Ar Tytuvėnų ligoninėje bus blaivykla?

Alvydas GEŠTAUTAS

Toks klausimas iškilo Tytuvėnų pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC), kuriam priklauso palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, direktoriui Jonui Daujočiui. Tai įvyko per savivaldybei pavaldžių sveikatos apsaugos įstaigų vadovų pasitarimą, kuriame neaišku kieno iniciatyva buvo medikams pateiktas Narkotikų kontrolės komisijos veiklos plano projektas 2015-2017 m. periodu.

Skuba ne ten, kur reikia skubėti?

Iš savivaldybės vadovų sveikatos apsaugą kuruoja administracijos direktoriaus pavaduotojas Vincas Metrikis, kuris šiam posėdžiui pirmininkavo, o minėtos programos projektą pristatė penkis mėnesius savivaldybės gydytoja 0,5 etato dirbanti Lina Eitmantytė. Kai pastaroji perskaitė šios programos punktą „Užtikrinti tikslinės prevencijos paslaugų kokybę ir prieinamumą laisvės atėmimo vietoje ir areštinėje“ bei paskelbė, jog už tai privalo būti atsakingas ne tik Policijos komisariatas, bet ir Visuomenės sveikatos biuras, rajono PSPC, iš karto pasigirdo retorinis klausimas:

– O kur rajone yra laisvės atėmimo vieta – kalėjimas?

– Tai gal ir mane įpareigosite buvusiame Tytuvėnų komunistų partkome, kur glaudžiasi ne tik šeimos gydytojai, bet ir nuolatinės slaugos ligoniai, įrengti blaivyklą?– stebėjosi J. Daujotis.

Nemažai diskusijų sukėlė ir kitas programos projekto punktas: „Skatinti ir plėtoti kompetentingų Savivaldybės institucijų ir įstaigų, asociacijų, bendruomenių ir verslo subjektų tarpusavio bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą įgyvendinant narkotinių ir psichotropinių medžiagų pasiūlos mažinimo priemones.“ Šiuo programiniu punktu turėtų rūpintis rajono PSPC, Policijos komisariatas, savivaldybės administracija, ugdymo įstaigos, Bendruomenės sveikatos taryba, Narkotikų kontrolės komisija.

Kelmės rajono PSPC l.e.p. direktorius Viktoras Iljinskis nustebo:

– Kaip mes galime mažinti pasiūlą? Juk kvaišalų medikai neparduoda. Apskritai, jų pardavimas pas mus uždraustas. Čia tik policija gali išaiškinti nelegalius prekeivius.

– Tuomet balsuokime: ar reikia mažinti pasiūlą ir kas turi tuo užsiimti?– pasiūlė V. Metrikis.

Šalia sėdėjęs medikas šnibžtelėjo:

– Nenoriu kolegų dėl tokių nesąmonių gaišinti. Juk tai darbinis mūsų pasitarimas. Mes neturime jokio reglamento. Ir toks balsavimas neįteisintas ir tuo pačiu nieko vertas.

– Nesuprantu, kodėl mes be reikalo skubame ir darome tai, kas nepriklauso?– sakė Visuomenės sveikatos biuro direktorė, Narkotikų kontrolės komisijos pirmininkė Lina Balčiūnienė. – Kol kas iki metų pabaigos vykdome 2012-2014 m. programą. Kitų metų sausio mėnesį medikai, policininkai, švietimiečiai, kultūrininkai bei kitos įstaigos, asociacijos pateiks ataskaitas, o vasario mėnesį, atsižvelgus į padarytus bei nepadarytus darbus, bus parengta nauja programa. Kodėl ant nebaigtos vykdyti ir neįvertintos programos jau „guldome“ naują?

– Už šios programos parengimą atsakinga savivaldybės administracija. Todėl ir pradedame dėl būsimo dokumento paruošimo diskutuoti,– teigė V. Metrikis.

– Kolegos, man skauda širdį, kai gaištate laiką dėl kažkokių bendrų teorinių teiginių ir nekalbate apie tai, ką ir kam praktiškai reikia daryti,– sakė šiame posėdyje dalyvavusi Seimo narė, prieš L. Balčiūnienę vadovavusi Narkotikų kontrolės komisijai Alma Monkauskaitė. – Rajono tarybos sprendime parašyta, kad ne administracija, o pati Narkotikų kontrolės komisija rengia visus dokumentus. Administracija tik techniškai aptarnauja komisiją – surenka duomenis, informuoja apie posėdžius komisijos narius, pasirūpina informacijos išplatinimu.

– Jūs esate Seimo narė ir turite savo nuomonę,– į A. Monkauskaitę kreipėsi V. Metrikis ir pridūrė: – O mes turime savo nuomonę.

