Vėjo jėgaines gaubia mitai: pasitikrinkite, ar ir jūs tuo tikite

Vis gausesnės Lietuvos gyventojų gretos palankiai vertina žaliąją energetiką ir nori, kad šalyje daugiau elektros energijos būtų pagaminta iš vėjo ar saulės. Už vėjo energetikos plėtrą pasisako 76 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau kartais išsipildyti visuomenės lūkesčiams trukdo nepagrįstos baimės dėl vėjo jėgainių poveikio aplinkai ar vietos gyventojams.

Paprastai nerimaujama dėl to, kad į vėjo jėgaines atsitrenks ir žus paukščiai, erzins triukšmas ar šešėliavimas, kris būsto vertė. Tokie ir panašūs stereotipai, sukurti iš truputėlio tiesos ir iš didelės dozės pramanų, dažniausiai baugina žmones. Tačiau siekiant mažinti energetinę priklausomybę, anglies dvideginio išmetimus į atmosferą ir stabdyti klimato kaitą, atsinaujinančios energetikos šaltinių plėtra yra vienintelis būdas gyventi laisviau, švariau ir sveikiau.

Pokalbis – garsesnis už vėjo jėgainių keliamą garsą

Normalu, kad žmonės nerimauja, kai netoli jų kyla naujas didelis projektas: visuomet bijoma to, kas nežinoma, nepažįstama, ne iki galo suprantama. Tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad tiesioginio ryšio tarp vėjo elektrinių ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai nėra. Be to, vėjo energetika leidžia gaminti švarią elektros energiją, o kartu ir sumažinti teršalų bei nuodingų medžiagų išmetimą į aplinką – su oro taršos poveikiu siejamas maždaug aštuntadalis pasaulio mirčių.

Svarbu žinoti, kad saugant vietos gyventojų ramybę visose šalyse galioja reikalavimai išlaikyti atstumą nuo gyvenamųjų namų, taip pat neviršyti triukšmo lygio ar šešėliavimo laiko. Tokie reikalavimai galioja ir Lietuvoje.

Maksimalus vėjo elektrinių skleidžiamas garsas negali viršyti 55 dB dieną ir 45 dB naktį. Palyginimui, žmogaus kalba siekia 50–60 dB. Tai reiškia, kad vėjo jėgainės yra tylesnės nei žmonių pašnekesys. Kai kam rūpestį kelia jėgainių skleidžiamas infragarsas, tačiau itin svarbu jį atskirti nuo vėjo ar kitų išorės šaltinių keliamo infragarso. Ekspertai skaičiuoja, kad 100 m atstumu nuo vėjo elektrinės infragarso lygis sumažėja iki tokio, kurio žmogus nejaučia.

Kalbant apie šešėliavimą, poveikio aplinkai vertinimo metu yra nustatomos planuojamų vėjo elektrinių šešėliavimo poveikio zonos ir šešėliavimo valandos per metus. Vadovaujantis reikalavimais, jos yra ne didesnės kaip 30 valandų per metus ir 30 minučių per dieną. Tam, kad normos nebūtų viršytos, vėjo jėgainių parkų vystytojai imasi papildomų priemonių, pavyzdžiui, tam tikru metu vėjo jėgainės gali būti stabdomos.

Paukščiai aplenkia vėjo jėgaines ir nežūva jų sparnuose

Didžiausią grėsmę biologinei įvairovei kelia klimato kaita, mat kylanti temperatūra vis dažniau sukelia ekstremalias oro sąlygas, kurios turi įtakos spartesniam bioįvairovės nykimui. Vėjo energetika, mažindama išmetamo anglies dvideginio kiekį į aplinką, padeda stabdyti klimato kaitą ir taip prisideda prie rūšių išsaugojimo.

Atsakingai vėjo jėgainių parkus vystančios šalies bendrovės pirmiausia detaliai išnagrinėja galimą jų poveikį vietos biologinei įvairovei. Aplinkos apsaugos agentūra, atsakinga už poveikio aplinkai vertinimą, yra nustačiusi, kad minimalus vėjo jėgainių poveikis paukščiams yra galimas, tačiau jį visuomet stengiamasi sumažinti iki minimumo. Gali būti reguliuojamas vėjo jėgainių darbo laikas, parkų vystytojai įgyvendina įvairias iniciatyvas, kompensuojančias galimą poveikį, pavyzdžiui, kelia inkilus paukščiams ir pan.

Be to, tyrimų duomenys rodo, kad paukščių žūtį dažniausiai lemia kitos priežastys. 2020 m. Danijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad paukščiams puikiai pavyksta aplenkti vėjo jėgaines. Mokslininkams tiriant 11 jėgainių Klimo vėjo elektrinių parke Šiaurės Jutlandijoje, buvo nustatyta, kad jos lemia vos 0,01 proc. šioje vietovėje įvykstančių paukščių žūčių.

Įrodyta, kad kur kas daugiau paukščių žūsta atsitrenkę į aukštos įtampos elektros laidus, pastatų langus, susidūrę su transporto priemonėmis, jų populiacijos mažėjimą lemia ir žemdirbystė.

Šalia vėjo jėgainių esančio NT vertė gali augti

NT įsigijimas yra viena svarbiausių žmogaus gyvenimo investicijų, todėl nenuostabu, kad pastatų bei žemės vertės klausimas netoliese statant vėjo jėgaines kyla įvairių šalių gyventojams. Tačiau šias baimes mažina gerėjanti gyventojų nuomonė apie vėjo jėgaines. Nuomonės tyrimai Europoje rodo, kad net 75–80 proc. gyventojų, gyvenančių netoli vėjo elektrinių parkų, juos vertina palankiai.

Prieš keletą metų Londono ekonomikos mokykla paskelbė netikėtą tyrimą. Viena vertus, jis atskleidė, jog Anglijoje ir Velse būsto kainas išties kiek sumažino vėjo jėgainių kaimynystė. Tačiau dar aktyviau į vėjo jėgaines investuojančioje Škotijoje būsto kainos judėjo priešinga kryptimi. Į šį fenomeną dėmesį atkreipę ekspertai mano, kad papildomos investicijos į vietinės ekonominės veiklos suaktyvinimą bei diegiamus laisvalaikio sprendimus, tvarkomą infrastruktūrą ir kuriamas darbo vietas įkvepia tokioms vietoms naujos gyvybės.

Vienas tokių pavyzdžių yra didžiausias Škotijos miestas Glazgas. Šalia jo esančio vėjo jėgainių parko buvo įrengta net 130 km trasų pėstiesiems ir dviratininkams. Vos per pirmuosius du mėnesius trasomis pasinaudojo 25 tūkst. lankytojų.

Šis pavyzdys atskleidžia, kaip vėjo jėgainių plėtotojų bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis padeda surasti sprendimus, kurie sudaro prielaidas naujiems verslams atsirasti, padeda pagerinti gyvenimo, laisvalaikio kokybę, skatina turizmą. Be to, būsto bei žemės kainoms kilti padeda sutvarkyta ir perspektyvi aplinka.

Lietuvoje vėjo jėgainės statomos regionuose, kaimiškose vietovėse, tad jų atsiradimas pritraukia šimtamilijoninių investicijų ir tokiu būdu atgaivina kraštą – vietos gyventojams sukuriamos darbo vietos, pastatomi vietinio turizmo traukos centrai, skiriama parama bendruomenėms, tad gerėja gyvenimo kokybė, tuo pačiu kyla ir NT vertė bei regiono patrauklumas.

(Reklama)