Ar liks prekyvietė Kelmėje?
Alvydas GEŠTAUTAS
Toks klausimas vėl gali iškilti paskutinį rugpjūčio dešimtadienį, kai prasidės naujas politinis sezonas.
Dar birželio mėnesį savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė pakvietė pokalbiui Kelmėje, Dariaus ir Girėno gatvėje esančioje laikinojoje prekyvietėje dėvėtais rūbais prekiaujančias moteris. Direktorė siūlė joms pasinaudoti ES parama ir įrengti civilizuotą prekyvietę.
– Prekiautojos gali įrengti ir laikinas konstrukcijas. Svarbu, kad rūbai miesto centre neplevėsuotų. Administracija planuoja rajono tarybai dar kartą teikti sprendimo projektą, kuriuo politikai panaikintų jų priimtą teisės aktą įteisinantį Dariaus ir Girėno gatvės sklype 13A laikinosios prekyvietės statusą. Tuomet Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) galėtų skelbti šio sklypo pardavimo aukcioną. Manau, kad šioje prekyvietėje dirbančios moterys galėtų sėkmingai dalyvauti aukcione,– „Bičiuliui“ sakė I. Sirusienė.
Dariaus ir Girėno gatvėje prekiaujančias moteris visur atstovaujanti Regina Šutaitė stebėjosi, kodėl tik jos gadina Kelmės centro įvaizdį. Reginos nuomone, tada tą patį būtų galima taikyti ir miesto centre prekiaujantiems gėlininkams, ir Laisvės gynėjų aikštėje, priešais Meno mokyklą ir Mažąjį teatrą savo produkciją pardavinėjantiems ūkininkams.
– Mūsų nuomone, administracija mums pasiūlė pasinaudoti europine parama, kad būtų padėtas „paukščiukas“, jog su mumis bendravo, mums kažką siūlė. Pagal europinės paramos panaudojimo taisykles ji galima tik tada, jei žmogus ar jų grupė turi įteisintą žemės nuosavybę. Mes jos neturime. Tad ir parama pasinaudoti negalėtume. Administracija turėtų tai žinoti,– pasakojo R. Šutaitė. – Pirmą kartą sklypas buvo parduotas už 15 tūkst. eurų išsimokėtinai. Mums tokia kaina ir pinigų sumokėjimo sąlygos įveikiamos. Tačiau tuomet apie sklypo pardavimą trūko informacijos, mes nieko nežinojome ir aukcione dalyvavo vienas pirkėjas. Todėl kreipėmės į prokuratūrą, ir ši apgynė viešąjį interesą nurodžiusi, kad aukcionas organizuotas be platesnio viešumo. Dabar, kai aukcionas bus plačiau paviešintas, apie jį žinos visa Lietuva. Todėl nerealu tikėtis, kad sklypas bus nupirktas už 15 tūkst. eurų. Jau dabar girdime kalbų, kad kai kas pasiruošęs už jį pakloti 50 tūkst. eurų. Tai labai tikėtina, nes šis sklypas vienintelis likęs laisvas Kelmės centre. Mes tokių pinigų neturime. Kita vertus, jei turėtume pinigų, tai lauke neprekiautume, o nuomotume patalpas. Tačiau patalpų nuoma brangi. Tuomet turėtume didinti dėvėtų rūbų kainas. Bet prarastume klientus. Mūsų pirkėjai yra vargingiau gyvenantys žmonės. Norėčiau akcentuoti – esame smulkūs, o ne vidutiniai verslininkai. Čia prekiauja pensininkai, bedarbiai, žmonės, praradę dalį darbingumo.
Šutaitė dar sakė, kad Pakruojyje pati savivaldybė šalia esančios prekyvietės iš privatininko nupirko sklypą, praplėtė ją ir už europinę paramą įrengė turgavietę. Tauragės rajono savivaldybė Skaudvilėje įrengė civilizuotą prekyvietę. R. Šutaitės manymu, taip galėtų pasielgti ir mūsų rajono valdžia. Prekybininkės ir pačios galėtų įrengti laikinas konstrukcijas, jei būtų garantuotos, jog prekiauti galės nuolatinai.
– Pagal mūsų savivaldybės darbuotojų apsukas mums toli iki Pakruojo,– sakė rajono tarybos Savivaldybės turto valdymo ir komunalinio ūkio komiteto pirmininkas Zenonas Mačernius. – Aš esu prieš savivaldybės administracijos norus. Dabar rajoną valdanti dauguma, eidama į valdžią, pasižadėjo skatinti verslo plėtrą. Kadangi aš priklausau šiai daugumai, privalau vykdyti pažadus. Todėl esu už verslo plėtrą, darbo vietų didinimą, o ne jų naikinimą. Vieną kartą administracija – nuo juristų iki vadovybės – turi išsiaiškinti visus niuansus ir pateikti tokį sprendimo projektą, kuris tenkintų ten dirbančių žmonių norus, o ne kelių valdininkėlių užgaidas. Be to savo argumentuotą žodį turėtų tarti ir NŽT specialistai.