Aistros dėl Karklėnų medicinos punkto

Į mūsų rajono savivaldybę kreipėsi Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorė Vaiva Krasauskaitė su prašymu, kad būtų uždarytas jau nuo praėjusių metų spalio mėnesio neveikiantis šiai sveikatos priežiūros įstaigai priklausantis Karklėnų medicinos punktas. Šis klausimas buvo įtrauktas į rugsėjo pabaigoje vykusio rajono savivaldybės Tarybos posėdžio darbotvarkę. Tačiau Biudžeto ir investicijų komiteto pirmininkas Kęstutis Bilius pasiūlė šio klausimo nagrinėjimą atidėti iki kito posėdžio, nes nei PSPC, nei Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos komiteto atstovai nesusitiko su Karklėnų krašto gyventojais, neišklausė jų nuomonės. Karklėniškiai apie medicinos punkto uždarymą sužinojo tik rajono politikų posėdžio išvakarėse. Tam pritarė ir meras Ildefonsas Petkevičius. Bet jiems aktyviai oponavo Socialinių klausimų ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkas Stasys Lekšas bei opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Petras Račkauskas. Užvirė tokia aštri diskusija, kurią būtų galima palyginti su finaliniais kandidatų į merus ar Seimo narius debatais.

Krasauskaitė prašyme dėl minėto punkto uždarymo nurodė, jog per praėjusių metų dešimt mėnesių Karklėnų medicinos punktas iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos gavo tik 3907 eurų pajamų, o išlaidos sudarė 21187 eurus. Pernai šis punktas aptarnavo 241 gyventoją. Pastebėsime, kad šis punktas iki praėjusių metų spalio mėnesio paslaugas teikė tik prie Kelmės rajono PSPC prisirašiusiems žmonėms. Šiemet prie minėtos sveikatos įstaigos liko prisirašiusių tik 70 šio krašto gyventojų. Jei Karklėnų medicinos punktas ir toliau dirbtų, jo išlaikymui reikėtų 27876 eurų. Be to, pagal nustatytus normatyvus medicinos punktas privalo turėti nuo 900 iki 1500 aptarnaujamų gyventojų. Direktorė Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos komiteto posėdyje sakė, kad per tuos metus, kai Karklėnuose punktas neveikė, iš žmonių nusiskundimų nesulaukė.

Pastebėsime, kad Karklėnų krašte, t.y. jų ir Vašilėnų seniūnaitijose, gyvena apie 600 gyventojų. Tačiau kiti yra prisirašę prie kitų gydymo įstaigų.

– Socialinių klausimų ir sveikatos apsaugos komiteto posėdyje pasiteiravau, ar bendruomenė apie numatomą punkto uždarymą informuota. Teigiamo atsakymo neišgirdau. Paskambinau Kražių seniūnui Rolandui Karčiauskui, jis pasakė, kad bendruomenė net nežino apie tai, o jis pats sužinojęs irgi tik tada, kai prieš rajono savivaldybės Tarybos posėdį pradėjo posėdžiauti jos komitetai, – posėdžio pradžioje kalbėjo I. Petkevičius.– Juk į Lupikus, kai ten buvo uždaromas punktas, komiteto nariai važiavo. Kai praėjusių metų pabaigoje savivaldybės Taryba nusprendė uždaryti Tytuvėnų PSPC Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, niekas su tytuvėniškiais nebendravo. Jau vėliau S. Lekšas man pasakė: „Mere, važiuok į Tytuvėnus, ten skandalas“. Nuvažiavau ir nejaukiai pasijutau. O taip atsitiko todėl, kad niekas su vietiniais žmonėmis, prieš priimant sprendimą, nebendravo. Ar taip nenutiks ir Karklėnuose? Kodėl mes taikome dvejopus standartus: su vienais tariamės, su kitais nesitariame? Pavyzdžiui, Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komitetas visada elgiasi nuosekliai. Ir kai reikia uždaryti ar reorganizuoti mokyklą, susitinka su bendruomene. Esu už tai, kad sveikatos reikalus kuruojantis komitetas nuvažiuotų į Karklėnus ir paaiškintų situaciją.

– Mes nevažiuojame dėl kiekvieno punkto uždarymo į susitikimus. Į Lupikus važiavome dėl to, kad buvo skundas. Išvyka į Karklėnus medicinos punkto nereanimuos. Siūlau šį klausimą neišbraukti iš darbotvarkės, išklausyti direktorės V. Krasauskaitės ir tada priimti sprendimą – uždaryti Karklėnų medicinos punktą ar neuždaryti. Jei nuspręsime, kad neuždarome, tada jau diskutuokime ką toliau darome: važiuojame kalbėtis su žmonėmis, ar ieškome galimybių, iš kur surasti lėšų nuostolingai dirbančiam punktui, – siūlė S. Lekšas.

