BIČIULIS

Alvydas GEŠTAUTAS

                      Šių metų Kelmės rajono savivaldybės biudžete nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklai finansuoti skirta 30 tūkst. eurų. Rajono tarybos sudaryta NVO taryba jas paskirstė visuomenininkų parengtiems projektams finansuoti ir svarbiausioms ūkinėms išlaidoms padengti.

                      NVO projektams finansuoti minėta taryba paskirstė 7038 Eur. Šias lėšas gavo: asociacija „Vaikystės svajonė“ projektui „Šeimų piknikas – kinas po atviru dangumi“, „Vasaros uždarymas – Putų šou“ – 699 Eur, Mockaičių kaimo bendruomenė projektui „Trijų kartų siekiai, kad kaimas gyvuotų“ – 649 Eur, Vaiguvos kaimo bendruomenė projektui „Vaiguvos seniūnijos pagyvenusių žmonių užimtumo organizavimas ir kartų bendradarbiavimo stiprinimas“ – 700 Eur, asociacija Lietuvos kraštotyros draugijos Kelmės skyrius projektui „Kelmės rajono savivaldybės tarybai 30 m.“ – 704 Eur, Kražių bendruomenė projektui „Laukinių augalų paslaptys“ – 550 Eur, Kolainių kaimo bendruomenė projektui „Šeimų sporto šventė Kolainiuose“ – 526 Eur, Lykšilio kaimo bendruomenė projektui „Bendravime mūsų stiprybė“ – 556 Eur, asociacija Vidsodžio kaimo bendruomenė projektui „Renginys-šventė „Derliaus kraitė“ – 700 Eur, Šedbarų kaimo bendruomenė „Spiečius“ projektui „Spiečiaus gimtadienis 10 metų“ – 692 Eur, visuomeninė organizacija „Krašto informacija“ projektui „Padėkos diena 2020“ – 690 Eur, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kelmės rajono filialas projektui „Kitaip matau supantį pasaulį“ – 700 Eur. Be to, NVO gavusios finansavimą, prie vykdomų projektų prisidės ir savo lėšomis.

                      Nevyriausybininkai ūkinėms išlaidoms gavo 16816 eurų. Iš šios sumos 1903 eurai skirti transporto, 3537 eurai – elektros, 644 eurai – interneto, 5661 euras – šildymo, 482 eurai – sunaudoto vandens, 1502 eurai – draudimo, 1583 eurai – mokesčio už atliekų surinkimo, 862 eurai – patalpų nuomos, 457 eurai – NVO steigimo ir 280 eurų – projektų kofinansavimo išlaidoms finansuoti. Lėšas minėtoms išlaidoms gavo šios NVO: Laikšių kaimo bendruomenė – 764 Eur, Vašilėnų kaimo bendruomenė – 145 Eur, Budraičių bendruomenė – 857 Eur, Mockaičių kaimo bendruomenė – 2051 Eur, Junkilų kaimo bendruomenė – 670 Eur, Gailių bendruomenė – 624 Eur, Kiaunorių kaimo bendruomenė – 345, Laugalio kaimo bendruomenė – 80 Eur, Pagryžuvio kaimo bendruomenė – 230 Eur, Žalpių kaimo bendruomenė – 413 Eur, Petrališkės gyvenvietės bendruomenė – 631 Eur, Stulgių kaimo bendruomenė – 141 Rur, Kražių bendruomenė – 412 Eur, Kelmės bendruomenė – 1930 Eur, Užvenčio bendruomenė „Venta“ – 495 Eur, Butkiškės bendruomenė – 221 Eur, Pakėvio bendruomenė – 377 Eur, Tytuvėnų krašto bendruomenė – 275 Eur, Vidsodžio bendruomenė – 414 Eur, Pašiaušės bendruomenė – 584 Eur, Šedbarų kaimo bendruomenė – 248 Eur, Kolainių kaimo bendruomenė – 1759 Eur, Tytuvėnų miesto bendruomenė „Gralis“ – 100 Eur, Vaiguvos kaimo bendruomenė – 114 Eur, Kelmės rajono meno mėgėjų draugija „Mūza“ – 90 Eur, Lietuvos Samariečių bendrijos Kelmės skyrius – 1339 Eur, Kelmės senjorų bendruomenė „Artimi“ – 765 Eur, asociacija „Medžiokalnio pasaga“ – 114 Eur, asociacija „Sveikatingumo kodas“ – 126 Eur, Pagryžuvio bendruomenė – 280 Eur, bendruomenė „Šaltenių pašvaistė“ – 216 Eur.

                      NVO veiklą rajono savivaldybė pagal jos patvirtintus sprendimus pradėjo remti 1998 m. Beveik dešimtmetį nevyriausybininkams nebuvo dengiamos ūkinės išlaidos. Vėliau jų dengimas atsirado dėl to, kad miestuose ir kaimuose pradėjo kurtis bendruomenės, jos už Europos Sąjungos, Žemės ūkio ministerijos lėšas remontavo patalpas, kurias skyrė savivaldybė. Kitos NVO, pavyzdžiui, Kelmės miesto bendruomenės, patalpas savo veiklai nuomoja. Dėl ūkinių išlaidų finansavimo politikai nuolat diskutuoja. Dalis jų mano, jog NVO jas turi išlaikyti iš savo lėšų, kurias sudaro nario mokestis, rėmėjų parama, projektų finansavimui gauti pinigai ir t.t. Nuo praėjusių metų, kai NVO kuruoti pradėjo vicemeras Egidijus Ūksas, o NVO tarybos nariu tapo savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas, ūkinėms išlaidoms lėšų skiriama mažiau. Anksčiau buvo prieita iki tokių dalykų, kai nevyriausybininkų veikėjai vienos ar kitos organizacijos vardu prašydavo, kad būtų apmokėtos jų asmeninio interneto, privačių telefonų mokesčių išlaidas. Dabar šito nebeliko.

                      Savivaldybės vadovų teigimu, kiekvienoje didesnėje gyvenvietėje turi būti vienas viešos paskirties pastatas, kuriame vyktų gyventojų sueigos, įvairūs renginiai, organizuojami rinkimai ir t.t. Buvo iškelta idėja, kad bendruomenėms priklausančias patalpas galėtų perimti seniūnijos. Tačiau savivaldybės kontrolierės Daivos Bružienės teigimu, to daryti negalima, nes seniūnijos yra savivaldybės administracijos teritorinis padalinys ir tai, kuo užsiima bendruomenės, į savivaldos funkcijas neįeina. Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba paruošė ataskaitą apie turto naudojimą, kuriame siūlo rajono tarybai ir savivaldybės administracijai parengti turto naudojimo strategiją.

                      – Nesutinku ir su tuo, kad NVO būtų skirtos lėšos išlaidoms. Dauguma bendruomenių pagal panaudą naudojasi savivaldybei priklausančiais pastatais. Bet panaudos sutartis galima sudaryti tik tuomet, jei pastatų naudotojai sugeba patys jas išlaikyti,– teigė D. Bružienė. – Yra viena legali galimybė gauti dalį pinigų išlaidoms iš rajono biudžeto, t. y. atlikti darbus, įgyvendinti projektus, duodančius naudą rajono žmonėms, jų grupėms. Pavyzdžiui, bendruomenės gali vykdyti projektus iš rajono biudžeto, iš nacionalinių, tarptautinių fondų gauti piniginę paramą ir dalį jos skirti veiklos administravimui, t. y. atlyginimams, ūkinėms išlaidoms, kurių reikia projektų uždavinių vykdymui. Bendruomenės ar kitos NVO, pateikdamos ataskaitas, turėtų nurodyti, kokius konkrečius darbus padarė už lėšas gautas ūkinėms išlaidoms.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Prieš tai buvęs įrašas
«
UAB ROSEBA