2021-09-27 (Pirmadienis)         Kelmės rajono laikraštis     ISSN 1648-0155

4 thoughts on “Ar Kelmėje išliks užtvanka?

  1. Manau, kad senas užtvankas reikia griaut ir tik griaut, nes jų priežiūra ir rekonstrukcija kainuoja daug dešimčių ar net šimtų tūkstančių eurų, o pridėtinės vertės jokios.
    Žuvitakis ant užtvankos -nėra išeitis, nes juo pakilti aukštyn gali tik lašišinės žuvys, o kitos žuvys peršokti slenksčių nesugeba. O ką jau kalbėti apie vėžiagyvius, vandens vabzdžius ir moliuskus, kuriems užtvanka visiems laikams tampa neįveikiama kliūtis.
    Tos užtvankos dažniausiai yra Carinės okupacinės santvarkos arba sovietinės okupacinės santvarkos palikimas ir nesuprantami vietos politikų ,tarnaujančių nepriklausomai Lietuvai, norai išsaugoti šias užtvankas kaip istorinį palikimą.
    Upės laisvai tekėjo milijonus metų, kol žmonės dėl gūdžiais pramonės vystymosi pradžios laikais statė jas, nes tai buvo vieninteliai sprendimai išnaudojant upės srovę malūnų ar elektros gamybos poreikiams. Dabar yra modernūs laikai ir yra kitų aplinkai draugiškų ir ją nežalojančių būdų energijai pasigaminti: saulės, vėjo.
    Kas dėl maudynių ar miesto švenčių organizavimo- tai visuomet yra maloniau maudytis sraunioje it krištolas skaidrioje tekančioje upėje ar upelyje, o ne uždumblėjusiame tvenkinyje. Nesvarbu, kad uždumblėjęs tvenkinys 2014 m. Buvo išvalytas, bet po kelių metų jis vėl uždumblėja ir vėl ir vėl reikalauja investicijų ir nuolatinio tvarkymo, ko nereikalauja tekanti upė.
    Pasaulyja labai plinta upių užtvankų ardymas, JAV, Kanadoje, Prancūzijoje, JK, Estijoje ir kitur per pastaruosius kelis metus nugriauta keli tūkstančiai užtvankų. Vien tik Estijoje, į kurią, kaip valstybę sesę Lietuva lygiuojasi, jau nugriauta beveik 300 įvairaus dydžio užtvankų. Tikiuosi, kad vietos politikai priims racionalius sprendimus, kurie leis sutaupyti nemažą dalį lėšų, kuriuos mes, mokesčių mokėtojai, sunkiai uždirbame, bet ir tausos gamtą.

    1. Prie ko čia lėšų taupymas? Užtvankai ne porą metų, ir čia susidariusi savita terpė vystytis tiek vandens gyvūnams tiek augalams. Čia daugiau politikavimas,nei
      realus gamtos tausojimas ir saugojimas

  2. http://Www.damremoval.eu ES sukurta svetainė apie užtvankas ir jų daromą žalą gamtai. Kaip pavyzdys Suomija yra viena turtingiausių pasaulyje valstybių (penketuke turtingiausių esanti), ir jie kažkodėl neatstato užtvankų, nors ir turi tam lėšų, nes supranta, kad tai nenaudinga. Suvokia,kad užtvankos daro žalą ne tik gamtai, bet ir ekonomikai.
    Nuomonės turėjimas ir išsakymas- tai nėra politikavimas.

  3. Ta pati ES ir jos tyrimai, prieš keletą metų tipo parodė,kad ir žuvitakiai ant užtvankų yra labai „gerai“. Savo komentare, jūs minite, kad tai nebėra išeitis. Man,žmogui iš kaimo, kuris tikrai neskaitys amerikoniškai, nes ir šiaip dorai skaityt nemoku idomiau pažiurėt į gamtą o ne visokiais dabaljudabaljudabalju straipsniais, kurie viena diena vieną sako, o kitą jau kitą giesmę giedą. Ir niekaip man neįrodysite, kad išgriovus tarkim Kelmės užtvanką, per artimiausius 10 metų, ten nežus tam tikra terpė gyvunijos ir dalis faunos tiesiog praras savo vietą po saulę. O politikuojate, nes skatinate politikus priimti racionalius sprendimus. Tai yra skatinimas priimti tam tikrus politinius sprendimus, kas ir yra politikavimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *