BIČIULIS

Ona PETRAVIČIENĖ

Jau dešimt metų Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Stasys Kvietkus ir vyresnysis inspektorius Ramūnas Lukoševičius prasidėjus kūrenimo sezonui važiuoja pas socialinės rizikos sąrašuose esančias šeimas ir tikrina, kaip nepilnamečius vaikus turintys tėvai nuo visa niokojančios ugnies saugo savo atžalas ir turtą. Lapkričio dvidešimt pirmąją, penktadienį, Stasys ir Ramūnas domėjosi, ar saugiai šildosi Kražių seniūnijos rizikos sąrašuose esančios šeimos. Pareigūnus lydėjo Vitalija Lukoševičienė, Kražių seniūnijos socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos grupės šeimomis.

Nors Vitalija dar naujokė, šias pareigas pradėjo eiti tik nuo rudens, tačiau Pašilėje gimusi ir Karklėnuose kelis metus mokytojavusi moteris dalį sąrašuose esančių asmenų pažįsta ne vienerius metus. Socialinė darbuotoja jau perprato ir šių šeimų gudrybes. Žino, kad jei pareigūnai apsilankė vienoje tokių šeimų, tai ir tame pačiame sąraše esantys draugai netrukus apie tai sužinos. Ir tuo netrukome įsitikinti. Kai pareigūnai sustojo prie Gerletiškės kaime esančios sodybos, jų šeimininkai nebuvo patenkinti netikėtų svečių apsilankymu. Tik dėl to, kad iš tą dieną aplankytų devynių šeimų visuose yra mokyklinukų, neskelbiu jų tėvų pavardžių. Nors labai norėtųsi. Vaikai išėję į mokyklą, o tėvai tūno šaltose patalpose. Bedarbiams pačiame jėgų žydėjime, sunku ir ugnį pasikurti. Karklėnuose, Vašilėnuose, Kalviuose radome jau besikūrenančias krosnis, tačiau jos netvarkingos ir bet kada gali prišaukti nelaimę. Tikrintojai ne juokais išsigando, užsukę pas Kražių centre gyvenančius Jasulaičius. Vyresni Jasulaičiukai kieme svaidėsi pirmojo sniego gniūžtėmis, o troboje aplink degančią krosnį, ant kurios kunkuliavo arbatinukas, sukiojosi be suaugusiųjų priežiūros palikta mažametė mergaitė. R. Lukoševičius prisiminė panašų atvejį, prieš daug metų matytą Kukečių seniūnijoje, kuomet pareigūnai prie besikūrenančios krosnies rado namuose užrakintus keturis mažamečius vaikus. Laimė, ir anuomet, ir dabar viskas baigėsi laimingai. Netrukus iš Kražių parduotuvės pas mažuosius sugrįžusi vaikų mama atrodė nė kiek neišsigandusi… Atrodo, kad šių šeimų suaugusieji visiškai abejingai žiūri į gyvenamų pastatų priešgaisrinę būklę, kuklaus savo turto apsaugą, o svarbiausia – jaunų žmonių gyvybes.

– Negana to, kad šiose šeimose augantys vaikai kasdien mato geriančius tėvus, jų orgijas, nešvarą ir netvarką, dar ir gyventi su tokiais neatsakingais suaugusiais yra nesaugu. Bet kaip prisibelsti į tokių žmonių sąžinę? Negi sunku, parsinešus molio, susitvarkyti krosnį ir kaminą, išsivalyti suodžius? Kiekvienais metais – tie patys vaizdai. Ir baudų skirti negalime, nes kaip iš vaikų atimsi paskutinį duonos kąsnį,– piktinosi Ramūnas.

Jo žodžiams pritarė ir Stasys Kvietkus. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas prisiminė, kaip prieš porą metų jų tarnyba domėjosi, kaip kūrenimo sezonui ruošiasi rajone gyvenantys garbaus amžiaus ir vieniši žmonės.

– Skiriasi kaip diena nuo nakties. Pagyvenę žmonės stropiai saugo sunkiai užgyventą turtą ir pagal išgales susitvarko krosnis, kaminus, pastatuose esančią elektros instaliaciją. Ir krūvų purvinų drabužių ar prišnerkštų grindų prie krosnies pas senolius nepamatysi. O šitiems – tai kaip žirniai į sieną… Matėte Vašilėnuose pas Brazauskus,- išsipjovė gyvenamojo namo langą, pro jį ir pro duris suritino vidun storus, neskaldytus malkų striūkus, ir jau pasiruošę žiemai. Nėra jokio rūpesčio, jokios tvarkos. Jei tose šeimose nebūtų vaikų, gal ir mes į tokius žmones žiūrėtume abejingai. Juk suaugę. Liūdniausia, kad tai nesibaigianti grandinė. Vienų šeimų vaikai užauga, bet vietoje jų įrašomos naujos šeimos,– pastebėjo Stasys.

Pratęsdama tą pačią mintį, Vitalija prisipažino, kad socialinėms darbuotojoms dažnai tenka labai susiimti su rizikos sąrašuose esančių šeimų tėvais dėl to, kad šie abejingai žiūri į atžalų mokymąsi. Sėdi tokioje šeimoje vienuolikametė, ir nė kiek nesidrovėdama pasakoja, kad užaugusi bus bedarbė…

Tik šio reido dalyviams nesubrendusios mergaitės mintys visai nejuokingos. Iš tą dieną aplankytų devynių šeimų tik Kalviuose gyvenantys tėvai laiko gyvulius, nors ir pas šiuos asmenis S. Kvietkus yra lankęsis ne kartą, kai degė kaminas ir daržinė… Tačiau iš patirtų nelaimių šeima nepasimokė, nes pareigūnai šį kartą vėl rado netvarkingą krosnį.

Nežinia, kiek laiko ugniagesiai dar auklės užsispyrusius ar degtine akis užsipylusius suaugusius? Kol raudonas gaidys neapsilankė jų pastogėje, kam rūpintis seno pastato ir pačių saugumu, kai kur kas mieliau sujauktoje lovoje žiūrėti televizijos serialą. Kam patiems rūpintis šeimos gyvenimu, jei tuo pasirūpina kiti? Tik įdomu, kada ši išlaikytinių karta baigsis?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

UAB ROSEBA