Be to, S. Lekšas dar klausė, ar nėra dvigubų standartų, kuomet Karklėnuose reikalaujama susitikti su gyventojais, o Kelmės gyventojų, ar jiems reikalingi teniso kortai, niekas nesiteiravo.

Jam pritarė ir P. Račkauskas.

Jau po posėdžio S. Lekšo paprašėme pakomentuoti ir mero minėtą situaciją Tytuvėnuose. Politikas retoriškai klausė, su kuo Tytuvėnuose būtų reikėję kalbėtis, nes, kol ten veikė Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius, žmonės buvo gydomi iš viso rajono. Pasak S. Lekšo, Tytuvėnų PSPC turi ir Stebėtojų tarybą, kurioje yra visuomenės atstovas. Jei buvo būtinybė, jis turėjo pasirūpinti bendruomenės informavimu.

Už tai, kad Karklėnų medicinos punkto likimas būtų sprendžiamas be susitikimo su vietiniais žmonėmis, balsavo, be jau minėtų S. Lekšo ir P. Račkausko, Dalia Balčiūnienė, Danutė Ivanauskienė, Janina Skeberdienė, Reda Mažonavičienė, Gintaras Baškys. O balsavime nedalyvavo Aldona Kvintufelienė ir Saulius Mockus. Tad klausimas dėl Karklėnų medicinos punkto uždarymo iš Tarybos posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktas.

Beje, posėdžio išvakarėse apie skubinamą minėto medicinos punkto uždarymą feisbuke pasirodė ir Karklėnų bendruomenės pirmininko Valero Kuizino informacija, kurioje pasisakoma prieš bandymą uždaryti šią sveikatos įstaigą. Uždarymui paprieštaravo 23 Karklėnų krašto gyventojai. V. Krasauskaitė išanalizavo, kiek palaikančių V. Kuizino poziciją yra prisirašiusių prie Kelmės rajono PSPC. Paaiškėjo, kad iš prisirašiusiųjų tokių yra 9, iš kurių vienas nedraustas Privalomuoju sveikatos draudimu. Kiti nuspaudusieji patiktukus prisirašę prie privačios klinikos „Vita Sana“, Varnių ir Šilalės PSPC, pirminio lygio gydymo įstaigų Šiauliuose, Vilniuje ir t.t. Kad ir veiktų Karklėnuose medicinos punktas, neprisirašiusieji prie Kelmės rajono PSPC paslaugų jame negautų.

– Mes labai laukiame susitikimo su atstovais iš Kelmės, o ypač su V. Krasauskaite, nes jai turime labai konkrečių klausimų, – „Bičiuliui“ sakė v. Kuizinas. – Žmonėms, neturintiems automobilio, beveik neįmanoma pasiekti ne tik Kelmę , bet ir Kražius. Be to, kai pradedamos vykdyti įvairios reformos, kurių tikslas – kaime uždaryti ne tik medicinos punktą, bet ir mokyklą, kultūros namus, biblioteką, paštą, nemąstoma apie infrastruktūros sutvarkymą, o pirmiausia – kelius. Aš pats savo artimą žmogų kas antrą dieną turiu vežti perrišimams į Kelmę. Kaimynai ateina pas mano žmoną ir prašo, kad suleistų vaistus, nes ji pagal išsilavinimą medikė. Tačiau žmona atsisako, kadangi jau nebedirba ir neturi licencijos. Suprantu, kad fiziškai neįmanoma išlaikyti pas mus medicinos punkto. Bet jei kažkas nusprendė jį uždaryti, prieš tai žmonėms reikia pristatyti tvarką, pagal kurią atvažiuojanti slaugytoja teiks paslaugas. Didžiausia mūsų problema, kad permainų iniciatoriai nesikalba su žmonėmis ir, patys su savimi pasitarę, nusprendžia kaip elgtis.

Kuizinas, paklaustas, kodėl karklėniškiai tylėjo visu metus, kai medicinos punktas neveikė, paaiškino, kad nebuvo kalbos apie jo uždarymą ir niekas nesiteikė paaiškinti, kodėl jis nedirba. Pasak bendruomenės pirmininko, žmonės iš padėties sukosi, kaip kas išmanė.