BIČIULIS

Alvydas GEŠTAUTAS

                      Pasaulyje vyksta aktyvus judėjimas už lašišinių žuvų saugojimą ir gausinimą. Mūsų šalyje susikūrė iniciatyvinė grupė „Kurk Lietuvą“, kuri su Aplinkos ministerija siekia tokio pat tikslo. Mūsų rajone tekančios Dubysos ir Kražantės upės priskiriamos prie tų, kuriose gyvena ir veisiasi lašišinės žuvys. Kai kurių šios iniciatyvos aktyvistų nuomone, jų migracijai ir veisimuisi trukdo užtvankos, todėl „Kurk Lietuvą“ inicijuoja jų griovimą.

                      Apie šios iniciatyvos rimtumą mums patvirtino ir Žuvininkystės tarnybos, Žuvų išteklių gausinimo skyriaus vedėjas, buvęs Šilo Pavėžupio žuvininkystės tarybinio ūkio direktorius Valdas Gečys. Jis sakė:

                      – Mūsų tarnyba užsakė ekspertizę, parengė projektą, sumokėjo pinigus ir kreipėsi į Aplinkos ministerijos Sanglaudos fondą, paprašė skirti lėšų darbams finansuoti. Ministerija žiūri į Kražantės užtvankos rekonstrukciją skeptiškai. Tačiau diskusijos tęsiasi. Jose Žuvininkystės tarnybą atstovauju aš ir dar keli kolegos. Diskusijose nuolat dalyvauja Aplinkos ministerijos ir „Kurk Lietuvą“ atstovai. Aš su Aplinkos ministerijos pozicija nesutinku. Gerai žinau šią Kelmės turbūt gražiausią vietą ir siūlau problemą spręsti kompleksiškai, t.y. neapsiriboti vien užtvankos tvarkymu. Ši vieta turi istorinę, kultūrinę reikšmę, jos aplinka pritaikyta rekreacijai, kultūros, sporto renginiams. Užtvankos rekonstrukcija kainuotų 60-70 tūkst. eurų. Jei mūsų tarnyba negautų lėšų, kreiptis į Sanglaudos fondą dar galėtų Kelmės rajono savivaldybė. Jei projektas nebus įgyvendintas, kyla klausimas, kas Žuvininkystės tarnybai grąžins pinigus už ekspertizę, projekto rengimą.

                      Praėjusį trečiadienį Kaimo reikalų ir verslo komitete politikai pradėjo nagrinėti užtvankos Kelmėje ant Kražantės upės likimą. Rajono tarybos narius tokia iniciatyva nustebino. Kita vertus, užtvanka Kelmėje yra dalis miesto vizitinės kortelės, šalia jos sutvarkyta poilsio ir pramogų zona.

                      Kilo iniciatyva kreiptis į Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas bei prašyti, kad ši užtvanka būtų neišardyta. Apie šią užtvanką išsamius duomenis surinko Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Apolinaras Jasaitis, komiteto nariai diskutavo dėl jo parengto teksto. Jį kolegoms pristatė bei komentavo mero pavaduotojas Egidijus Ūksas. Parengtame dokumente rašoma, kad Kelmės tvenkinys Kražantės upėje įrengtas XIX a. pabaigoje kartu su vandens malūnu. Kelmės rajono savivaldybei įgyvendinus projektą „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“, 2010 m. tvenkinys su Kražantės upės senvage buvo išvalyti ir sutvarkytos pakrantės. 2012 metais restauruota malūno pastate veikusi XX a. pradžios hidroelektrinė. Žuvininkystės tarnybai įgyvendinant Europos žuvininkystės fondo remiamos priemonės „Investavimas į tvarią žuvininkystę“ projektą, prie esamos Kražantės upės užtvankos 2014 metais buvo įrengta žuvų pralaida. Šiuo metu parengtas Kražantės upės ruožo žemiau užtvankos slenksčio vagos tvarkymo techninis darbo projektas. Vienas iš projekto tikslų – užtikrinti visų migruojančių žuvų praplaukimą esant vidutiniams ir minimaliems upės vandens lygiams. Tai užtikrins migruojančių žuvų patekimą į aukščiau užtvankos esančias nerštavietes.

                      Tvenkinys ir jo prieigos šiuo metu yra labai svarbus Kelmės miesto ekologinis ir ekorekreacinis objektas. Kražantės miesto užtvankoje įteisinta vienintelė Kelmės mieste maudykla, šiltuoju metų laiku veikia šviesų fontanas. Šalia miesto stadionas, Kelmės miesto Draugystės parkas, kuriame vyksta svarbiausi sportiniai, kultūriniai – pramoginiai renginiai, iš jų ir kasmetinė tradicinė rajono meno šventė „Kelmės ratas“, kurios pagrindinis baigiamasis akcentas – Kelmės simbolio – rato deginimas tvenkinio saloje.

