Viktoras Gulbinas. Kūryba
Sapnas
…kas rytą
vis negyvesnis
pabundu
ir ieškau tavęs
abipus
beviltiškai blunkančių
gyvenimo dekoracijų;
kas naktį
vis negyvesnis
sapnuoju
neišsipildantį
sapną:
skubi pas mane
nešina
gyvybės vandeniu.
Kai ateisiu
Veltui
mano vardo
ieškosi
atminty –
lyg senam
kalendoriuje –
vien žiema
savo laiškus
siųs tau
šaltuose
sniego vokuos…
O kai vėl
pas tave ateisiu,
kad būtų jaukiau –
žvilgsniu
nusiskink
nuo dangaus
vieversėlį –
plazdantį
saulės vaisių …
Ji neskuba
Mes laukiam ateities,
o ji vis neskuba,
lyg įnoringa
restorano padavėja…
Prarasdamas galybę,
dūsta vėjas,
ir leidžiasi ant mūsų
negyvybės tvaikas –
reanimuoti sąžinę
nėra vilties…
Tačiau žaliuoja samanos
pro sniegą,
kai, grimzdami
į Amžinąjį miegą,
mes laukiame mirties…
O ji vis neskuba – – –
Vizitas
…kai paimi
už rankenos,
durų stiklu
nuvibruoja
tavo neryžtingumas:
kaip pasakyti jai,
kad ateini
paskutinį
kartą?
Pokalbis
Kalbame – – – – – – – – bet neatsiveriam:
paslaptys lieka
anapus žodžių,
ieškom aplinkkelių,
tūnome už dviprasmybių,
tačiau mūsų mintys
ir nuomonės
žydi juodais narcizais.
Savanoriška donorystė
Esi pasirašęs sutartį
dėl organų donorystės?
…sveikų kepenų prireikė
mūsų karo ministrui;
skrebenk laišką tėvui/motinai :
esi siunčiamas į Iraką –
tegul pas geriausią siuvėją
įkapes tau užsako;
tegul pasitinka žuvusį
be ašarų ir isterijos –
visas laidotuvių išlaidas
jiems apmokės ministerija.
(Ne)sėkmės džentelmenai
Jie bando mėtyti pėdas,
pakeliui barstydami įkalčius –
pirštų atspaudus ir savo tobulo
nusikaltimo įrankius;
kol teisėsauga dar tik rąžosi,
jie skuba – ieško – neranda
kur ir kaip šunį pakasti,
kad lapė nesulotų…