Buvusio diktoriaus dovana Kelmės muziejui « BIČIULIS
BIČIULIS

Alvydas GEŠTAUTAS

1975 metais baigęs tuometinę Vidsodžio aštuonmetę mokyklą, vyresniosios kartos televizijos žiūrovams žinomas diktorius, o dabar – Vyrų krizių centro steigėjas Algirdas Meškauskas užvakar Kelmės krašto muziejaus direktorei Danutei Žalpienei įteikė kardo makštį (dėklą), kuriame esantys įrašai liudija, kad tai carinės Rusijos su Napoleono valdoma Prancūzija karo relikvija. Šie užrašai yra prancūzų kalba.

– Mano a.a. tėvelis Ignas dirbo sovietiniame draudime, gyveno Vidsodyje, kur aš gimiau, o mama dirbo šio bažnytkaimio bibliotekininke,- pasakoja A. Meškauskas.- Tėtis turėdavo įvairių reikalų Pašilėnų apylinkėje, kurios centras yra šalia Beržėnų gyvenvietės. 1974 metais vyrų brigada, negaliu pasakyti kokia – miško kirtėjų ar melioratorių – buldozeriu stumdė kelmus. Vyrai pamatė kažką blizgančio. Tuo metu tėtis su jais susitiko. Kai darbininkai įsitikino, kad tai ne auksas, tėvukui šį radinį atidavė už du degtinės butelius.

A. Meškauskas, paklaustas, kodėl tik dabar perdavė Kelmės krašto muziejui radinį, paaiškino, kad, kai tėvai išsikėlė į Palangą, kiek laiko net nežinojo, kur yra toji makštis. Jau po tėčio mirties ginklui skirtą dėklą aptiko patalynėje, kuri buvo saugoma sofoje.

– Parsivežiau šį suvenyrą į Vilnių,- prisimena ponas Algirdas. – Kruopščiai saugojau. Bet visada jaučiau saugumo garantijos stygių. Kai „Sodroje“ buvau ryšiams su visuomene atstovas ir su tuometiniu jos vadovu Mindaugu Mikaila darbo reikalais 2008-ųjų pavasarį atvykau į Kelmę, aplankiau ir muziejų. Tuomet sužavėjo puiki muziejininkų veikla, susijusi su indėnų istorija, jų tradicijų propagavimu. Nuo to laiko puoselėjau mintį šią makštį padovanoti savo gimtojo rajono svarbiausiam muziejui. Tegul tokią vertybę mato kuo daugiau žmonių. Šiomis dienomis, kai dalyvauju įvairiuose gimtinėje vykstančiuose renginiuose, Žemaitijos rajonuose skaitau paskaitas, nutariau atvežti ir šią istorinę relikviją. Apie tai, jog šis dėklas, susijęs su napaleonmečiu, liudija ir įrašai makštyje.

– Versijų gali būti įvairių,- sako Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė. – Kita vertus, gal šis dėklas yra likęs nuo 1830-1831 metų sukilimo, kai buvo naudojami prancūziški ginklai. Šį eksponatą patalpinsime karybos ekspozicijoje. Tai retas eksponatas. Karybos relikvijų turime iš Antrojo, gerokai mažiau – iš Pirmojo pasaulinių karų, o su 1812-ųjų metų Rusijos ar Prancūzijos karu ar kitais to periodo įvykiais susijusių eksponatų iki šiol neturėjome. Vargu, ar tokių yra ir kitų rajonų muziejuose. Dėkui ponui Algirdui už šią dovaną. Per dvi dešimtis mano darbo metų muziejuje tai pirmoji tokia dovana. Pamenu, dar 1993 metais gavome Gruževskių dvaro 19-ojo amžiaus vazą. Bet ją tais laikais už solidžią tūkstančio litų sumą mums pardavė šio dvaro sovietinio nacionalizavimo komisijos pirmininko dukra. Pamenu, bandėme derėtis dėl mažesnės kainos, bet moteris pasakė: „Nenorite, išvešiu į Lenkiją. Ten už didesnę kainą nupirks“.

Pabaigoje keletas sakinių apie Algirdą Meškauską – Kelmės krašto muziejaus mecenatą. Minėjome, jis gimė Vidsodyje. Baigęs bažnytkaimio aštuonmetę mokyklą, įstojo į Telšių dailės technikumą ir įgijo medžio, metalo apdirbimo ir kalvystės specialybę. Kai Algirdas mokėsi Telšiuose, tėveliai persikėlė į Palangą. Kadangi A. Meškausko tėtis buvo kariškos tvarkos šalininkas, tai jis sutarė su Kretingos rajono karinio komisariato vadovu, jog sūnus sovietų armijoje tarnautų ne dvejus, o trejus metus. Bet taip nutiko, kad Tulos krašte Algirdas tetarnavo dvejus metus. Po to sėkmingai dalyvavo televizijos diktorių konkurse, jį laimėjo ir nuo 1983 iki 1991 metų dirbo diktoriumi.

– Kai 1991-ųjų metų sausio 13-ąją okupantai užgrobė televiziją, kiek laiko dirbau Kaune. Po to skaičiau pirmąsias žinias iš naujos, bet laikinos televizijos būstinės Aukščiausioje Taryboje. Ši transliacija vyko iš tuometinio parlamento vadovo Vytauto Landsbergio pavaduotojo Broniaus Kuzmicko kabineto. Vėliau man pasiūlė vesti laidą „Savanoriai“. Po pirmojo interviu su Krašto apsaugos departamento direktoriumi Andriumi Butkevičiumi sulaukiau kvietimo dirbti jo vadovaujamoje įstaigoje. Vėliau darbovietės keitėsi: Lygių galimybių kontrolieriaus, Vyriausiosios tarnybinės etikos tarnybos, „Sodra“, o dabar esu Vyrų krizių centro steigėjų, skaitau paskaitas ir t.t.,- apie savo gyvenimą pasakojo A. Meškauskas. – Šios relikvijos padovanojimo gimtojo rajono muziejui nesieju su jokiais įvykiais ar akcijomis. Viliuosi, kad gal atsiras daugiau tokių pasekėjų. Juk dar yra žmonių, turinčių vertingų praeities relikvijų – ypač iš metalo. Jas už centus parduoda metalo supirkėjams, o šie arba jas išlydo, arba išmanantys jų vertę parduoda turtingiems kolekcionieriams už solidžias sumas.

Kelmės krašto muziejaus direktorei Danutei Žalpienei Napaleono laikų relikviją įteikia Algirdas Meškauskas

S. Maziliausko nuotrauka

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

UAB ROSEBA