                      Kaimo reikalų ir verslo komiteto nariai šiems teiginiams pritarė ir pasiūlė rajono tarybai pateikti kreipimąsi Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms.

                      – Platesnių komentarų apie Kelmės užtvankos problemą negirdėjau. Dabar prieš rinkimus yra įvairiausių pasiūlymų, bet, mano nuomone, užtvankos griovimo iniciatoriai pašūkaus ir nurims,– mums sakė Kelmėje Seimo nariu išrinktas Juozas Rimkus.

4 Komentarai(ų)

  • Lina Samulytė parašė:

    Manau, kad senas užtvankas reikia griaut ir tik griaut, nes jų priežiūra ir rekonstrukcija kainuoja daug dešimčių ar net šimtų tūkstančių eurų, o pridėtinės vertės jokios.
    Žuvitakis ant užtvankos -nėra išeitis, nes juo pakilti aukštyn gali tik lašišinės žuvys, o kitos žuvys peršokti slenksčių nesugeba. O ką jau kalbėti apie vėžiagyvius, vandens vabzdžius ir moliuskus, kuriems užtvanka visiems laikams tampa neįveikiama kliūtis.
    Tos užtvankos dažniausiai yra Carinės okupacinės santvarkos arba sovietinės okupacinės santvarkos palikimas ir nesuprantami vietos politikų ,tarnaujančių nepriklausomai Lietuvai, norai išsaugoti šias užtvankas kaip istorinį palikimą.
    Upės laisvai tekėjo milijonus metų, kol žmonės dėl gūdžiais pramonės vystymosi pradžios laikais statė jas, nes tai buvo vieninteliai sprendimai išnaudojant upės srovę malūnų ar elektros gamybos poreikiams. Dabar yra modernūs laikai ir yra kitų aplinkai draugiškų ir ją nežalojančių būdų energijai pasigaminti: saulės, vėjo.
    Kas dėl maudynių ar miesto švenčių organizavimo- tai visuomet yra maloniau maudytis sraunioje it krištolas skaidrioje tekančioje upėje ar upelyje, o ne uždumblėjusiame tvenkinyje. Nesvarbu, kad uždumblėjęs tvenkinys 2014 m. Buvo išvalytas, bet po kelių metų jis vėl uždumblėja ir vėl ir vėl reikalauja investicijų ir nuolatinio tvarkymo, ko nereikalauja tekanti upė.
    Pasaulyja labai plinta upių užtvankų ardymas, JAV, Kanadoje, Prancūzijoje, JK, Estijoje ir kitur per pastaruosius kelis metus nugriauta keli tūkstančiai užtvankų. Vien tik Estijoje, į kurią, kaip valstybę sesę Lietuva lygiuojasi, jau nugriauta beveik 300 įvairaus dydžio užtvankų. Tikiuosi, kad vietos politikai priims racionalius sprendimus, kurie leis sutaupyti nemažą dalį lėšų, kuriuos mes, mokesčių mokėtojai, sunkiai uždirbame, bet ir tausos gamtą.

    • Kra parašė:

      Prie ko čia lėšų taupymas? Užtvankai ne porą metų, ir čia susidariusi savita terpė vystytis tiek vandens gyvūnams tiek augalams. Čia daugiau politikavimas,nei
      realus gamtos tausojimas ir saugojimas

  • Lina Samulytė parašė:

    http://Www.damremoval.eu ES sukurta svetainė apie užtvankas ir jų daromą žalą gamtai. Kaip pavyzdys Suomija yra viena turtingiausių pasaulyje valstybių (penketuke turtingiausių esanti), ir jie kažkodėl neatstato užtvankų, nors ir turi tam lėšų, nes supranta, kad tai nenaudinga. Suvokia,kad užtvankos daro žalą ne tik gamtai, bet ir ekonomikai.
    Nuomonės turėjimas ir išsakymas- tai nėra politikavimas.

  • Kra parašė:

    Ta pati ES ir jos tyrimai, prieš keletą metų tipo parodė,kad ir žuvitakiai ant užtvankų yra labai „gerai“. Savo komentare, jūs minite, kad tai nebėra išeitis. Man,žmogui iš kaimo, kuris tikrai neskaitys amerikoniškai, nes ir šiaip dorai skaityt nemoku idomiau pažiurėt į gamtą o ne visokiais dabaljudabaljudabalju straipsniais, kurie viena diena vieną sako, o kitą jau kitą giesmę giedą. Ir niekaip man neįrodysite, kad išgriovus tarkim Kelmės užtvanką, per artimiausius 10 metų, ten nežus tam tikra terpė gyvunijos ir dalis faunos tiesiog praras savo vietą po saulę. O politikuojate, nes skatinate politikus priimti racionalius sprendimus. Tai yra skatinimas priimti tam tikrus politinius sprendimus, kas ir yra politikavimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

UAB ROSEBA