Ar Kelmėje ir Užventyje liks užtvankos?

Pastaruoju metu ne tik Lietuvos, bet ir Europos žaliųjų aktyvistai organizuoja įvairias akcijas, kad kuo daugiau būtų išsaugota ir atkurta natūrali gamta, kuriai didelę įtaką daro įvairūs socialiniai-ekonominiai veiksniai. Lietuvos žalieji pasisako už tai, kad būtų ardomos upių užtvankos neturinčios strateginės reikšmės šalies ūkiui. Žaliųjų judėjimo akiratyje atsidūrė ir užtvankos Kelmėje ant Kražantės bei Užventyje ant Ventos. Dėl šios situacijos mūsų rajono meras Ildefonsas Petkevičius praėjusių metų pabaigoje kreipėsi į Kultūros, o savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas – į Aplinkos ministerijas. Mūsų savivaldybės Tarybos Kaimo reikalų ir verslo komiteto posėdyje gautus atsakymus iš šių ministerijų komentavo šio komiteto narys, vicemeras Egidijus Ūksas.
Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis teigia, kad Užventyje ir Kelmėje įrengtas nedideles hidrolelektrines pagal Aplinkos ministerijos užsakytos studijos rengėjų pateiktus pasiūlymus planuojama uždaryti ir nugriauti. R. Mikaitis rašte atsiųstame mūsų savivaldybei, teigia, kad Kelmės vandens malūnas, kuriam priklauso užtvanka ant Kražantės, kiti įrengimai, Užvenčio hidroelektrinė, kuri yra dalis buvusio Užvenčio malūno, priklausančia čia buvusio dvaro ansambliui, yra įtraukti į Kultūros vertybių sąrašą. Šias užtvankas nuo sunaikinimo saugo Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymas bei siūlo Aplinkos ministerijos užsakytos studijos rengėjams šiuos objektus vertinti ir kultūros paveldo aspektu.
Savivaldybė gavo ir Aplinkos viceministro Dano Augučio atsakymą, kuriame teigiama, jog studijos rengėjai, suderinę su Aplinkos ministerija, pateiks rekomendacijas 15 užtvankų, kurios pagal vertinimus daro didžiausią žalą žuvų ištekliams ir turi mažiausią socioekonominę vertę. D. Augutis teigia, kad Kelmės hidrolelektrinei siūlomos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti žuvų migracijos galimybes ir vandens telkinių būklę: įrengti nukreipėją į žuvų pralaidą migracijai žemyn, įrengti žuvis apsaugantį ekraną. Dėl Užvenčio hidrolelektrinės siūloma pirmiausiai įvertinti, ar įmanoma įrengti funkcionalią žuvų pralaidą, migracijai į viršų bei nukreiptą į žuvų pralaidą migracijai žemyn, įrengti prie upės debito pritaikytą ir draugišką aplinkai turbiną.
Aplinkos viceministro rašte primenama, kad Kražantė svarbi gamtiniu požiūriu. Tai įrodo ir Kražantės žemupyje įsteigtas Kražantės hidrografinis draustinis bei Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija – Žukiškės miškas. Rašte teigiama, kad būtina išsaugoti palankias sąlygas, kad Kražantėje gerai jaustųsi paprastasis kirtiklis, kartuolė ir mažoji nėgė. Pasak rašto rengėjų, Kražantės žemupyje randamos Europos Bendrijos svarbios rūšys įrašytos į Buveinių direktyvą – Baltijos lašiša ir paprastasis kūjagalvis. Pasak E. Ūkso, beje, patyrusio žvejo ir žuvų žinovo, kai kurios Aplinkos viceministro rašte paminėtos žuvys gyvena tik labai švariame vandenyje, o Kražantė tam nepalanki. Vicemeras labai kritiškai vertino Aplinkos ministerijos atsakymą.
Prie Kelmės malūno esančioje užtvankoje yra įrengtas žuvitakis, tačiau jį reikia atnaujinti, išvalyti. Dar praėjusiais metais Žuvininkystės tarnyba šiuos darbus planavo atlikti. Pasak buvusio Šilo Pavėžupio valstybinio žuvininkystės ūkio direktoriaus, o dabar Žuvininkystės tarnybos skyriaus vedėjo Valdo Gečio, kai pernai šiems darbams buvo pateikta šių darbų finansavimo paraiška Aplinkosaugos projektų vertinimo agentūrai (APVA), pastarosios vertintojai pateikė pastabų. V. Gečys teigia, kad dėl to susidarė problemų ir dėl rangovo parinkimo. Šiemet APVA vėl teikiama patikslinta paraiška. Jei vertintojai nepateiks dar kokių pastabų, šią vasarą Kražantėje žuvitakis galėtų būti sutvarkytas.
Šio komiteto narys Gintaras Baškys irgi buvo nustebintas Aplinkos ministerijos rašto. Politiko teigimu, jei Ventos upe žuvys plauks į užtvankos pusę, o tai jos daro neršto metu, joms nebus kur dingti, nes Ventos aukštupyje nuo Užvenčio iki jos ištakų tėra vos 5 kilometrai.
– Pagalvokite, kur tos žuvys dėsis: atsidurs pievose prie Ventos ištakų ar prašysis į dangų?.. – teigia politikas iš Užvenčio.
Knyzelienės ir S. Maziliausko nuotraukos
Kyla daug klausimų ar liks užtvanka, ar liks ligoninė, paštas, knygynas, banko skyrius ar privatizuos žemės ūkio skyrius??? Ar atims ūkininkams žymėtą žalią dyz. kurą ir t.t. Buvau Šiauliuose swedbanke, kas antras žmogus iš Kelmės, keikia, nervinasi…. dabar daug kur taip, viskas blogėja ir nieko nepaklausi. Išsirinkom valdžią ji tik kasdien blogina žmonių gyvenimus, visur kur bepažvelgsi. Buvo J. Rimkus, V. Andrulis, tai rūpindavosi, stengdavosi, kad tokių nesąmonių nebūtų. Visi tie patys sprendimai Vilniuje buvo bandomi ir ne kartą anksčiau. Mūru mūsų atstovai stovėjo ir atstovėjo, nieko neuždarė, nes buvo seime dauguma, kuri tokius ketinimus atmetė…, buvo valstybinis mastymas ir darbas žmogui…., kas atmes dabar, kai nei daugumoje, nei opozicijoje… vienas su Gražuliu tapatūs, juokdarišką triukšmą kelia. Ar įtikinėdami, meluodami ir kviesdami žmones balsuoti pagalvojo, kad užimti valdžią nesunku, sunkiau bus pažadus vykdyti. Labai tikėtina, kad viskas tik blogės, nes darbas tik imituojamas.