– Kas tie „mes“?– bandė aiškintis L. Balčiūnienė. – Puolame prie dokumento, kurį reikės ruošti po trijų mėnesių. Bet užmirštame sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos, kuris pasirašytas dar rugsėjo 22-ąją. Šią programą reikės vykdyti nuo sausio 1-osios. Vadinasi, į ją, o ne į Narkotikų kontrolės programą, turime dabar sutelkti dėmesį. Aš ir tikėjausi, kad apie ministro įsakymu patvirtintą programą šiandien kalbėsime. Ją vykdyti turės PSPC, Kelmės ligoninė ir Visuomenės sveikatos biuras. O darbų aibė. Programa plati. Pirmiausia mąstykime, ar užteks specialistų jos įgyvendinimui.

– Čia aš viską gerai suprantu. Artėja savivaldos rinkimai ir visi nori pasireikšti,– tarė V. Metrikis.

Kai kurie pasisėdėjimo dalyviai nustebo po šių vicedirektoriaus žodžių. Gal pastarasis visa tai taikė sau, nes yra pretendentas ir į merus, ir į rajono tarybą? Sveikatos įstaigų vadovų, pavaldžių savivaldybei, pareigos nesuderinamos su savivaldybės politiko mandatu.

Tytuvėnai „asocialų“ neišvengs

Socialinės paramos skyriaus vedėja Reda Každailienė informavo, kad Tytuvėnų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje bus dešimt vietų, kurias užims garbaus amžiaus žmonės, patekę į bėdą, t. y. likę be priežiūros, sergantys lėtinėmis ligomis, asocialūs asmenys. Jie Tytuvėnuose glausis, kol atsiras laisva vieta globos namuose, pensionate. Tokių žmonių išlaikymą finansuos savivaldybė, o Tytuvėnų PSPC gaus iš rajono biudžeto kasdien po 52 litus už tokio žmogaus išlaikymą. Tiesa, išlaikymo trukmė ribota – pusmetis.

Investicijos ribotos

                      Į susitikimą su medikais atėjo Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus l.e.p. vedėjos pareigas einanti Laima Tyliutė. Ji sakė, kad savivaldybei pavaldžios sveikatos apsaugos įstaigos pateikė prašymus, kokių sumų ir kokiems darbams bei pirkiniams medikai prašo investicijų.

– Šios lėšos ribotos. Todėl pagal aukštesnių institucijų rekomendacijas lėšų galime skirti nedideliems remontams, darbo sąlygų gerinimui ir pastatų tvarkymui. O medicinos įrangą, kompiuterius kiekviena įstaiga turės pirkti iš savo uždirbtų lėšų,– pastebėjo L. Tyliutė. – Žinoma, kiekvienam stogui sutvarkyti lėšų neužteksime. Komisija įvertins būklę ir nustatys, kiek lėšų reikia. Pavyzdžiui, Tytuvėnai prašo 300 tūkst. litų. Tiek pinigų savivaldybė duoti negalės.

                      – Mes žinome nuo sovietmečio egzistavusią nerašytą taisyklę – prašai 300, gausi 30-40 tūkst. litų,– pastebėjo J. Daujotis. – Su savo pastatu rajono žmonių nenustebinsime. Bet užtenka, kad pas mus atvažiuotų geras dienraščio žurnalistas, ir jau visa Lietuva sužinos bei kvatos, kad XXI-ajame amžiuje žmones gydome ne ligoninėje, o partkome. Sutvarkykite nors tualetus. Ar normalu, kai kartais turime 40 ligonių, o tėra viena vonia?

                      – Mes stogo remontu rūpinamės nuo 2011-ųjų,– sakė Kelmės rajono bendrosios praktikos gydytojų centro direktorė Velchelmena Andrulienė. – Bet remonto darbų iki šiol nesulaukiame. Vėliau mūsų steigėjui – savivaldybei visa tai brangiai kainuos. Per kiaurą stogą bėga vanduo, gadinamos kabinetų sienos ir t.t. Nesu statybininkė ir negaliu pasakyti, ar stogo remonto sąmata, parengta prieš trejus metus, morališkai nepaseno.

Kiti klausimai

                      Šiame susirinkime buvo aptartas ir šio sezono gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologijos priežiūros ir prevencijos priemonių planas. Čia didžiausias darbo krūvis tenka Visuomenės sveikatos centro filialui. Pastarasis yra ir priemonių įgyvendinimo koordinatorius.

                      – Kodėl į posėdį nepakvietėte šio Centro filialo vadovės?– V. Metrikio paklausė A. Monkauskaitė. – Juk šiai įstaigai tenka didžiausia atsakomybė gripo sezono metu.

                      – Galime ištaisyti šią klaidą ir nusiųsti Visuomenės sveikatos centrui planą,– pasakė V. Metrikis.

                      Tik buvo keista, kai planas kurpiamas savivaldybės valdininkų kabinetuose, aptariamas viešame posėdyje be pagrindinio koordinatoriaus – Visuomenės sveikatos centro filialo specialistų pasiūlymų.

                      Šis daug emocijų sukėlęs susirinkimas baigėsi gražiu akordu. A. Monkauskaitė įteikė sveikatos apsaugos ministrės R. Šalaševičiūtės padėkos raštą gydytojai V. Andrulienei už nepriekaištingą darbą Bendruomenės sveikatos taryboje.