Šunelio gelbėjimas baigėsi trauma
Ona PETRAVIČIENĖ
Rajone nemažai apleistų buvusių gamybos kompleksų ir jų teritorijų, kuriuose slypi daug netikėtų pavojų. Tuo įsitikino ir Kelmės miesto gyventoja Birutė Kvietkienė.
Liko be liepžiedžių ir sužalota koja
Nepriklausomybės gatvėje gyvenanti Birutė nemažai metų dirbo laborante buvusiame Kelmės paukštininkystės tarybiniame ūkyje. Daugiau kaip prieš tris dešimtmečius B. Kvietkienė, kaip ir dauguma ūkio darbuotojų, šalia paukštyno tvoros gavo valdiškos žemės sklypą. Po bendrovės bankroto dauguma žmonių turėtos žemės atsisakė, o senjorė Birutė nuo ankstyvo pavasario iki rudens šalnų kasdien mina dviračio pedalus iš miesto link buvusios darbovietės, kur išpuoselėtame sklypelyje užsiaugina daržovių. Moteris pripažįsta ne tik sveiką maistą, bet ir gydymąsi vaistažolėmis. Buvusio paukštyno pakraštyje auga nemažai subrendusių liepų, tad, būdama darže, liepos vienuoliktąją Birutė sumanė prisiskinti liepžiedžių. Artėdama prie medžių, aukštoje žolėje išgirdo vieno šuns lojimą, o kito balsas buvo vos girdimas. Pamačiusi skardžiai lojantį jauną šunytį, moteris greitai suprato, kad kitas keturkojis yra patekęs bėdon. Aukštoje žolėje ieškodama antrojo šunelio, Birutė nė nepajuto, kaip žengusi žingsnį pati atsidūrė šulinyje, kuriame buvo įkritęs ir jos ieškomas gyvūnas. Nuotekų šulinys – siauras, o jo vidus išbetonuotas, tad moteris krisdama susižeidė dešinę koją. Paėmusi į rankas išsigandusį šuniuką, Birutė pirmiausiai jį iškėlė iš šulinio, o paskui išsiropštė ir pati. Tik atsidūrusi ant kranto, pajuto stiprų kojos skausmą. Tą dieną neliko jėgų liepžiedžiams skinti… Raišuodama moteris atvirą šulinį užmetė keliomis šakomis ir iš karto pasuko savo daržo pusėn, kur buvo paliktas dviratis. Einančią atgal Birutę ištiko dar vienas stresas, kuomet netoli pirmojo šulinio aukštoje žolėje pamatė antrą atvirą šulinį…
– Sutvarstytos kojos skausmus po truputį gydo laikas, tačiau nutariau netylėti. Šįkart man ir išgelbėtam šuniukui pasisekė, bet juk vietoje manęs galėjo būti mažametis vaikas ar kitas atsitiktinis praeivis, juk dabar vasara? Kol nebuvo užtvertas Merkelių tvenkinys, pro čia maudytis eidavo ne vienas vaikas ar paauglys. Vos už kelių metrų stovi ir elektros pastotė, todėl reikia, kad kas nors kuo skubiau pasirūpintų šių šulinių užsandarinimu,– sakė redakcijoje apsilankiusi Birutė.
Ėjome prie vieno, suradome tris
Kai nukentėjusiosios prašymu nuvykau į nelaimės vietą, žengdamos per daugybę metų dalgio nemačiusią žolę, žvelgdamos į buvusių pastatų liekanas, abi prisiminėme čia vykusį gyvenimą. Dalį paukštyno pastatų nupirko verslininkai ar buvę jo darbuotojai, tačiau neprivatizuoti pastatai dabar stovi lyg kokie vaiduokliai. Arčiausiai liepų esantį pastatą yra nusipirkusi viena Kelmės verslininkė, o jį juosianti teritorija tvarkingai nušienauta. Tačiau dėl galimų ligų statybininkai paukštidžių pastatus statė ne šalia vienas kito, o per tam tikrą atstumą. Prie kiekvienos paukštidės pasėtoje pievoje buvo ne tik žolė, bet ir po kelis nuotekų surinkimo šulinius. Taip buvo ir prie mano minėtos paukštidės. Kai gyvulių supirkimo verslą turėjusi viena kelmiškė iš buvusių paukštyno pajininkų nusipirko pastatą, šalia jo esanti pieva liko be šeimininko. Neprivatizuotoje žemėje dabar veši daugiametės žolės, kurios paslepia be dangčių likusius nuotekų šulinius. Svarbiausia, kad nešienautoje pievoje sunku įžiūrėti slypinčius pavojus. Kai apžiūrėjusios du neuždengtus šulinius su Birute susiruošėme atsisveikinti, mano akivaizdoje moteris vos neįpuolė į trečią atvirą šulinį, kurį taip pat slėpė didžiulės žolės… Ir visa tai – gal per kokius dvidešimt metrų.
Pažadėjo pasirūpinti
Už neprivatizuotų teritorijų saugumą yra atsakingi tų vietų seniūnai, tad kitos dienos rytą paskambinau Kelmės apylinkių seniūnui Algimantui Dambrauskui. Seniūnas sakė, kad dauguma čia esančių pastatų ir aplink juos esančios teritorijos turi savininkus, kurie ir yra atsakingi už pievų šienavimą ir ten esančių šulinių saugumą. Išgirdęs apie B. Kvietkienės nelaimę, kuri įvyko ne privačioje valdoje, o valstybinėje žemėje, A. Dambrauskas pažadėjo nuvykti į vietą ir pasirūpinti, kad panašūs atvejai daugiau nepasikartotų.