti į horizontalią padėtį, o pavykus užslinkti ant ledo nesistoti, bet ridentis ir šliaužti iki kietesnės vietos. Žvejoti ar čiuožinėti ant ledo galima tik tada, kai jo storis yra daugiau nei 7 cm, o grupei žmonių – daugiau nei 12 cm. Neįsitikinę ledo storiu žmonės neturėtų eiti ant ledo po vieną. Ypač to nerekomenduojama daryti tamsiu paros metu.