24-oji R. Biržinytės premija – Daliai Griškevičienei

Praėjusį ketvirtadienį Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje įvyko popietė – 24-osios R. Biržinytės literatūrinės premijos įteikimo šventė. Deja, ir ji buvo karantininė: su ribotu dalyvių skaičiumi ir kaukėmis ant veidų… Kada bus kitaip, dar nežinia, bet gyvenimas tęsiasi, o tokio svarbaus dalyko, kaip viena iš dviejų rajono literatūrinių premijų, juk neatidėsi.

Bibliotekos darbuotojos Nijolė Kančauskienė ir Nijolė Stamburienė skaitė Reginos Biržinytės ir Dalios Griškevičienės eiles, bardas iš Raseinių Darius Levickis dainavo ne vieną dainą. Bibliotekos direktorės Ritos Grišienės pristatytas vicemeras, laikinai einantis mero pareigas Egidijus Ūksas įteikė Daliai Griškevičienei apdovanojimą ir perrišo tradicine juosta pečius, savo trumpoje kalboje prisipažinęs, kad Dalios eilėraščių knygos „Ne-/išėjusioji“ neskaitęs, todėl ir balsavime nedalyvavęs, palikęs premijos likimą spręsti specialistams – Komisijai literatūrinėms premijoms skirti, leidžiamiems literatūros kūriniams vertinti ir jų leidimo eilės tvarkai nustatyti.

Dalia Griškevičienė už premiją padėkojo eilėmis, sukurtomis specialiai šiai progai.

Didelis laureatės sveikintojų pulkas pratęsė antrąjį renginio pusvalandį: sveikino, linkėjo darbovietės – Profesinio rengimo centro – ir bibliotekos atstovai, draugės, literatai ir t.t., netrūko ir humoro: dvi Dalios bičiulės jai padovanojo… kasas, prikaišytas žydinčių kiaulpienių, ir perskaitė eilėraštį „Nenukirpk kasų“. Laureatę pasveikinusi minėtos komisijos narė, lituanistė iš Kražių Emilija Kvietkuvienė pasidžiaugė, kad diskusijų nekilo, komisijos nariai už D. Griškevičienės knygą balsavo vienbalsiai, o taip retai būna… Ant stalo išaugo visas kalnas puokščių ir dovanų, susijaudinusi laureatė dėkojo visiems, kas ją skatino rašyti ir išleisti pirmąją knygą. Visas renginys buvo filmuojamas, tad tie, kas į nedidukę skaityklos salę netilpo, galės renginį pamatyti, kaip ir Poezijos pavasarėlio skaitymus, jau antrus metus nevykstančius „gyvai“.

Ko pasigedau, išėjusi iš renginio, ne laureatės kaltė. O pasigedau rimtos, dalykiškos knygos analizės, kad tie, kas knygos, kaip ir E. Ūksas, neskaitė, galėtų susidaryti savo nuomonę apie kūrėją ir jos kūrybą. Tikėjausi, kad knygą gal pristatys Dalios draugė, Literatūrinės komisijos ilgametė narė lituanistė Valerija Puišienė,– neabejoju, kad ir kiti žinovai, komisijos nariai galėjo tarti svarų dalykišką žodį. Juk premija – rimtas dalykas, ne kokia pakišėlė, tuo labiau, kad į premiją pretendavo dar viena knyga… Jei jau svajojame apie Kultūros sostinės vardą, ar ne laikas pereiti prie profesionalumo ir pagarbos tam, ką darome? Ar žmogus, kurio knyga įvertinta solidžia, rajoną reprezentuojančia premija, nevertas, kad apie jo kūrybą būtų pakalbėta iš esmės?

O Dalią Griškevičienę, ilgametę „Bičiulio“ autorę, noriu dar kartą pasveikinti. Ir palinkėti… trečios knygos, nes antrąją, visai nedidukę, Dalia jau išleido, tik to, regis, irgi nesužinojo popietės dalyviai…

Ščiglinskienės nuotrauka